Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2014-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-360-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
1A-254-360-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Olekas Drobitkas

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-360/2014

Teisėja V. Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10005-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.2.14.5.1.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 2.1.3.2.; 2.1.7.4.; 2.4.; 2.4.6.2.1.; 2.4.6.4.2;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,išteisintajam V. S. (V. S.),išteisintojo gynėjui advokatui Olekui Drobitko,vertėjai Livijai Martišauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Tilvikienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. (V. S.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. (V. S.) buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudojo, o būtent: jis, faktiškai vadovaudamas UAB „MK ir K R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklai, 2005 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė su A. Ž., kad pastarasis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „MK ir K R.“ išlaidas, o įtraukus šias PVM sąskaitas faktūras į UAB „MK ir K R.“ buhalterinę apskaitą neteisėtai įgis teisę į PVM atskaitą, sumažinant UAB „MK ir K R.“ mokėtiną į biudžetą PVM sumą, sumažins apmokestinamąjį pelną. 2005 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, V. S. (V. S.) pateikė A. Ž. UAB „MK ir K R.“ rekvizitus bei duomenis apie tai, kokios prekės turėtų būti nurodytos sutartyje ir PVM sąskaitoje faktūroje kaip tariamai parduodamos uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“, A. Ž., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš V. S. gautus duomenis apie tariamai UAB „MK ir K R“ parduotas prekes pateikė R. M. arba S. K., kuris šiuos duomenis perdavė A. B., kuris pagal juos kompiuteriu pagamino 2005 m. lapkričio mėn. 02 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas melagingus duomenis apie realiai neįvyksiančias ūkines operacijas tarp UAB „G.“ ir UAB „MK ir K R.“ , apie tai, jog UAB „G.“ pristatys prekes savo transportu, į UAB „G.a“ 2005 m. lapkričio mėn. 02 d. PVM sąskaitą faktūrą GEL Nr. 00005 kompiuteriu įrašė melagingus duomenis apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją – prekių už 8765,23 Lt, tame tarpe 1337,07 Lt PVM pardavimą UAB „G.“ vardu, šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „G.“ direktorei I. J., pastarajai patvirtinus savo, kaip UAB „G.“ direktorės, parašu melagingus duomenis, įrašytus į 2005 m. lapkričio mėn. 02 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-11-02 PVM sąskaitą faktūrą serija GEL Nr. 00005 ir perdavus per A. B., S. K., R. M., A. Ž., pastarasis šiuos suklastotus UAB“G.“ dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „G.“ parduotas prekes pateikė V. S., V. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, jog UAB„G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ prekių neparduos ir pagal jam pateiktą UAB „G.“ sutartį bei PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ parduotas prekes bendrai už 8765,23 Lt, tame tarpe 1337,07 Lt PVM sandoriai nėra įvykę, pateikė „MK ir K R.“ formaliam direktoriui O. Š., kuris nežinodamas, jog UAB „G.“, įm.kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ prekių neparduos, patvirtino savo, kaip UAB „MK ir K R.“ direktoriaus, parašu V. S. pateiktoje UAB „G.“ 2005 m. lapkričio mėn. 02 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-11-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija GEL Nr. 00005 įrašytus melagingus duomenis apie realiai neįvyksiančias ūkines operacijas tarp UAB „G.“ ir UAB „MK ir K R.“ apie tai, jog UAB „G.“ atitinkamai parduos bei pardavė prekes uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“, kuriuos 2005 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „MK ir K R.“ darbuotojams.

