Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo piniginę prievolę (skolą), kildinamą už atsakovui tiektą elektros energiją, (ne)pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

12. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).

13. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo – pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), ir kt.

14. Byloje Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamo turto duomenų banko išrašu nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovas su ieškovu telefonu sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuri įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 1 d. Sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis.

15. Iš byloje pateiktos 2020 m. gruodžio 30 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo paslaugų teikimo sutarties matyti, kad sutartyje nustatyta apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo periodiškumas ir tvarka: deklaruoti rodmenis ne vėliau negu paskutinę einamojo mėnesio dieną.

16. Sutarties sudarymo faktas buvo konstatuotas ir civilinėje byloje Plungės rūmai 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3541-1024/2023. Minėtoje byloje buvo išnagrinėtas ginčas tarp šalių dėl įsiskolinimo priteisimo už ankstesnį laikotarpį t. y. nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1051-618/2023, Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

17. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. vartotojas nedeklaravo EAP rodmenų todėl Ieškovas suvartotą elektros energijos kiekį apskaičiavo pritaikant vidutinį elektros energijos suvartojimą (toliau – Vidurkis) . Objekte AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) 2024 m. balandžio 3 d. atliko EAP patikrinimą, kuriuo metu buvo fiksuoti rodmenys: dieninės skalė (toliau – DD) – 32 143 kWh, naktinės ir savaitgalio skalė (toliau – ND) – 28 547 kWh, 2024 m. kovo 31 d. sąskaita išrašyta iki rodmenų: DD – 31 078 kWh, ND – 27 844 kWh, 2024 m. balandžio 30 d. buvo atliktas perskaičiavimas pagal faktinius EAP rodmenis. Nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki lapkričio 30 d. Atsakovas nedeklaravo rodmenų ir ieškovas išrašė sąskaitas pagal vidurkį. 2024 m. spalio 30 d. nustatyti EAP rodmenys: - DD nuo 33 429 kWh; - ND 29 622 kWh. 2024 m. lapkričio mėnesį išrašyta sąskaita pagal Vidurkį DD - 352 kWh, ND – 301 kWh, kadangi šiuo laikotarpiu nebuvo mokėjimų skola padidėjo 2 887,75 Eur.

18. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Šioje byloje nustatyta, kad prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovui nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai (atsakovas neginčijo fakto, kad jo gyvenamajam namui buvo tiekiama elektros energija).

19. CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. EEĮ 45 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vartotojas, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis perkantis elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už suvartotą elektros energiją.

20. Taisyklių 58.4. numatyta, kad vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo paslaugų kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui. Jei vartotojas yra sudaręs Taisyklių 17.2.2 punkte nurodytas sutartis, tai duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis vartotojas teikia operatoriui. Taisyklių 58.5 punktas numato, kad vartotojas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant sistemines paslaugas) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir (ar) galią.

21. EEĮ 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu yra rašytinis ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas vartotojo sutikimas, nepriklausomas tiekėjas turi teisę iš skirstomųjų tinklų operatoriaus gauti vartotojo elektros energijos suvartojimo duomenis, kurie naudojami pasiūlymams dėl elektros energijos tiekimo parengti ir pateikti vartotojui. Vartotojo elektros energijos suvartojimo duomenų pateikimo nepriklausomam tiekėjui tvarka nustatoma Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse. Nepriklausomas tiekėjas jį pasirinkusiems vartotojams elektros energiją tiekia pagal sutartis. Vartotojo prašymu nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos privalo parengti ir pateikti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties projektą. Šios sutartys sudaromos raštu ar, jeigu yra techninės galimybės, elektroninių ryšių priemonėmis (pasirašomos saugiu elektroniniu parašu, per elektroninės bankininkystės sistemą ar naudojant kitas technologijas), jeigu jomis galima tinkamai identifikuoti sutartį sudarantį asmenį. Šioje dalyje nurodytas sutartis gali būti siūloma sudaryti ir nuotoliniu būdu telefonu. Nuotolinių sutarčių telefonu sudarymo tvarka ir kiti reikalavimai tokioms sutartims nustatyti CK 6.228⁷, 6.228⁸, 6.228¹⁰ ir 6.228¹¹ straipsniuose.

22. CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalis nustato, kad nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma.

23. Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad reikalavimas informaciją vartotojui pateikti aiškiai ir suprantamai taikytinas tiek įprastų, tiek nuotolinių ir ne prekybos patalpose sudaromų vartojimo sutarčių atvejais, t. y. abiem atvejais turi būti nustatytas ne tik informacijos vartotojui suteikimo faktas, bet ir tai, kad ši informacija pateikta aiškiai ir suprantamai vidutiniam vartotojui, kaip tai suprantama pagal kasacinio teismo praktiką (Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023).

