Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

6. Nagrinėjamu atveju pagal kreditoriaus pareiškimą (duomenys neskelbtini) buvo priimtas teismo įsakymas dėl 3 566,29 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3 566,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 20,23 Eur (dvidešimt eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. R. kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“. Skolininkas D. R. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, todėl 2023 m. gegužės 15 d. teisėjos nutartimi prieštaravimai priimti ir išsiųsti kreditoriui. Nustatytu terminu ieškovė pateikė teismui ieškinį, todėl priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas teismui priėmus ieškinį.

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo piniginę prievolę (skolą), kildinamą už atsakovui tiektą elektros energiją, (ne)pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

8. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

9. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo – pardavimo sutartys“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), ir kt.

10. Byloje Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamo turto duomenų banko išrašu nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovas su ieškovu telefonu sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuri įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 1 d. Sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovui elektroniniu paštu darius.rack@gmail.com buvo išsiųsta Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis.

11. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Šioje byloje nustatyta, kad prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovui nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai (atsakovas neginčijo fakto, kad jo gyvenamajam namui buvo tiekiama elektros energija).

12. CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. EEĮ 45 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vartotojas, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis perkantis elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už suvartotą elektros energiją.

13. Taisyklių 58.4. numatyta, kad vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo paslaugų kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui. Jei vartotojas yra sudaręs Taisyklių 17.2.2 punkte nurodytas sutartis, tai duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis vartotojas teikia operatoriui. Taisyklių 58.5 punktas numato, kad vartotojas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant sistemines paslaugas) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir (ar) galią.

15. EEĮ 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu yra rašytinis ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas vartotojo sutikimas, nepriklausomas tiekėjas turi teisę iš skirstomųjų tinklų operatoriaus gauti vartotojo elektros energijos suvartojimo duomenis, kurie naudojami pasiūlymams dėl elektros energijos tiekimo parengti ir pateikti vartotojui. Vartotojo elektros energijos suvartojimo duomenų pateikimo nepriklausomam tiekėjui tvarka nustatoma Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse. Nepriklausomas tiekėjas jį pasirinkusiems vartotojams elektros energiją tiekia pagal sutartis. Vartotojo prašymu nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos privalo parengti ir pateikti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties projektą. Šios sutartys sudaromos raštu ar, jeigu yra techninės galimybės, elektroninių ryšių priemonėmis (pasirašomos saugiu elektroniniu parašu, per elektroninės bankininkystės sistemą ar naudojant kitas technologijas), jeigu jomis galima tinkamai identifikuoti sutartį sudarantį asmenį. Šioje dalyje nurodytas sutartis gali būti siūloma sudaryti ir nuotoliniu būdu telefonu. Nuotolinių sutarčių telefonu sudarymo tvarka ir kiti reikalavimai tokioms sutartims nustatyti Civilinio kodekso 6.228⁷, 6.228⁸, 6.228¹⁰ ir 6.228¹¹ straipsniuose.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁸ straipsnio 1 dalis nustato, kad nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas informaciją vartotojui pateikti aiškiai ir suprantamai taikytinas tiek įprastų, tiek nuotolinių ir ne prekybos patalpose sudaromų vartojimo sutarčių atvejais, t. y. abiem atvejais turi būti nustatytas ne tik informacijos vartotojui suteikimo faktas, bet ir tai, kad ši informacija pateikta aiškiai ir suprantamai vidutiniam vartotojui, kaip tai suprantama pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023).

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 24 punktas).

19. Klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 27 punktas). Vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr. ESTT 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Estee Lauder, C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Toshiba Europe, C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Linhart, C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje Pippig Augenoptik, C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose Wind Tre ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.). Vidutiniam vartotojui būdingą reakciją kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, turi nustatyti ir įvertinti, ar suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti prekė atitinka jo individualius poreikius, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai naudotis preke (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 32 punktas).

20. Be to, vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2013; 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 34 punktą).

21. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta aukščiau, elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, t. y. telefonu. Ieškovė į bylą pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovės ir atsakovo sutarties sudarymo telefonu momentas. Pateiktame garso įraše užfiksuota, kad ieškovės atstovas nurodo galimus sutarties sudarymo variantus, pristato atsakovui tinkamiausius planus, nurodo tarifus, aiškiai ir suprantamai nurodo kainas, apmokėjimo tvarką, sutarties trukmę, jos atsisakymo ar pakeitimo galimybes ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas, sudarymas sutartį, patvirtino savo tapatybę, nurodydamas savo asmens kodą, sutiko, kad jo, kaip namo savininko informacija, būtų patikrinta Registrų centre, patvirtino, kad sutinka sutartį sudaryti telefonu, nurodė elektroninį paštą, kuriuo jam turėjo būti siunčiamos sąskaitos apmokėjimui už suvartotą elektros energiją. Garso įraše taip pat užfiksuota, kad atsakovas tariasi su žmona dėl plano pasirinkimo, derina tarifus, kurie buvo aiškiai išsakyti skaitine išraiška, kuriuos atsakovas dar pasitikslino, taip pat, užfiksuota, kad elektros kaina keisis kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į biržos kainas.

22. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, konstatuoja, kad suteiktos informacijos pakako tam, kad atsakovas, kaip vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar pristatytas elektros energijos tiekimo planas, tarifai, apmokėjimo tvarka atitinka jo individualius poreikius, ir suprato, kaip tinkamai šią sutartį vykdyti.

23. Šiuo atveju, byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas buvo sudaręs su ieškove elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jam priklausančiam nekilnojamojo turto objektui buvo tiekiama elektros energija, o atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.

24. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gali reikalauti atsakovo atsakomybės dėl skolos priteisimo už namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją.

Dėl skolos dydžio

26. Įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, energijos apskaitos prietaisų rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamu atveju atsakovo skola buvo nustatyta įvertinus ginčo laikotarpiu – nuo 2021 m. vasario 1 d. iki d. iki 2023 gegužės 18 d. deklaruotus skaitiklio rodmenis, atsakovo atliktus mokėjimus bei paties ieškovo užfiksuotus rodmenis atlikus elektros apskaitos prietaiso patikrinimus kai atsakovas nevykdė savo pareigos deklaruoti rodmenis. Turint duomenis apie laikotarpio pradžioje ir pabaigoje fiksuotus skaitiklių rodmenis, taip pat atsakovų atliktus mokėjimus bei paties ieškovo užfiksuotus rodmenis atlikus elektros apskaitos prietaiso patikrinimus, buvo nustatytas atsakovo ginčo laikotarpiu bendrai suvartotas elektros energijos kiekis ir atitinkamai mokėtina už tai suma, ką ieškovė šioje byloje ir padarė, t. y. įrodė savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 str.).

27. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) elektros energijos pirkimo – pardavimo paslaugų teikimo sutarties matyti, kad sutartyje nustatyta apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo periodiškumas ir tvarka: deklaruoti rodmenis ne vėliau negu paskutinę einamojo mėnesio dieną. Taigi, atsakovas pats kiekvieną mėnesį turėjo deklaruoti savo elektros apskaitos prietaiso rodmenis, tačiau šią savo pareigą vykdė tik iš dalies, t. y. atsakovas ne visais mėnesiais deklaravo elektros rodmenis. Pagal ieškovės pateiktą priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2022-01-01 iki 2023-05-18 bei PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas už suvartotą elektros energiją yra skolingas 3872,46 Eur. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateikta pažyma (vartotojo skolos už suvartotą elektros energiją ir suteiktas paslaugas skaičiuote nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 18 d.), nenustatė akivaizdžių skaičiavimo klaidų. Duomenų byloje, kad atsakovas būtų sumokėjęs šią sumą ieškovei, nėra.

28. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės skaičiavimus, todėl darytina išvada, kad atsakovo įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją sudaro 3872,46 Eur. Pažymėtina tai, kad atsakovo kaip vartotojo statusas nagrinėjamu atveju taip pat neatleidžia jo nuo įstatyme numatytos pareigos tinkamai galutinai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją su ją tiekusiu subjektu. Duomenų, kad atsakovas tą būtų padaręs ir atsiskaitęs su faktiškai šias paslaugas iki 2023 m. gegužės 18 d. teikusiu elektros tiekėju – ieškove, byloje nėra, todėl yra pagrindas skolą priteisti iš atsakovo.

29. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Byloje nustačius, kad ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir tiekė elektros energiją atsakovui, kuris naudojosi elektros energija, tačiau už ją neatsiskaitė, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas visiškai. Ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 3872,46 Eur skola (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.388 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

32. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismui patenkinus pagrindinį ieškovės piniginį reikalavimą ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 3872,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio, už pateiktą ieškinį – 67 Eur žyminio mokesčio, 0,23 komisinį mokestį bankui, t. y. iš viso šioje byloje ieškovė patyrė 87,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškinį patenkinus priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3872,46 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus 46 ct) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 3872,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,23 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.