Be to, V. S. (V. S.) buvo kaltinamas tuo, kad apgaule kitų naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: jis, faktiškai vadovaudamas UAB „MK ir K R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklai , 2005 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė su A. Ž., kad pastarasis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „MK ir K R.“ išlaidas, o įtraukus šias PVM sąskaitas faktūras į UAB „MK ir K R“ buhalterinę apskaitą neteisėtai įgis teisę į PVM atskaitą, sumažinant UAB „MK ir K R.“ mokėtiną į biudžetą PVM sumą, sumažins apmokestinamąjį pelną. 2005 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, V. S. pateikė A. Ž. UAB „MK ir K R.“ rekvizitus bei duomenis apie tai, kokios prekės turėtų būti nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje kaip tariamai parduodamos uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“, A. Ž., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš V. S. gautus duomenis apie tariamai UAB „MK ir K R.“ parduotas prekes pateikė R. M. arba S. K., kuris šiuos duomenis perdavė A. B., kuris į UAB „G.“ 2005 m. lapkričio mėn. 02 d. PVM sąskaitą faktūrą GEL Nr. 00005 kompiuteriu įrašė melagingus duomenis apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją – prekių už 8765,23 Lt, tame tarpe 1337,07 Lt PVM pardavimą UAB „G.“ vardu, šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „G.“ direktorei I. J., pastarajai patvirtinus savo, kaip UAB „G.“ direktorės, parašu melagingus duomenis, įrašytus į 2005-11-02 PVM sąskaitą faktūrą serija GEL Nr. 00005 ir perdavus per A. B., S. K., R. M., A. Ž., pastarasis šiuos suklastotus UAB “G.“ dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „G.“ parduotas prekes pateikė V. S. (V. S.), V. S. (V. S.), toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, jog UAB „G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ prekių neparduos ir pagal jam pateiktą UAB „G.“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ parduotas prekes bendrai už 8765,23 Lt, tame tarpe 1337,07 Lt PVM sandoriai nėra įvykę, pateikė „MK ir K R.“ formaliam direktoriui O. Š., kuris nežinodamas, jog UAB „G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ prekių neparduos, patvirtino savo, kaip UAB „MK ir K R“ direktoriaus, parašu V. S. (V. S.) pateiktoje UAB „G.“ 2005-11-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija GEL Nr. 00005 įrašytus melagingus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas tarp UAB „G.“ ir UAB „MK ir K R“ apie tai, jog UAB „G.“ pardavė prekes uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ ir pateikė UAB „MK ir K R.“ finansininkei J. K., kuri nežinodama, kad UAB „G.“ PVM sąskaita faktūra GEL Nr. 00005 yra suklastota ir sandoris tarp UAB „G.“ ir UAB „MK ir K R.“ yra neįvykęs, pagal šį dokumentą užpildė 2005 m. lapkričio mėn. UAB „MK ir K R“ PVM deklaraciją, nurodydama 2005 m. lapkričio mėnesio deklaracijos III dalies „Pirkimo ir (arba) importo PVM“ 22 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 1337,07 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, V dalies „Pardavimo PVM, PVM atskaita, mokėtinas(grąžintinas) PVM“ 31 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto(-) PVM“ 1337,07 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą bei šią deklaraciją 2006-01-17 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Tokiu būdu V. S., kaip netiesioginis vykdytojas per nesuvokiantį pavojingos veikos tarpininką, veikdamas bendrininkų grupėje su organizuotos grupės nariais R. M., S. K., A. Ž., A. B., organizuotai grupei nepriklausančia I. J. apgaule UAB „MK ir K R.“ naudai įgijo turtinę teisę į 1337,07 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, o būtent: jis, žinodamas, kad pagal UAB „G.a“ PVM sąskaitą faktūrą serija GEL Nr. 00005 sandoris tarp UAB „G.“ ir UAB „MK ir K R.“ nėra įvykęs, pateikė „MK ir K R.“ formaliam direktoriui O. Š. UAB „G.“ 2005 m. lapkričio mėn. 02 d. PVM sąskaitą faktūrą GEL Nr. 00005, kuris nežinodamas, jog UAB „G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ prekių neparduos, patvirtino savo, kaip UAB „MK ir K R.“ direktoriaus, parašu V. S. (V. S.) pateiktoje UAB „G.“ 2005-11-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija GEL Nr. 00005 įrašytus melagingus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas tarp UAB „G.“ ir UAB „MK ir K R“ apie tai, jog UAB „G.“ pardavė prekes uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ ir pateikė UAB „MK ir K R.“ finansininkei J. K., kuri nežinodama, kad UAB „G.“ PVM sąskaita faktūra GEL Nr. 00005 yra suklastota ir sandoris tarp UAB „G.“ ir UAB „MK ir K R“ yra neįvykęs, pagal šį dokumentą užpildė 2005 m. lapkričio mėn. UAB „MK ir K R.“ PVM deklaraciją, nurodydama 2005 m. lapkričio mėnesio deklaracijos III dalies „Pirkimo ir (arba) importo PVM“ 22 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 1337,07 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, V dalies „Pardavimo PVM, PVM atskaita, mokėtinas(grąžintinas) PVM“ 31 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto(-) PVM“ 1337,07 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą bei šią deklaraciją 2006-01-17 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Tokiu būdu V. S. (V. S.) kaip netiesioginis vykdytojas per nesuvokiantį pavojingos veikos tarpininką suklastojo tikrus dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudojo.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudojo, o būtent: jis, faktiškai vadovaudamas UAB „MK ir K R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklai, 2005 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė su A. Ž., kad pastarasis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gaus ir pateiks suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „MK ir K R.“ išlaidas. 2005 metų lapkričio mėn. V. S. (V. S.) pateikė „MK ir K R.“ formaliam direktoriui O. Š. UAB „G.a“ PVM sąskaitą faktūrą GEL Nr. 00005, kurioje buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „MK ir K R“ perka prekių iš UAB „G.“ už 8765,23 Lt, O. Š., nežinodamas, jog UAB „G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ prekių nepardavė nurodė įmonės vyr. buhalterei J. K. įtraukti šią PVM sąskaitą faktūrą į buhalterinę apskaitą, kuri nežinodama, jog UAB „G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ prekių neparduos minėtą PVM sąskaitą faktūrą įtraukė į UAB „MK ir K R.“ buhalterinę apskaitą, o tuo pačiu į 2005 ir 2006 metų pelno mokesčio deklaracijas, nepagrįstai padidinant 2005 ir 2006 metų sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną ir 2005 metų UAB „MK ir K R.“ pelno mokesčio deklaracijoje 1 laukelyje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostolis)“ nurodžius 550 Lt mažesnę sumą, 60 laukelyje „ Pelno mokesčio suma“ nurodžius 82 Lt mažesnę sumą (550x15%), bei 2006 metų UAB „MK ir K R.“ pelno mokesčio deklaracijoje 1 laukelyje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostolis)“ nurodžius 6878 Lt mažesnę sumą, 60 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ nurodžius 1032 Lt mažesnę sumą (6878x15%), tokiu būdu V. S. (V. S.), kaip netiesioginis vykdytojas per nesuvokiančius pavojingos veikos tarpininkus J. K. bei O. Š., suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos panaudojo 2006-09-26 ir 2007-09-19 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) darbuotojams.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule kitų naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: jis, faktiškai vadovaudamas UAB „MK ir K R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), 2005 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė su susitarė su A. Ž., kad pastarasis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „MK ir K R.“ išlaidas, o įtraukus šias PVM sąskaitas faktūras į UAB „MK ir K R.“ buhalterinę apskaitą neteisėtai įgis teisę į PVM atskaitą, sumažinant UAB „MK ir K R.“ mokėtiną į biudžetą PVM sumą, sumažins apmokestinamąjį pelną. 2005 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, V. S. (V. S.) pateikė A. Ž. UAB „MK ir K R.“ rekvizitus bei duomenis apie tai, kokios prekės turėtų būti nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje kaip tariamai parduodamos uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“, A. Ž., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš V. S. (V. S.) gautus duomenis apie tariamai UAB „MK ir K R.“ parduotas prekes pateikė R. M. arba S. K., kuris šiuos duomenis perdavė A. B., kuris į UAB „G.“ 2005 m. lapkričio mėn. 02 d. PVM sąskaitą faktūrą GEL Nr. 00005 kompiuteriu įrašė melagingus duomenis apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją – prekių už 8765,23 Lt, tame tarpe 1337,07 Lt PVM pardavimą UAB „G.“ vardu, šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „G.“ direktorei I. J., pastarajai patvirtinus savo, kaip UAB „G.“ direktorės, parašu melagingus duomenis, įrašytus į 2005-11-02 PVM sąskaitą faktūrą serija GEL Nr. 00005 ir perdavus per A. B., S. K., R. M., A. Ž., pastarasis šiuos suklastotus UAB “G.“ dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „G.“ parduotas prekes pateikė V. S. (V. S.), V. S. (V. S.), toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, jog UAB „G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ prekių neparduos ir pagal jam pateiktą UAB „G.“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ parduotas prekes bendrai už 8765,23 Lt, tame tarpe 1337,07 Lt PVM sandoriai nėra įvykę, pateikė „MK ir K R.“ formaliam direktoriui O. Š., kuris nežinodamas, jog UAB „G.“ uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ prekių neparduos, patvirtino savo, kaip UAB „MK ir K R.“ direktoriaus, parašu V. S. pateiktoje UAB „G.a“ 2005-11-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija GEL Nr. 00005 įrašytus melagingus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas tarp UAB „G.“ ir UAB „MK ir K R.“ apie tai, jog UAB „G.“ pardavė prekes uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ ir pateikė UAB „MK ir K R.“ finansininkei J. K.. UAB „MK ir K R.“ vyr. buhalterė J. K., nežinodama, jog O. Š. pateiktoje UAB „G.“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės tikrovėje uždarajai akcinei bendrovei „MK ir K R.“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra suklastota, įtraukė į UAB „MK ir K R.“ buhalterinę apskaitą bei įmonės sąnaudas UAB „G.“ 2005 m. lapkričio mėnesio 02 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą ( be PVM) - viso 7428,16 Lt, nepagrįstai padidinus šia suma UAB „MK ir K R.“ 2005 ir 2006 metų sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, 2005 metų UAB „MK ir K R.“ pelno mokesčio deklaracijoje 1 laukelyje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostolis)“ nurodė 550 Lt mažesnę sumą, 60 laukelyje „ Pelno mokesčio suma“ nurodė 82 Lt mažesnę sumą (550x15%) ir 2006 metų UAB „MK ir K R.“ pelno mokesčio deklaracijoje 1 laukelyje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostolis)“ nurodė 6878,16 Lt mažesnę sumą, 60 laukelyje „ Pelno mokesčio suma“ nurodė 1032 Lt mažesnę sumą (6878x15%) bei šias deklaracijas 2006-09-26 ir 2007-09-19 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Tokiu būdu V. S. (V. S.), kaip netiesioginis vykdytojas per nesuvokiantį pavojingos veikos tarpininką, veikdamas bendrininkų grupėje su organizuotos grupės nariais A. Ž., R. M., A. B. bei organizuotai grupei nepriklausančia I. J., apgaule UAB „MK ir K R.“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 1114 Lt. pelno mokesčio.