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 24 punktas).

25. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

26. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas; kt.).

28. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriame jau buvo nustatytos ir išsamiai įvertintos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės teismas neturi teisinio pagrindo pakartotinai šioje byloje nagrinėti ir nustatyti energijos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas ir sudarymo aplinkybes.

29. Pirmiau nurodytoje byloje Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. e2-3541-1024/20230 konstatuota: „Šiuo atveju, byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas buvo sudaręs su ieškove elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jam priklausančiam nekilnojamojo turto objektui buvo tiekiama elektros energija, o atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.“ (Sprendimo 23 punktas). Taip pat minėto sprendimo 21-22 punktuose išnagrinėtos sutarties sudarymo aplinkybės, bei nurodyta, kad minėtoje byloje buvo pateiktas garso įrašas, patvirtinantis sutarties sudarymą telefoninio pokalbio metu. Kaip minėta Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1051-618/2023, atmetė D. R. apeliacinį skundą, ir pritarė pirmosios instancijos teismui, kad „Perklausius garso įrašą, kuriame fiksuotas sutarties sudarymas...“ (nutarties 32 punktas). Dėl minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties D. R. pateiktą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 4 d. atsisakė priimti.

30. Atsižvelgiant į tai, teismas papildomai nepasisako dėl sutarties sudarymo teisėtumo, nes kitoje civilinėje byloje yra konstatuoti prejudiciniai faktai, kurių atskirai įrodinėti nereikia. Šiuo atveju, byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas buvo sudaręs su ieškove elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jam priklausančiam nekilnojamojo turto objektui buvo tiekiama elektros energija, o atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.

31. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

32. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gali reikalauti atsakovo atsakomybės dėl skolos priteisimo už namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją.

Dėl skolos dydžio

33. Įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, energijos apskaitos prietaisų rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamu atveju atsakovo skola buvo nustatyta įvertinus ginčo laikotarpiu –nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. deklaruotus skaitiklio rodmenis, atsakovo atliktus mokėjimus bei paties ieškovo užfiksuotus rodmenis atlikus elektros apskaitos prietaiso patikrinimus kai atsakovas nevykdė savo pareigos deklaruoti rodmenis. Turint duomenis apie laikotarpio pradžioje ir pabaigoje fiksuotus skaitiklių rodmenis, taip pat atsakovų atliktus mokėjimus bei paties ieškovo užfiksuotus rodmenis atlikus elektros apskaitos prietaiso patikrinimus, buvo nustatytas atsakovo ginčo laikotarpiu bendrai suvartotas elektros energijos kiekis ir atitinkamai mokėtina už tai suma, ką ieškovė šioje byloje ir padarė, t. y. įrodė savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

34. Iš byloje pateiktos 2020 m. gruodžio 30 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo paslaugų teikimo sutarties matyti, kad sutartyje nustatyta apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo periodiškumas ir tvarka: deklaruoti rodmenis ne vėliau negu paskutinę einamojo mėnesio dieną. Taigi, atsakovas pats kiekvieną mėnesį turėjo deklaruoti savo elektros apskaitos prietaiso rodmenis, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Pagal ieškovės pateiktą priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2023-05-01 iki 2024-12-19 bei PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas už suvartotą elektros energiją yra skolingas 2 887,75 Eur. Duomenų byloje, kad atsakovas būtų sumokėjęs šią sumą ieškovei, nėra.

35. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės skaičiavimus, todėl darytina išvada, kad atsakovo įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją sudaro 2 887,75 Eur. Pažymėtina tai, kad atsakovo kaip vartotojo statusas nagrinėjamu atveju taip pat neatleidžia jo nuo įstatyme numatytos pareigos tinkamai galutinai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją su ją tiekusiu subjektu. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su faktiškai šias paslaugas iki 2023 m. gegužės 18 d. teikusiu elektros tiekėju – ieškove, byloje nėra, todėl yra pagrindas skolą priteisti iš atsakovo.

36. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nustačius, kad ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir tiekė elektros energiją atsakovui, kuris naudojosi elektros energija, tačiau už ją neatsiskaitė, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas visiškai. Ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 2 887,75 Eur skola (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.388 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

37. Ieškovė prašo priteisti ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 16,00 Eur žyminio mokesčio, už pateiktą ieškinį – 49 Eur žyminio mokesčio, 0,23 komisinį mokestį bankui, t. y. iš viso šioje byloje ieškovė patyrė 65,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškinį patenkinus priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 887,75 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 75 ct) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 2 887,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,23 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.