Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Teisėja Loreta Kukelkienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01666-2011-8

2012 m. spalio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-98-620/2012 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei J. K., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“, Rokiškio rajono 3-ojio notaro biuro notarei V. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės M. K. apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės J. K. skundas tenkintinas.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Tačiau neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal minėto straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie, net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes bei priežastis. Byloje nustatyta, kad 1998-05-19 M. K. dovanojimo sutartimi perleido J. K. (dabartinė pavardė K.) 0,0635 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus – gyvenamąjį namą, ūkį pastatą ir kiemo įrenginius (1 t., b.l. 7). Ieškovė nurodė, kad, sudarant dovanojimo sutartį, buvo susitarta, jog ji iki mirties gyvens dovanotame name (1 t., b. l. 1-20, 101-113). Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-05-05 J. K. pateikė M. K. pareiškimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir nustatė jai terminą iki 2011-07-11 išsikelti iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), o 2011-07-12 J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl M. K. iškeldinimo, nesuteikiant kitos negyvenamosios patalpos. Minėtame ieškinyje J. K. nurodė, kad dėl pasikeitusios finansinės būklės bei šeimyninės padėties yra sudėtinga išlaikyti didelį gyvenamąjį namą ir ketina jį parduoti (1 t., b. l. 8, 90-91). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po dovanojimo sandorio, t. y., nuo 1998-05-19 iki ieškinio teismui padavimo (2011-11-25), ieškovė gyveno ir šiuo metu gyvena dukrai J. K. dovanotame name. Iš ieškovės M. K. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad 2011 m. balandžio mėnesį J. K. nurodė ketinanti parduoti namą (1 t., b.l. 101-113). Duomenų, jog tarp šalių iki 2011-05-05 ieškovei išsiųsto pareiškimo dėl panaudos sutarties nutraukimo, būtų kilę nesutarimai ir konstatuoti, kad J. K. su motina elgėsi netinkamai, nesirūpino ja, byloje nėra. To neteigia ir pati ieškovė, priešingai, 2012-03-27 teismo posėdyje nurodė, kad jų tarpusavio santykiai iki 2011 m. balandžio mėnesio buvo geri (1 t. b.l. 101-113). Iš liudyt. A. R., Z. Z. parodymų matyti, kad motina ir dukra sutarė, todėl konstatuotina, jog iki 2011-05-05 nesutarimų tarp šalių nebuvo (1 t., b.l. 101-113, CK 178 str.). Prašydama panaikinti dovanojimo sutartį, M. K. nurodė, kad atsakovė ne tik pareikalavo išsikelti, bet ir nutraukė jos naudojamo namo dalies šildymą, tuo blogina patalpų būklę, sudaro jai nepakeliamas gyvenimo sąlygas ir šie atsakovės veiksmai neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu bei sudaro pagrindą naikinti dovanojimo sutartį. Iš byloje pateiktų antstolės I. B. kontoros 2011-10-24, 2011-11-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad antstolei 2011-10-24 d. 8,40 val. atvykus į M. K. gyvenamas patalpas buvo nustatyta, jog patalpos nešildomos, radiatoriai šalti, kambario temperatūra 14 laipsnių šilumos. Protokole konstatuota, jog gyvenamajame name yra tik vienas kaminas, iš kurio rūksta dūmai. 2011-11-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 19,30 val. vonia, virtuvė, gyvenamos patalpos nešildomos, radiatoriai šalti, temperatūra kambaryje 12 laipsnių šilumos (1 t., b.l. 9-10). Šiame protokole nurodoma, jog apžiūrėtose patalpose šilumos gamybos įrenginio nėra. Atsakovė J. K. nurodė, kad patalpos yra šildomos, o antstolei atvykstant ieškovė specialiai laikė atidarytą langą. Minėtą aplinkybę atsakovė nurodė antstolei užfiksavus 12 laipsnių šilumos kambario oro temperatūrą ir 2011-12-07. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-24 nutartimi civilinėje byloje pagal J. K. skundą dėl antstolio veiksmų konstatuota, jog gyvenamosios patalpos, kuriomis naudojasi M. K. yra šildomos, tai, kad 2011-12-07 patalpose nebuvo 18 laipsnių šilumos, nėra neginčijamas pagrindas teigti, jog 2011-11-25 nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, šildymas nėra atstatytas ir neatmestini J. K. teiginiai, kad aukštesnė temperatūra patalpų nepasiekia dėl kliūčių, kurios nepriklauso nuo pareiškėjos. Be to, byloje nustatyta, kad namo šildymo sistema yra vientisa ir nėra galimybės atjungti pastato aukštą ar atskirus kambarius (civilinė byla Nr. 2-73-233/2012). Ieškovė bei liudytojai Z. Z., G. K. teismui nurodė, kad M. K. gyvenamojo namo patalpose yra šalta. Ši aplinkybė minima liudytojoms lankantis pas ieškovę nuo 2011 m. rudens. Kokia temperatūra būdavo apšildomos ieškovės gyvenamosios patalpos ankstesniais metais, duomenų byloje nėra, todėl neatmestina, jog nesutarimai dėl patalpų šildymo tarp šalių kilo tik atsakovei išreiškus norą parduoti gyvenamąjį namą ir apie tai įspėjus ieškovę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad prasidėjus šildymo sezonui, dukra pradėjo kūrenti, todėl nesant duomenų, apie ieškovės gyvenamųjų patalpų šildymą ankstesniais metais, konstatuoti, jog ieškovės gyvenamųjų patalpų temperatūra yra nepakankama dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o ne dėl techninių trukdžių, nepriklausančių nuo šalių valios, negalima (CPK 178 str.). Įvertinus, jog tarp šalių nebuvo jokių nesutarimų nuo 1998-05-19 iki 2011-05-05, neginčijamų duomenų, jog atsakovė neteisėtais veiksmais blogino motinos gyvenimo sąlygas atjungdama šildymą, nenustatyta bei tą aplinkybę, jog pablogėjus finansinei būklei, pasikeitus atsakovės šeimos sudėčiai, atsakovė nutarė parduoti dovanotus pastatus ir žemės sklypą, darytina išvada, jog atsakovės J. K. elgesys negali būti vertinamas kaip smerktinas moralės požiūriu ir pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį.

M. K. nurodo, kad, sudarant dovanojimo sutartį, šalys susitarė, jog ieškovė iki mirties gyvens dovanotame name, tačiau minėtus teiginius atsakovė neigia. Atsiliepime į ieškinį, sutartį patvirtinusi notarė V. V. nurodo, jog sandorio šalims nurodžius šią aplinkybę, sąlyga būtų buvusi įrašyta ir sutartyje. Liudytoja A. R. nurodė, jog ieškovė padovanojo gyvenamąjį namą su sąlyga, kad liks ten gyventi, o liudytoja Z. Z. - kad ieškovė pasakojo apie namo dovanojimą dukrai ir kad ji name liks gyventi iki gyvenimo pabaigos. Tačiau minėtos liudytojos nenurodė, jog šią sąlygą ieškovė ketino nurodyti dovanojimo sutartyje, o notarė atsisakė sąlygą įrašyti, tvirtinant sandorį. Šios aplinkybės nepatvirtino ir G. K., ieškovės sūnus ir atsakovės brolis, teismui nurodęs, jog motina padovanojo namą seseriai, kad liktų gyventi name, kur dukra ją prižiūrės. Be to, ir teismo 2012-03-27 posėdžio metu ieškovė pripažino, kad susitarimas jog ji gyvens su dukters šeima, buvo sudarytas žodžiu (1 t., b.l. 101-113). Kadangi dovanojimo sutartyje ieškovės nurodyta sąlyga nėra numatyta, J. K. tai neigia, konstatuoti, jog šalys sudarė susitarimą dėl ieškovės gyvenimo dovanojamame name iki gyvos galvos, nėra pakankamo pagrindo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad, sudarydama sandorį ji suprato, jog dovanoto turto savininke tampa duktė, kuri dovanotą turtą gali parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, todėl net ir įvertinus, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog ieškovė gyvens su dukra, kas faktiškai ir tęsėsi beveik 14 metų, tačiau ta aplinkybė, jog atsakovė J. K. nutarė parduoti tėvų statytą namą, nėra pakankamas pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ieškovės nurodytu CK 6.472 straipsnio pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavo jog J. K. elgesys yra smerktinas moralės požiūriu, tačiau įvertinęs jog ji savo lėšomis remontavo namą, ieškinį tenkino iš dalies ir dovanojimo sutartį papildė sąlyga, jog M. K. iki gyvos galvos leidžiama gyventi padovanotame name, naudotis juo, kitais pastatais ir žemės sklypu. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 13 str.). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Būtent šalys, disponuodamos joms priklausančiomis teisėmis, formuluoja reikalavimus (ieškinio dalyką) bei nurodo faktinį pagrindą (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, nagrinėdamas bylą, negali patenkinti daugiau ieškinio reikalavimų negu yra prašoma, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 265 str. 2 d.). Kadangi ieškovė prašė panaikinti dovanojimo sutartį, konstatuotina, jog priimtu sprendimu teismas išėjo už ieškinio ribų nesant tam pagrindo ir tuo pažeidė tiek ieškovės, tiek ir atsakovės interesus.