Be to, V. S. (V. S.) buvo kaltinamas tuo, kad apgaule kitų naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: jis, būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2006 metų sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė su A. Ž., kad pastarasis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „T.“ išlaidas, o įtraukus šias PVM sąskaitas faktūras į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą neteisėtai įgis teisę į PVM atskaitą, sumažinant UAB „T.“ mokėtiną į biudžetą PVM sumą, sumažins apmokestinamąjį pelną. V. S. (V. S.) 2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikė A. Ž. UAB „T.“ rekvizitus bei duomenis apie tai, kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos uždarajai akcinei bendrovei „T.“. A. Ž., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš V. S. (V. S.) gautus duomenis apie tariamai UAB „T.“ parduotas prekes pateikė R. M. arba S. K., kurie šiuos duomenis perdavė J. S., kuris šiuos melagingus duomenis kompiuteriu įrašė į realiai jokios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „V.“ 2006-01-17 PVM sąskaitą faktūrą serija VIV Nr. 000009 ir 2006-01-19 PVM sąskaitą faktūrą serija VIV Nr. 000010 , kurias pateikė pasirašyti UAB „V.“ direktorei L. K., pastarajai patvirtinus savo, kaip UAB „V.“ direktorės, parašu melagingus duomenis, įrašytus į UAB „V.“ 2006-01-17 PVM sąskaitą faktūrą serija VIV Nr. 000009 ir 2006-01-19 PVM sąskaitą faktūrą serija VIV Nr. 000010 ir perdavus per J. S., S. K., R. M., A. Ž., jis šias suklastotas UAB “V.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „T.“ parduotas prekes pateikė V. S. (V. S.), V. S. (V. S.), toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, jog UAB „V.“ uždarajai akcinei bendrovei „T.“ prekių neparduos ir pagal jam pateiktas UAB „V.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „V.“ uždarajai akcinei bendrovei „T.“ parduotas prekes bendrai už 9794,30 litų, tame tarpe 1494,05 Lt PVM, sandoriai nėra įvykę, pateikė UAB „T.“ finansininkams, pastariesiems 2006 m. sausio mėnesio deklaracijos III dalies „Pirkimo ir (arba) importo PVM“ 22 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodžius 1494,05 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, V dalies „Pardavimo PVM, PVM atskaita, mokėtinas (grąžintinas) PVM“ 31 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto(-) PVM“ 1494,05 Lt padidino grąžintiną iš biudžeto PVM sumą bei šią deklaraciją 2006-02-20 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) darbuotojams.Tokiu būdu V. S., veikdamas bendrininkų grupėje su organizuotos grupės nariais R. M., S. K., A. Ž., J. S., organizuotai grupei nepriklausančia L. K. apgaule UAB „T.“ naudai įgijo turtinę teisę į 1494,05 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, o būtent: jis, žinodamas, kad pagal UAB „V.“ PVM sąskaitas faktūras serija VIV Nr. 000009 ir VIV Nr. 000010 sandoriai tarp UAB „V.“ ir UAB „T.“ nėra įvykę, nurodė UAB „T.“ finansininkams, nežinojusiems, kad UAB „V.“ PVM sąskaitos faktūros VIV Nr. 000009 ir VIV Ne. 000010 yra suklastotos, kad sandoriai tarp UAB „V.“ ir UAB „T.“ nėra įvykę, pagal šiuos dokumentus užpildyti 2006 m. sausio mėn. UAB „T.“ PVM deklaraciją, pastariesiems 2006 m. sausio mėnesio deklaracijos III dalies „Pirkimo ir (arba) importo PVM“ 22 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodžius 1494,05 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, V dalies „Pardavimo PVM, PVM atskaita, mokėtinas(grąžintinas) PVM“ 31 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto(-) PVM“ 1494,05 Lt padidino grąžintiną iš biudžeto PVM sumą, jis kaip netiesioginis vykdytojas per nesuvokiančius pavojingos veikos tarpininkus, suklastojo tikrą dokumentą, kurį panaudojo 2006-02-20 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) darbuotojams.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule kitų naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: jis, būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2006 metų sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė su A. Ž., kad pastarasis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „T.“ išlaidas, o įtraukus šias PVM sąskaitas faktūras į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą neteisėtai įgis teisę į PVM atskaitą, sumažinant UAB „T.“ mokėtiną į biudžetą PVM sumą, sumažins apmokestinamąjį pelną. V. S. 2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikė A. Ž. UAB „T.“ rekvizitus bei duomenis apie tai, kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos uždarajai akcinei bendrovei „T.“. A. Ž., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš V. S. gautus duomenis apie tariamai UAB „T.“ parduotas prekes pateikė R. M. arba S. K., kurie šiuos duomenis perdavė J. S., kuris šiuos melagingus duomenis kompiuteriu įrašė į realiai jokios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „V.“ 2006-01-17 PVM sąskaitą faktūrą serija VIV Nr. 000009 ir 2006-01-19 PVM sąskaitą faktūrą serija VIV Nr. 000010 , kurias pateikė pasirašyti UAB „V.“ direktorei L. K., pastarajai patvirtinus savo, kaip UAB „V.“ direktorės, parašu melagingus duomenis, įrašytus į UAB „V.“ 2006-01-17 PVM sąskaitą faktūrą serija VIV Nr. 000009 ir 2006-01-19 PVM sąskaitą faktūrą serija VIV Nr. 000010 ir perdavus per J. S., S. K., R. M., A. Ž., jis šias suklastotas UAB “V.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „T.“ parduotas prekes pateikė V. S., V. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, jog UAB „V.“ uždarajai akcinei bendrovei „T.“ prekių neparduos ir pagal jam pateiktas UAB „V.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „V.“ uždarajai akcinei bendrovei „T.“ parduotas prekes bendrai už 9794,30 litų, tame tarpe 1494,05 Lt PVM, sandoriai nėra įvykę, pateikė UAB „T.“ finansininkams, nurodydamas jas įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas (be PVM) įtraukti į įmonės sąnaudas bei Pelno mokesčio deklaraciją. UAB „T.“ finansininkai, nežinodami, jog V. S. pateiktose UAB „V.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės tikrovėje uždarajai akcinei bendrovei „T.“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą bei įmonės sąnaudas UAB „V.“ 2006 m. sausio mėnesio 17 ir 19 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas ( be PVM) - viso 8300 Lt, nepagrįstai padidinus šia suma UAB „T.“ 2006 metų sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną ir 2006 metų UAB „T.s“ pelno mokesčio deklaracijoje 1 laukelyje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostolis)“ nurodė 8300 Lt mažesnę sumą, 60 laukelyje „ Pelno mokesčio suma“ nurodė 1245 Lt mažesnę sumą (8300x15%) bei šią deklaraciją 2007-08-17 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini)darbuotojams. Tokiu būdu V. S., veikdamas bendrininkų grupėje su organizuotos grupės nariais A. Ž., R. M., S. K., J. S. bei organizuotai grupei nepriklausančia L. K., apgaule UAB „T.“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 1245 Lt pelno mokesčio.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, o būtent: jis, būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2006 metų sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė su A. Ž., kad pastarasis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „T.“ išlaidas. 2007 m. rugpjūčio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „T.“ buveinėje (duomenys neskelbtini), nurodė UAB „T.“ finansininkams į UAB „T.“ 2006 metų pelno mokesčio deklaraciją įrašyti melagingus duomenis apie A. Ž. jam pateiktose, UAB „V.“ PVM sąskaitose faktūrose 2006-01-17 serija VIV Nr. 000009 ir 2006-01-19 serija VIV Nr. 000010, kuriose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, nurodytas sumas (be PVM) - viso 8300Lt, nepagrįstai padidinant šia suma UAB „T.“ 2006 metų sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną ir 2006 metų UAB „T.“ pelno mokesčio deklaracijoje 1 laukelyje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostolis)“ nurodžius 8300 Lt mažesnę sumą, 60 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ nurodžius 1245 Lt mažesnę sumą (8300x15%), jis kaip netiesioginis vykdytojas per nesuvokiančius pavojingos veikos tarpininkus, suklastojo tikrą dokumentą, kurį panaudojo 2007-08-17 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) darbuotojams.

Taip pat V. S. (V. S.) buvo kaltinamas tuo, kad organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: jis, būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2007 metų organizavo apgaulingą UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t.y., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies nuostatą, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 17 str. 1 dalies nuostatą, jog “leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti“, 11 str. 4 dalies nuostatą, jog „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktų nustatytus privalomus dokumentų rekvizitus“, taip pat Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 2 d. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo Nr.IX-751 58 str. 1 p. nuostatą, jog „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas, ir (arba) importuotas prekes, ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamajam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, laikotarpiu nuo 2006 m.iki 2007 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „T.“ buveinėje (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog UAB „V.“ prekių uždarajai akcinei bendrovei „T.“ neparduos ir pagal jam A. Ž. pateiktas UAB „V.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie tariamai šios bendrovės uždarajai akcinei bendrovei „T.“ parduotas prekes bendrai už 9794,30 Lt, tame tarpe 1494,05 Lt PVM, sandoriai nėra įvykę, pateikė UAB „T.“ finansininkams suklastotas PVM sąskaitas faktūras: UAB „V.“ serija VIV Nr. 000009 ir serija VIV Nr. 000010, nurodydamas jas įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Pagal šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus į UAB “T.“ apskaitos registrus įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra realiai susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl šių veiksmų UAB „T.“ neteisėtai įgijo teisę į 1494,05 Lt litų PVM atskaitą, buvo sumažino 9300 Lt apmokestinamąjį pelną, pagal šiuos apskaitos dokumentus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, dėl to pagal jo organizuojamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2007 metų iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Tilvikienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendį dėl V. S. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. S. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 60 MGL baudą; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) (dėl 2005-11-02 PVM sąskaitos faktūros suklastojimo ir panaudojimo) ir V. S. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senatis; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) ) (dėl UAB „MK ir K R." 2005 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo) ir V. S. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senatis; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „MK ir K R.“ 2005-2006 m. metinių pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo) ir V. S. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senatis; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. sausio mėn. UAB „T.“ PVM deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo) ir V. S. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senatis; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. UAB „T.“ metinės pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo) ir V. S. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senatis; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „MK ir K R.“ PVM prievolės išvengimo už 2005 m. lapkričio mėn.) V. S. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senatis; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „MK ir K R.“ pelno mokesčio prievolės išvengimo) ir V. S. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senatis; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „T.“ PVM prievolės išvengimo) ir V. S. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senatis; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „T.“ pelno mokesčio prievolės) ir V. S. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senatis. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išteisindamas V. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarė esminių BPK pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, bei nevertino jų kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šios priežastys sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl 2013-12-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Skundžiamame nuosprendyje teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir kaltinamojo V. S. parodymus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nuosprendyje nepateikia jokių konkrečių motyvų dėl 4 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 5 nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei 1 nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nebuvimo. Dėl šių veikų teismas pasisako nuosprendyje labai lakoniškai, teigdamas, kad tiki V. S. parodymais, o pastarasis negali būti atsakingas už kitų įmonių (UAB „G.“ ir UAB „V.“") mokestines prievoles. Prokurorė pažymi, kad V. S. nebuvo kaltinamas dėl UAB „G.“ ir UAB „V.“ prievolių nevykdymo, jis kaltinamas dėl UAB „T.“ apgaulingos buhalterinės apskaitos, įtraukiant į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to negalima nustatyti tiriamojo laikotarpio UAB „T.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimo dydžio ir struktūros, bei, kad apgaule UAB „T.“ bei UAB „MK ir K R.“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio.

Skunde akcentuojama ir tai, kad 2009-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „G.“ pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas juridinio asmens likvidavimu. 2009-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu I. J. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10,), 223 straipsnio 1 dalyje. 2009-08-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu L. K. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. 2009-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „V.“ pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas juridinio asmens likvidavimu.

Šiuo atveju rašytinė bylos medžiagos pagrindžia, jog UAB „T.“ direktoriaus pareigas realiai vykdė kaltinamasis V. S., kuris ir buvo atsakingas už Bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimą, ūkinės komercinės veiklos vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovės apskaitos politikos parinkimą, pagal konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaujantis apskaitos standartais. Be to, Bendrovės vadovas, vykdydamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą ūkio subjekto vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo Bendrovės finansininkams pateikti teisingus duomenis apie visus jo vadovaujamos įmonės sandorius, įvykusias ūkines operacijas, ūkinius įvykius. V. S., pateikęs įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui neteisingus duomenis apie įvykusias ūkines operacijas, neįvykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigos organizuoti teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir teikti teisingus duomenis valstybės įgaliotoms institucijoms apie įmonės veiklą, dėl to tapo iš dalies neįmanoma nustatyti kokias finansines vertybes valdo ir disponuoja UAB „T.“ ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, kokia tiksli subjekto turto dalis lieka iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams, kokia įmonės skolų apimtis, mastas, jų pobūdis. Taip pat šia neteisėta kaltinamojo veikla buvo iš dalies iškreipta informacija apie juridinio asmens įsipareigojimų struktūrą, t. y. kokiems asmenims ir kokio dydžio įsipareigojimus turi šis juridinis asmuo. 2007-08-22 specialisto išvadoje Nr. 5-1/117 konstatuota, jog tyrimo metu pagal užduotyje nurodytą bei tyrimui pateiktą medžiagą nustatyta, kad UAB „T.“ pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (2006-01-17 PVM sąskaitą faktūrą serija VIV Nr. 00009, 2006-01-19 PVM sąskaitą- faktūrą serija VIV Nr. 00010) į apskaitos registrus (į įmonės buhalterinę apskaitą) įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turtu, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, taip iškreipia tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę, būklę bei duomenis apie turtą. UAB „T.“ VMI Vilniaus apskrities skyriui už 2006 m. sausio mėn. pateiktoje 2006-02-20 PVM deklaracijoje 1494 Lt padidino grąžintiną iš biudžeto PVM sumą. 2008-04-22 specialisto išvadoje Nr.5-1/72 konstatuota, jog UAB „T.“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras serija VIV Nr. 000009, VIV Nr. 000010), laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 negali išlaidų pripažinti sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, t. y. UAB „T.“ 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, nurodė 8300 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei nurodė 1245 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu 1245 Lt sumažino valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį. Specialistė ankščiau aptartose specialisto išvadose konstatavo bei pateiktų išvadų teisingumą patvirtindama teisme nurodė, jog iš dalies nebuvo negalima nustatyti UAB „T.“ 2005 m. - 2006 m. turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-04 nutartimi nustatė, jog UAB „T.“ sutartys su UAB „V.“ yra fiktyvios, t. y. kad tarp UAB „T.“ ir UAB „V.“ sudaryti sandoriai realiai nebuvo vykdomi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nuosprendyje remdamasis kaltinamojo V. S. parodymais, vertindamas juos kaip patikimus, visiškai nevertino jau aukščiau pažymėtų specialisto išvadų, specialisto paaiškinimų duotų teisme bei liudytojo R. M. parodymų, kad jis tik rūpinosi dokumentų pateisinančių išlaidas įvairioms bendrovėms (t. y. UAB „T.“, UAB „MK ir K R.“) surašymu, o prekėmis rūpinosi pačios bendrovės, kurios gaudavo tokius dokumentus.

Tokiu būdu, UAB „T.“, atstovaujama direktoriaus V. S., nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 4, 12, 13 straipsnių reikalavimų, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama bei pateikiama laiku, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės finansinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų - apskaitos dokumento data, ūkinės operacijos turinys. Dėl to, pagal pirminius apskaitos dokumentus, neturinčias visų teisės aktų nustatytų privalančių juose būti rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, kuriomis pagrįstos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės ir dėl šių veiksmų pagal minėtus dokumentus UAB „T.“ neteisėtai išvengė mokestinės prievolės ir tuo padarė Valstybės biudžetui nuostolį.

Šalies argumentai

Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad V. S. veikoje yra visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, o V. S. kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos apdarymo būtent pagrindžia A. B., I. J., J. S., S. K. parodymai, 2007-09-04 specialisto išvada Nr. 5-1/126 ir 2010-01-26 specialisto išvada Nr. 5-1/3 bei rašytinė bylos medžiaga: 2009-09-28 protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuoti žinučių įrašai, skambučių išklotinės, telefoniniai pokalbiai, kuriame yra duomenys apie tai, jog 2005 metų gruodžio mėnesį UAB „MK ir K R“ banko pavedimu apmokėjus UAB „G.“ PVM sąskaitą-faktūrą GEL Nr.00005, UAB „G.“ direktorė I. J. pervestus pinigus išgrynino ir perdavė A. B., kuris naudojosi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), o šis savo ruožtu šiuos pinigus perdavė S. K., kuris šiuos pinigus perdavė R. M., kuris naudojosi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. - A. Ž., A. Ž. - V. S., kuris naudojosi abonentiniu numeriu 861429182. Be to, iš J. K., O. Š. parodymų matyti, kad UAB „MK ir K R.“ veiklai faktiškai vadovavo V. S., o iš A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų parodymų, bei S. K., R. M., A. B., I. J. parodymų, nustatyta, jog kaltinamasis tarpininkaujant A. Ž. perdavė UAB „MK ir K R.“ rekvizitus ir duomenis R. M., kuris S. K., o šis per A. B. suorganizavo šių duomenų įrašymą į fiktyvius dokumentus, t. y. UAB „G.“, kuriai vadovavo I. J., buhalterinės apskaitos dokumentų išrašymą, nurodant juose neįvykusias ūkines finansines operacijas: PVM sąskaitoje faktūroje 2005-11-02 serija GEL Nr. 00005.

Be to, iš 2009-09-28 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuoti žinučių įrašai, skambučių išklotinės, telefoniniai pokalbiai, matyti, jog 2006 metų sausio mėnesį UAB „T.“ direktorius V. S., įtraukdamas į šios bendrovės buhalterinę apskaitą UAB „V.“, PVM sąskaitas-faktūras Nr.000009, 000010, išvengė turtinės prievolės valstybei, t. y. PVM ir kitų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą. Rašytinė bylos medžiaga pagrindžia ir tai, kad V. S., kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), susitarė su A. Ž. dėl fiktyvių buhalterinės apskaitos dokumentų gavimo, kuriuos gavus (UAB „V.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras) organizavo jų įtraukimą į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Taigi, kaltinamasis žinojo, kad sąnaudoms pagrįsti naudoja suklastotus dokumentus, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie realiai neįvykusias ūkines operacijas (kad prekes įsigijo iš UAB „V.“, UAB „G.“), suvokė, kad pagal šias sąskaitas faktūras paslaugų, prekių iš UAB „V.“, UAB „G.“ negavo, kad buvo tik perkeltos gautino PVM sumos ir padidintos veiklos sąnaudos, t. y. veikė taip, kad apgaule (panaudojant suklastotus dokumentus) UAB „MK ir K R.“ neteisėtai įgijo į 1337,07 PVM atskaitą bei išvengė 1114 Lt pelno mokesčio, UAB „T.“ neteisėtai įgijo teisę į 1494,05 Lt litų PVM atskaitą bei išvengė 1245 Lt pelno mokesčio prievolės valstybei, t. y. šiuos duomenis pateikė VMI deklaruodami šių Bendrovių pajamas, taip apgaule suklaidinę, neteisėtai ir neatlygintinai UAB „MK ir K R.“ ir UAB „T.“ naudai išvengta turtinės prievolės sumokėjimo į valstybės biudžetą, bei numatė, kad dėl jo veiksmų Valstybės biudžetas patirs turtinę žalą, bei to norėjo. Dėl to kaltinamasis V. S. veikė tiesiogine tyčia. Kaip apgaulės priemonė buvo suklastoti dokumentai, kuriuos įtraukus atitinkamai į UAB „MK ir K R.“ bei UAB „T.“ buhalterinę apskaitą bei deklaravus pagal šiuos tikrovės neatitinkančių PVM sąskaitų faktūrų duomenis PVM deklaracijose ir pelno mokesčio metinėse deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, buvo išvengta turtinės prievolės sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Prokurorė nurodo, kad baudžiamosios bylos tyrimo metu neabejotinai nustatyta, kad šias nusikaltimas veikas padarė kaltinamasis V. S. ir padarytos veikos teisingai kvalifikuotos kaip nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10). Atsižvelgiant į visus ankščiau išvardintus V. S. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, baudžiamojoje byloje surinktus ir patikrintus įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikaltimas. Todėl teismas, išteisindamas V. S. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, padarė esminių BPK pažeidimų - neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, tai sukliudė priimti teisingą nuosprendį, todėl šis teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti skundą skunde nurodytais motyvais.