Atsakovė J. K. nurodo, kad ieškovė praleido senaties terminą kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes apie savo teisių pažeidimą žinojo sandorio sudarymo metu. Ieškovė nurodo, kad apie pažeistas teises ji sužinojo atsakovei per notarą įteikus jai 2011-05-05 reikalavimą išsikelti iš dovanoto namo, todėl ji nėra praleidusi ieškinio senaties. Kadangi ginčo sutartis buvo sudaryta 1998-05-19, galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), specialus dovanojimo sutarčių ieškinio senaties terminas nebuvo nustatytas, todėl sandoriui ginčyti minėto kodekso 84 straipsnio 1 dalis numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 86 straipsnio nuostatas ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sandorių ginčijimo atveju, kai sandorį prašo panaikinti jį sudaręs asmuo, laikytina, kad apie savo pažeistą teisę jis sužino nuo sandorio sudarymo dienos. Tačiau sandorį sudaręs asmuo apie jo teisės pažeidimą gali sužinoti ir vėliau. Tokiu atveju jis turi nurodyti ir įrodyti kada konkrečiai jis sužinojo apie jo teisės pažeidimą ir kuo jo teisė nuo tos dienos šia sutartimi yra pažeidžiama arba buvo pažeista. Šioje byloje nustatyta, kad dovanojimo sutartį ieškovė sudarė pati ir nuo jos sudarymo dienos žinojo, kad gyvenamasis namas, jo priklausiniai ir žemės sklypas priklauso atsakovei, tačiau šio sandorio ieškininės senaties termino ribose neginčijo ir daugiau kaip 3 metus ir nemanė, kad šiuo sandoriu jos teisė yra pažeista. Ieškovės M. K. nurodytos aplinkybės, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo 2011-05-05, nėra paneigtos, nes minėtu pranešimu jai buvo nustatytas terminas išsikelti iš dovanoto namo, o vėliau pareikštas ieškinys dėl iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovės teigimu, reikalavimas išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, netinkamas atsakovės elgesys, nutraukiant patalpų šildymą, prieštarauja geros moralės principams ir tai yra pagrindas panaikinti sutartį. CK 6.472 straipsnio 4 dalis nustato vienerių metų senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią šalis sužinojo arba turėjo sužinoti apie pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį atsiradimą. Įvertinusi bylos duomenis kolegija daro išvadą, jog apie savo pažeistas teises ieškovė suprato gavusi 2011-05-05 atsakovės pranešimą, todėl byloje taikyti ieškinio senatį, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priimdamas ginčijamą sprendimą išėjo už pareikšto reikalavimo ribų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovė J. K. sumokėjo 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl, atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (1 t., b. l. 58, 2 t., b. l. 6, 27). Iš ieškovės M. K. priteistinos ir 55,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 79 str., 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir M. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų ir 500 Lt (penkis šimtus litų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 55,80 Lt (penkiasdešimt penkis litus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.