Nuteistasis V. S. ir jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Tilvikienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliaciniame skunde ginčijamas sprendimas išteisinti V. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), ir prašoma V. S. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei nutraukti bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taigi skunde yra ginčijama V. S. kaltė, taip pat prašoma taikyti BK 95 straipsnyje numatytą apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminą.

Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nereiškia, jog turi būti palikti galioti neteisėti ir nepagrįsti išteisinamieji nuosprendžiai. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti visus byloje paduoto apeliacinio skundo esminius argumentus ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti, surašęs nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, – jį panaikinti ir bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2005, 2K-75/2006, 2K-7-114/2011, 2K-P-9/2012).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir išteisinamajame nuos­pren­dy­je padarė neteisingą išvadą dėl V. S. kaltės, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Išklausęs proceso dalyvių pasisakymų ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo V. S. nekaltumo, todėl nepagrįstai jį išteisino.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Išanalizavusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nepagrįstai nustatė, kad V. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl nepagrįstai išteisino V. S. dėl šios nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos manymu, V. S. kaltė įvykdžius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytas jų vertinimo taisykles.

V. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: jis, būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2007 metų organizavo apgaulingą UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog “leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti“, 11 str. 4 dalies nuostatą, jog „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktų nustatytus privalomus dokumentų rekvizitus“, taip pat Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 2 d. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo Nr.IX-751 58 straipsnio 1 punkto nuostatą, jog „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas, ir (arba) importuotas prekes, ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamajam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2007 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „T.“ buveinėje (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog UAB „V.“ prekių uždarajai akcinei bendrovei „T.“ neparduos ir pagal jam A. Ž. pateiktas UAB „V.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie tariamai šios bendrovės uždarajai akcinei bendrovei „T.“ parduotas prekes bendrai už 9794,30 Lt, tame tarpe 1494,05 Lt PVM, sandoriai nėra įvykę, pateikė UAB „T.“ finansininkams suklastotas PVM sąskaitas faktūras: UAB „V.“ serija VIV Nr. 000009 ir serija VIV Nr. 000010, nurodydamas jas įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Pagal šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus į UAB „T.“ apskaitos registrus įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra realiai susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl šių veiksmų UAB „T.“ neteisėtai įgijo teisę į 1494,05 Lt litų PVM atskaitą, buvo sumažino 9300 Lt apmokestinamąjį pelną, pagal šiuos apskaitos dokumentus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, dėl to pagal jo organizuojamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2007 metų iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau iš pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio matyti, kad dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį V. S. nebuvo pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino baudžiamojoje byloje surinktų duomenų apie V. S. organizuotą apgaulingą buhalterinę apskaitą. Specialisto išvadose Nr. 5-1/117 (2 t., b. l. 56 – 59) bei Nr. 5-1/72 (2 t., b. l. 151 - 153) nurodyti V. S. padaryti teisės aktų pažeidimai. Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė išteisinti V. S. dėl šios nusikalstamos veikos, tačiau konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir neįvertino jų visumos. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo kaltumo nekyla.

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 222 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Buhalterinė apskaita apibūdinama kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, o šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktų nustatytus privalomus dokumentų rekvizitus. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas, ir (arba) importuotas prekes, ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamajam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. V. S. yra kaltinamas visų šių nurodytų reikalavimų nesilaikymu, dėl to pagal jo organizuojamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2007 m. iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti duomenys patvirtina, kad V. S. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „T.“ direktorius laikotarpiu nuo 2003-07-23 iki 2008-08-08 (1 t., b. l. 173) buvo kaltinamasis V. S., kuris ir buvo atsakingas už Bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimą, ūkinės komercinės veiklos vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovės apskaitos politikos parinkimą, pagal konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaujantis apskaitos standartais. Be to, Bendrovės vadovas, vykdydamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą ūkio subjekto vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo Bendrovės finansininkams pateikti teisingus duomenis apie visus jo vadovaujamos įmonės sandorius, įvykusias ūkines operacijas, ūkinius įvykius.

Spręsdamas V. S. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas neįvertino prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad 2009-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „G.“ pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas juridinio asmens likvidavimu (3 t., b. l. 150 – 158). Iš šio nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įsigytos R. M. nurodymu nusikalstamai veiklai nuslėpti, direktorė I. J., turėdama teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, 2005 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodama, jog UAB „G.“ realiai jokios veiklos nevykdo ir prekių UAB „MK ir K R.“ neparduos, patvirtindama savo, kaip UAB „G.“ direktorės, parašu A. B. kompiuteriu sukurtoje 2005-11-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija GEL Nr. 00005 nurodytus neatitinkančius tikrovės duomenis apie tai, jog UAB „G.“ tariamai pardavė UAB „MK ir K R.“ prekių, iš viso už 8 765,23 Lt, tame tarpe 1337,07 litų PVM, suklastojo tikrą dokumentą, toliau tęsdama nusikalstamą veiką, minėtą suklastotą dokumentą perdavė per A. B., S. K., V. K. UAB „MK ir K R.“ atstovams, kurie minėtą suklastotą dokumentą, 2005 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „MK ir K R.“ finansininkams bei nurodė jį įtraukti į UAB „MK ir K R.“ buhalterinę apskaitą. Taigi, šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad UAB „G.“ realios veiklos nevykdė, naudojama tik fiktyvių sąskaitų įvairioms įmonėms išrašymui, todėl ir negalėjo parduoti prekių UAB „MK ir K R.“, todėl atmestini kaltinamojo parodymai apie tai, kad prekės realiai buvo parduotos UAB „MK ir K R.“, juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad prekės realiai buvo pristatytos į UAB „MK ir K R.“ sandėlį ar kitas patalpas, nėra jokių duomenų, kad šios rekės buvo naudotos UAB „MK ir K R.“ veikloje. Nors kaltinamasis ir tvirtino, kad prekės realiai buvo gautos, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra, todėl kaltinamojo parodymai bei samprotavimai, kai jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti vertinami kaip įrodymai.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2009-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „V.“ pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas juridinio asmens likvidavimu (3 t., b. l. 53 – 63). Iš šio nuosprendžio taip pat matyti, kad UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), J. S. nurodymu įsigytos nusikalstamai veiklai nuslėpti, direktorė L. K., turėdama teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, 2006 m. sausio mėn., nenustatytu laiku, organizuotos grupės nario J. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodama, jog UAB „V." realiai jokios veiklos nevykdo ir prekių uždarajai akcinei bendrovei „T." neparduos, savo, kaip UAB „V." direktorės, parašu patvirtino A. B. kompiuteriu sukurtoje ir jai per J. S. pateiktoje 2006-01-17 PVM sąskaitoje faktūroje, kurios serija VIV Nr. 000009 nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, jog UAB „V.“ tariamai pardavė uždarajai akcinei bendrovei „T.“ prekių, iš viso už 4 796,7 Lt, įskaitant 731,7 litus PVM, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, suklastotą dokumentą per J. S., A. B., S. K., R. M., A. Ž. perdavė UAB „T.“ direktoriui V. S., kuris suklastotą dokumentą, 2006 m. sausio mėnesį, nenustatytu laiku, pateikė UAB „T.“ finansininkams bei nurodė jį įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Be to, tokiomis pačiomis aplinkybėmis UAB „V.“ direktorė L. K. 2006 m. sausio mėn., nenustatytu laiku, organizuotos grupės nario J. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodama, jog UAB „V." realiai jokios veiklos nevykdo ir prekių uždarajai akcinei bendrovei „T.“ neparduos, savo, kaip UAB „V.“ direktorės, parašu patvirtino A. B. kompiuteriu sukurtoje PVM sąskaitoje faktūroje, kurios serija VIV Nr. 000010 nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog UAB „V.“ tariamai pardavė uždarajai akcinei bendrovei „T.“ prekių, iš viso už 4 997 Lt, įskaitant 762,351itus PVM, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, minėtą suklastotą dokumentą per J. S., A. B., S. K., R. M., A. Ž. perdavė UAB „T.“ direktoriui V. S., kuris suklastotą dokumentą, 2006 m. sausio mėnesį, nenustatytu laiku, pateikė UAB „T.“ finansininkams bei nurodė jį įtraukti į UAB „T." buhalterinę apskaitą. Taigi, šiuo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad UAB „V.“ realios veiklos nevykdė, buvo naudojama tik fiktyvių sąskaitų įvairioms įmonėms išrašymui, todėl ir negalėjo parduoti prekių UAB „T.“, todėl atmestini ir kaltinamojo parodymai apie tai, kad prekės realiai buvo parduotos UAB „T.“, juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad prekės realiai buvo pristatytos į UAB „T.“ sandėlį ar kitas patalpas, nėra jokių duomenų, kad šios prekės buvo naudotas UAB „T.“ veikloje.

Žemesnės instancijos teismas

Abu šie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiai yra įsiteisėję, todėl juose nustatytos aplinkybės, kurios yra susijusios su šia byla, turi res iudicata reikšmę, o tai reiškia, kad įsiteisėjusiais Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais yra nustatyta, kad UAB „G.“ 2005-11-02 PVM sąskaitoje faktūra serija GEL Nr. 00005 nurodyti neatitinkantys tikrovės duomenys apie tai, jog UAB „G.“ tariamai pardavė UAB „MK ir K R.“ prekių, iš viso už 8 765,23 Lt, tame tarpe 1337,07 litų PVM, ši sąskaita faktūra yra suklastota. Taip pat yra nustatyta ir tai, kad UAB „V." 2006-01-17 PVM sąskaitoje faktūroje, kurios serija VIV Nr. 000009, nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie tai, jog UAB „V.“ tariamai pardavė uždarajai akcinei bendrovei „T.“ prekių, iš viso už 4 796,7 Lt, įskaitant 731,7 litus PVM, bei UAB „V.“ PVM sąskaitoje faktūroje, kurios serija VIV Nr. 000010, nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, jog UAB „V.“ tariamai pardavė uždarajai akcinei bendrovei „T.“ prekių, iš viso už 4 997 Lt, įskaitant 762,351itus PVM, taigi šios sąskaitos yra suklastotos.

Specialisto išvadoje Nr. 2 Nr. 5-1/117 (t. 2, b. l. 56-59) konstatuota, jog pagal tyrimui pateiktus UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus - PVM sąskaitas-faktūras, registrą, PVM deklaraciją už 2006 m. sausio mėn. nustatyta, kad UAB „T.“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras serija VIV Nr. 00009, VIV Nr. 00010), kuriose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos 8300,25 Lt sumai ir 1494,05 Lt PVM, iš viso su PVM 9794,30 Lt sumai (4,5 priedas), atliko PVM atskaitą, į 2006 m. sausio mėn. įtraukė į atskaitą 1494 Lt (9,10 priedas). Pagal 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 str. 1 dalies nuostatą - pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris gali ar turi būti naudojamas prekių tiekimui ar paslaugų teikimui įforminti bei turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus. Šiuo atveju ūkinės operacijos yra neįvykusios. Apskaitos dokumentuose yra nurodyti visi būtini rekvizitai, tačiau operacijų turinys neatitinka tikrovės. Tyrimo metu pagal užduotyje nurodytus ir tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras serija VIV Nr. 00009, VIV Nr. 00010 apskaitytas UAB "T." buhalterinėje apskaitoje iš UAB "V." prekių pirkimas, iš viso 9794,30 Lt su PVM, neįsigytas, o PVM sąskaitose-faktūrose įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su sąskaitoje nurodytu ūkio subjektu UAB "V.", kurį prekių nepardavė. Pagal minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus (2006-01-17- PVM sąskaitą-faktūrą serija VIV Nr. 00009, 2006-01-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija Nr. 00010) į apskaitos registrus UAB „T." (6, 9 priedai) įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turtu, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę, būklę bei duomenis apie turtą. Vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 str. 2 d. - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o šiuo atveju operacijos neįvykusios, tik pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus į buhalterinę apskaitą įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos, pažeidžiant minėtą straipsnį. UAB „T.“ buhalterinėje apskaitoje naudojo neįvykusiems ūkinėms operacijoms pagrįsti PVM sąskaitas-faktūras serija VIV Nr. 00009, VIV Nr. 00010 iš UAB "V.", kuriose yra nurodyti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nustatyti privalomi rekvizitai, tačiau PVM sąskaitos-faktūros (ūkinių operacijų -prekių pirkimas) neatitinka tikrovės. Dėl šių priežasčių negalima iš dalies nustatyti UAB „T." laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2006-01-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino byloje pateiktas specialisto išvadas, tačiau pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. S., šių specialisto išvadų neanalizavo ir nevertino, o tiesiog deklaratyviai konstatavo, kad nors specialisto išvados ir patvirtina, jog įmonės UAB „G.” ir UAB „V.” realios veiklos nevykdė, tačiau V. S. negali būti atsakingas už šių įmonių mokestines prievoles. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentu, kad V. S. nebuvo kaltinamas dėl UAB „V.“ ir UAB „G.“ mokestinių prievolių nevykdymo, jis kaltinamas dėl UAB „T.“ apgaulingos buhalterinės apskaitos, įtraukiant į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to negalima nustatyti tiriamojo laikotarpio UAB „T.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė specialistę K. L., kuri parodė, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus pateikė išvadą Nr. 5-1/117 bei išvadą Nr. 5-1/72 dėl UAB „T.“ ūkinės finansinės veiklos. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „T.“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, tai yra, įformintiems prekių pirkimams pagal sąskaitas faktūras iš UAB „V.“, panaudodama tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 9-574 6 straipsnio 2 dalį. Specialistė paaiškino, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turtu, įsipareigojimų vykdymu arba struktūros pasikeitimu. UAB „T.“ buhalterinės apskaitos faktūros registre PVM deklaracija buvo nustatyta, kad pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriuose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos už 8300,30 Lt ir 1494 Lt PVM, iš viso 9794,30 Lt sumai atliko PVM atskaitą. Nustatyta, kad atvaizduotos neįvykusios operacijos, vienos iš ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės. Dėl to negalima įtraukti į apskaitą, nes „V.“ prekių nepardavė, nes nevykdė ūkinės veiklos, prekių neturėjo, „T.“ dėl to negalėjo įtraukti į apskaitą. Taip buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos 6 straipsnis, 13 straipsnis. Dėl šių priežasčių nebuvo galima iš dalies nustatyti turto, įsipareigojimų ir struktūros. Taip pat buvo nustatyta, kad pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus „T.“ įtraukė į sąnaudas 8300Lt, dėl to nurodė mažesnį apmokestinamąjį pelną ir 1245 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį. Tokiu būdu biudžetui buvo padaryta 2739 Lt nuostolis. Iš dalies negalima nustatyti už 2006 m. sausio mėn., už tą laikotarpį, kada buvo pateiktos tikrovės neatitinkančios sąskaitos faktūros dėl prekių įsigijimo iš „V.“, pagal kurias „T.“ prekių neįsigijo. Specialistė nurodė, kad tyrimas buvo atliekamas pagal pateiktus buhalterinius dokumentus. UAB „V.“ prekių „T.“ nepardavė, UAB „V.“ veiklos nevykdė, prekių nepateikė. Iš dalies negalima nustatyti, iš kur tos prekės buvo įsigytos, už kokią kainą, vertę, kadangi UAB „V.“ tų prekių nepateikė, pagal surašytą dokumentą ūkinė operacija neįvyko.

Taigi, remiantis šiomis specialisto išvadomis ir byloje esančia medžiaga nustatyta, kad V. S., būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2007 metų organizavo apgaulingą UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog “leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti“, 11 str. 4 dalies nuostatą, jog „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktų nustatytus privalomus dokumentų rekvizitus“, taip pat Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 2 d. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo Nr.IX-751 58 straipsnio 1 punkto nuostatą, jog „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas, ir (arba) importuotas prekes, ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamajam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2007 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „T.“ buveinėje (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog UAB „V.“ prekių uždarajai akcinei bendrovei „T.“ neparduos ir pagal jam A. Ž. pateiktas UAB „V.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie tariamai šios bendrovės uždarajai akcinei bendrovei „T.“ parduotas prekes bendrai už 9794,30 Lt, tame tarpe 1494,05 Lt PVM, sandoriai nėra įvykę, pateikė UAB „T.“ finansininkams suklastotas PVM sąskaitas faktūras: UAB „V.“ serija VIV Nr. 000009 ir serija VIV Nr. 000010, nurodydamas jas įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Pagal šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus į UAB „T.“ apskaitos registrus įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra realiai susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl šių veiksmų UAB „T.“ neteisėtai įgijo teisę į 1494,05 Lt litų PVM atskaitą, buvo sumažino 9300 Lt apmokestinamąjį pelną, pagal šiuos apskaitos dokumentus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, dėl to pagal jo organizuojamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2007 metų iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Tuo metu galiojusios Baudžiamojo kodekso redakcijos (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis numatė, kad asmeniui padariusiam apysunkį tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai nuo jo padarymo. V. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006-01-30 iki 2007-12-31, t. y. jo neteisėti veiksmai truko tam tikrą ilgą laiko tarpą. Teismų praktikoje trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Toks nusikaltimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, kad tęstinės ir trunkamosios veikos padarymo atveju, taikomas įstatymas, galiojęs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta arba nutraukta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. S. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, buvo baigta 2007-12-31, todėl aštuonerių metų senaties terminas dėl šios nusikalstamos veikos baigiasi 2015-12-31, todėl nėra jokių kliūčių V. S. dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal pateiktus UAB „T.“ dokumentus, dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 4 dalies, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimo laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2007 metų iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, jo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymais, specialisto išvadomis ir teisiamajame posėdyje ištirta kita bylos medžiaga. V. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis panaudodamas suklastotas sąskaitas faktūras organizavo apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimą. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. S. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį naikintina ir dėl šios nusikalstamos veikos priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę V. S., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais ben­draisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusi­kal­timą (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurį įstatymas nu­mato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. V. S. anksčiau nebuvo teistas (5 t., b. l. 110), dirba (5 t., b. l. 114). V. S. atsa­ko­mybę lengvinančių ar sun­kinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstama veika padaryta turtinė žala nėra didelė. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažai laiko, per tą laikotarpį V. S. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl teisėjų kolegija mano, kad V. S. nusikalto atsi­tik­ti­nai. Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visu­mą, siekiant nubaudimo ir teisingumo prin­cipo įgy­vendinimo, V. S. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant mažesnę negu numatytas baudos vidurkis, baudą.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10)

Remiantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis tik paties kaltinamojo V. S. parodymais, tačiau neįvertino visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos. Pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai A. B., I. J., J. S., S. K. nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, dar nepatvirtina aplinkybių, kad V. S. nepadarė jam inkriminuojamų veikų.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino 2009-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo juridinis asmuo UAB „G.“ pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas juridinio asmens likvidavimu, bei 2009-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo juridinis asmuo UAB „V.“ pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas juridinio asmens likvidavimu. Šiais nuosprendžiais buvo nustatyta, kad UAB „G.“ ir UAB „V.“ realios veiklos nevykdė, buvo naudojamosa tik fiktyvių sąskaitų įvairioms įmonėms išrašymui, todėl ir negalėjo parduoti prekių nei UAB „MK ir K R.“, nei UAB „T.“ todėl atmestini kaltinamojo parodymai apie tai, kad prekės realiai buvo parduotos UAB „MK ir K R.“ ir UAB „T.“ , juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad prekės realiai buvo pristatytos į UAB „MK ir K R.“ar UAB „T.“ sandėlį ar kitas patalpas, nėra jokių duomenų, kad šios rekės buvo naudotos šių įmonių veikloje. Nors kaltinamasis ir tvirtino, kad prekės realiai buvo gautos, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra, todėl kaltinamojo parodymai bei samprotavimai, kai jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti vertinami kaip įrodymai.

Kaip minėta, abu šie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiai yra įsiteisėję, todėl juose nustatytos aplinkybės, kurios yra susijusios su šia byla, turi res iudicata reikšmę. Šiais nuosprendžiais yra nustatyta, kad UAB „G.“ 2005-11-02 PVM sąskaitoje faktūra serija GEL Nr. 00005 nurodyti neatitinkantys tikrovės duomenys apie tai, jog UAB „G.“ tariamai pardavė UAB „MK ir K R.“ prekių, iš viso už 8 765,23 Lt, tame tarpe 1337,07 litų PVM, ši sąskaita faktūra yra suklastota. Taip pat yra nustatyta ir tai, kad UAB „V." 2006-01-17 PVM sąskaitoje faktūroje, kurios serija VIV Nr. 000009, nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie tai, jog UAB „V.“ tariamai pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Te.“ prekių, iš viso už 4 796,7 Lt, įskaitant 731,7 litus PVM, bei UAB „V.“ PVM sąskaitoje faktūroje, kurios serija VIV Nr. 000010, nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, jog UAB „V.“ tariamai pardavė uždarajai akcinei bendrovei „T.“ prekių, iš viso už 4 997 Lt, įskaitant 762,351itus PVM, taigi šios sąskaitos yra suklastotos.

Be to, visiškai pagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų specialisto išvadų. 2007-09-04 specialisto išvadoje Nr. 5-1/126 konstatuota, jog tyrimo metu pagal užduotyje nurodytą ir pateiktą medžiagą nustatyta, kad UAB „MK ir K R.“, neįvykusiai ūkinei finansinei operacijai pagrįsti, buhalterinėje apskaitoje panaudojo tikrovės neatitinkantį apskaitos dokumentą: UAB „G.“ vardu 2005 m. lapkričio 2 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros GEL 00005 neteisingus duomenis apie ūkines finansines operacijas, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą. UAB „MK ir K R.“, apskaitoje panaudodama tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojo nuo 2002-01-01)6 straipsnio 2 dalies nuostatą - "Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu". UAB „MK ir K R.“ 2005 m. finansinėje atskaitomybėje neteisingai atvaizdavo bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „MK ir K R.“ 2005 ūkinių finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šioje išvadoje taip pat nustatyta, kad UAB „MK ir K R.“ neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti buhalterinėje apskaitoje panaudojo tikrovės neatitinkantį apskaitos dokumentą: UAB „G.“ vardu 2005 m. lapkričio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą GEL 00005, kuria buvo įformintas bendrovei „MK ir K R.“ prekių pardavimas už 7.428,16 Lt, priskaičiuota PVM -1.337,07 Lt, iš viso 8.765,23 Lt, jos duomenis įrašė į apskaitos registrus, kurių pagrindu priskaičiavo ir VMI deklaravo 2005 m gruodžio mėnesį 1.337,07 Lt pirkimo PVM, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX 751 58'str. 1 dalies nuostatą - "PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui". UAB "MK ir K R." VMI pateiktoje 2005 m. gruodžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose 1.337,07 Lt padidino įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Pagal 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 2 dalies nuostatą - "Jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma". UAB „MK ir K R.“, neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti, buhalterinėje apskaitoje panaudojo tikrovės neatitinkantį, neturintį juridinės galios apskaitos dokumentą: UAB „G.“ vardu 2005 m. lapkričio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą GEL 00005, kuria buvo įformintas bendrovei „MK ir K R.“ prekių pardavimas už 7.428,16 Lt, priskaičiuota PVM - 1.337,07 Lt, iš viso 8.765,23 Lt, jos duomenis įrašė į apskaitos registrus, kurios pagrindu 2005 m. gruodžio mėn. padidino sandėlio atsargas 7.428,16 Lt, iš jų 550 Lt nurašė į bendrovės sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, pažeisdama 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 dalies reikalavimą - "Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais“ (1 t., b. l. 98 – 118).

2010-01-26 specialisto išvadoje Nr. 5-1/3 konstatuota, jog UAB „MK ir K R.“, neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti, buhalterinėje apskaitoje panaudojo tikrovės neatitinkantį, neturintį juridinės galios apskaitos dokumentą: UAB „G.“ vardu 2005 m. lapkričio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą GEL 00005, kuria buvo įformintas ben­drovei „MK ir K R.“ prekių pardavimas už 7.428,16 Lt, priskaičiuota PVM - 1.337,07 Lt, iš viso 8.765,23 Lt, jos duomenis įrašė į apskaitos registrus, kurios pagrindu 2005 m. gruodžio mėn. padidino sandėlio atsargas 7.428,16 Lt. UAB „MK ir K R.“, uždarosios akcinės bendrovės „G.“ vardu 2005-11-02 įformintos, tikrovės neatitinkančios, dėl neįvykusios ūkinės operacijos, PVM sąskaitos faktūros duomenis įrašė į apskaitos registrus, ir jos pagrindu 2005-2006 m. padidino sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną iš viso 7 428,16 Lt, iš jų 2005 m. - 550 Lt, 2006 m. 6 878,16 Lt. Vadovaujantis 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad "leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti", nepripažįstama bendrovės „MK ir K R.“ sąnaudomis iš viso 7 428,16 Lt, iš jų 2005 m. - 550 Lt, 2005 m. - 6 878,16 Lt ir šia suma didinamas apmokestinamasis pelnas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pagrindu už 2005 metus didinama pelno mokesčio suma 82 Lt (550x15%), 2006 metus didinama pelno mokesčio suma 1 032 Lt (6 878x15%) (1 t., b. l. 134-134),

2007-08-22 specialisto išvadoje Nr. 5-1/117 konstatuota, jog tyrimo metu pagal užduotyje nurodytą bei tyrimui pateiktą medžiagą nustatyta, kad UAB „T.“ pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (2006-01-17 PVM sąskaitą faktūrą serija VIV Nr. 00009, 2006-01-19 PVM sąskaitą- faktūrą serija VIV Nr. 00010) į apskaitos registrus (į įmonės buhalterinę apskaitą) įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turtu, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, taip iškreipia tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę, būklę bei duomenis apie turtą. UAB „T.“ VMI Vilniaus apskrities skyriui už 2006 m. sausio mėn. pateiktoje 2006-02-20 PVM deklaracijoje 1494 Lt padidino grąžintiną iš biudžeto PVM sumą (2 t., b. l. 56 – 59). 2008-04-22 specialisto išvadoje Nr. 5-1/72 konstatuota, jog UAB „T.“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras serija VIV Nr. 000009, VIV Nr. 000010), laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 negali išlaidų pripažinti sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, t. y. UAB „T.“ 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, nurodė 8300 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei nurodė 1245 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu 1245 Lt sumažino valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį (2 t., b. l. 151 – 153).

Abejoti byloje esančiomis specialisto išvadomis, kurias pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliacinėje instancijoje patvirtino specialistė K. L., nėra pagrindo. UAB „T.“ ir UAB „MK ir K R.“ finansinės ūkinės veiklos tyrimai buvo atlikti remiantis ne tik visais pateiktais dokumentais, kurie aptariami specialistų išvadose ir atlikta kiekvieno iš paimtų dokumentų išsami analizė, bet ir ištirtais kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad specialistai neturėjo nustatinėti, ar minėti sandoriai taro UAB „G.“ ir UAB „Mk ir K R.“ bei tarp UAB „V.“ ir UAB „T.“ realiai įvyko, specialistas tyrimą atliko pagal jam pateiktus dokumentus, o tai, kad šie sandoriai realiai neįvyko, nustatyta iš kitų byloje apklaustų asmenų parodymų.

Be to, iš byloje esančio 2009-06-15 Klaipėdos AVMI patikrinimo akto Nr. AC1-21, nustatyta, kad atsižvelgiant į UAB „V.“ mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją ir nurodytus faktus bei aplinkybes, UAB „V.“ prekių įmonėms nepardavė, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliekamos, realiai nevyko, todėl išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio, kad UAB „V.“ buvo naudojama kaip tarpininkė kitokiai negu įmonės steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, neturėjo ir nesukūrė PVM objekto. Bendrovė įformino sandorius - realiai bendrovės nevykdytas ūkines operacijas, tikslu kitiems Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems vienetams įteisinti prekių įsigijimo operacijas, sudarydama sąlygas įteisinti iš anksto suplanuotus realiai neįvykusius sandorius ir kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti sąnaudų bei PVM atskaitą, dėl ko padaryta žala biudžetui. UAB „T.“ į PVM atskaitą įtraukė 1494 Lt pirkimo PVM bei padidino sąnaudas 8300,25 Lt (3 t., b. l. 1-30). 2007-07-23 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. 90-2423 patvirtina, kad atliktus UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklos už laikotarpį nuo 2005-09-26 iki 2006-03-31 mokestinį tyrimą, nustatyta, kad UAB „G.“ buvo naudojama kaip tarpininkė (priedangos įmonė) kitokiai, negu įmonės steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, neturėjo ir nesukūrė PVM objekto. Bendrovė įformino sandorius - realiai nevykdytas operacijas, tikslu kitiems Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems vienetams įteisinti prekių įsigijimo operacijas, sudarydama sąlygas įteisinti iš anksto suplanuotus realiai neįvykusius sandorius ir kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti 265054 Lt sąnaudų bei 47710 Lt PVM atskaitą, dėl ko padaryta žala valstybės biudžetui(4 t., b. l. 5-12). Iš visų šių duomenų matyti, kad UAB „V.“ ir UAB „G.“ buvo naudojamos kaip tarpininkės (priedangos įmonės) kitokiai, negu įmonės steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, neturėjo ir nesukūrė PVM objekto, įmonės įformino sandorius - realiai nevykdytas operacijas, tikslu kitiems Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems vienetams įteisinti prekių įsigijimo operacijas, sudarydamos sąlygas įteisinti iš anksto suplanuotus realiai neįvykusius sandorius ir kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą, dėl ko padaryta žala valstybės biudžetui.

Taigi, baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados, patikrinimo aktai, apklaustų asmenų parodymai ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis V. S. fiktyvią UAB „G.“ PVM sąskaitą faktūrą perdavė UAB „MK ir K R.“ bei fiktyvias UAB „V.“ PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB „T.“ darbuotojams ir nurodė duomenis iš sąskaitų faktūrų įtraukti į UAB „MK ir K R.“ ir UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, po ko UAB „MK ir K R.“ finansininkė J. K. ir UAB „T.“ finansininkai įtraukė į UAB „MK ir K R.“ ir UAB „T.“ buhalterinę apskaitą kaltinamojo V. S. perduotas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras ir PVM deklaracijas elektroniniu deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities VMI. Taip apgaule UAB „MK ir K R.“ ir UAB „T.“ įgijo turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikino prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio.

Byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma (A. B., I. J., J. S., S. K., R. M., J. K., O. Š. parodymai, 2007-09-04 specialisto išvada Nr. 5-1/126, 2010-01-26 specialisto išvada Nr. 5-1/3, 2007-08-22 specialisto išvada Nr. 5-1/117, 2008-04-22 specialisto išvada Nr. 5-1/72 ir kita rašytinė bylos medžiaga) pagrindžia, kad V. S. žinojo, kad sąnaudoms pagrįsti naudoja suklastotus dokumentus, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie realiai neįvykusias ūkines operacijas (kad prekes įsigijo iš UAB „V.“, UAB „G.“), nors pagal šias sąskaitas faktūras paslaugų, prekių iš UAB „V.“, UAB „G.“ negavo, buvo tik perkeltos gautino PVM sumos ir padidintos veiklos sąnaudos. Dėl tokių jo veiksmų UAB „MK ir K R.“ neteisėtai įgijo į 1337,07 PVM atskaitą bei išvengė 1114 Lt pelno mokesčio, UAB „T.“ neteisėtai įgijo teisę į 1494,05 Lt litų PVM atskaitą bei išvengė 1245 Lt pelno mokesčio prievolės valstybei, t. y. šiuos duomenis pateikė VMI deklaruodami šių įmonių pajamas, taip apgaule suklaidinus, neteisėtai ir neatlygintinai UAB „MK ir K R.“ ir UAB „T.“ naudai išvengta turtinės prievolės sumokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip apgaulės priemonė buvo naudojami suklastoti dokumentai, kuriuos įtraukus atitinkamai į UAB „MK ir K R.“ bei UAB „T.“ buhalterinę apskaitą bei deklaravus pagal šiuos tikrovės neatitinkančių PVM sąskaitų faktūrų duomenis PVM deklaracijose ir pelno mokesčio metinėse deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, buvo išvengta turtinės prievolės sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Atlikus išsamią baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių analizę nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes, byloje surinktus įrodymus ištyrė ir aptarė atskirai vienus nuo kitų ir taip padarė esminių BPK 20 ir 305 straipsnio pažeidimų. Tačiau nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. BK 95 straipsnis draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį suėjus senaties terminams. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, kartu asmenį pripažintų kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą. Tokiais atvejais, kai nusprendžiama, kad išteisinamasis nuosprendis naikintinas, tačiau baudžiamoji byla suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nutrauktina, apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti grindžiamas teiginiais, iš esmės reiškiančiais, jog asmuo yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu. Tai nepaneigia galimybės apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuoti veikos faktinių aplinkybių, tačiau toks konstatavimas turi neperžengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo ir tapti asmens kaltumo pripažinimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-P-9/2012, 2K-10/2014 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir pripažinti V. S. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų, tačiau apeliacinio skundo dalis dėl baudžiamosios bylos V. S. nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tenkintina.

Išteisintasis V. S. buvo kaltinamas padaręs devynis nesunkius nusikaltimus, iš jų 4 numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 5 numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių V. S. buvo pareikšti kaltinimai, padarytos laikotarpiu nuo 2005-2007 m., šiuo atveju senaties eiga skaičiuojama nuo 2007-08-17, t. y. nuo paskutinės veikos padarymo momento. Taigi ir baudžiamosios atsakomybės senaties terminai turi būti skaičiuojami pagal BK 95 straipsnio nuostatas, o būtent pagal pirminę šio straipsnio redakciją, nes vėlesni pakeitimai, kuriais pailginti senaties terminai, sunkina kaltinamojo teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Tuo metu galiojusios Baudžiamojo kodekso redakcijos (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis numatė, kad asmeniui padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai nuo jo padarymo. V. S. inkriminuotos veikos priskirtos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal jau minėtą BK 95 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2010 m. birželio 29 d., asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo penki metai, kai buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, ir per tą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, kad V. S. būtų slapstęsis ir dėl to senaties eiga būtų sustojusi, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis po 2007-08-17 būtų padaręs kokią nors naują nusikalstamą veiką. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančių duomenų, jog nuteistajam V. S. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga būtų nutrūkusi.

Kadangi V. S. buvo kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2005 m. iki 2007 m., senaties eiga skaičiuojama nuo paskutinės veikos padarymo momento, t. y. 2007-08-17, tai penkerių metų senaties terminas dėl šių veikų (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) suėjo 2012-08-17, šio procesinio sprendimo priėmimo dieną yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo V. S. terminas, todėl baudžiamoji byla dėl kaltinimų V. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (5 nusikalstamos veikos), nutraukiama, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl V. S. (V. S.) išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir pri­imti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (7800 Lt ) baudą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl V. S. (V. S.) išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (5 nusikalstamos veikos) panaikinti ir priimti naują nuosprendį – baudžiamąją bylą, dalyje dėl kaltinimo V. S. (V. S.) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (5 nusikalstamos veikos) nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Remigijus PreikšaitisDalius Jocys