Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nė­jo civili­nę by­­lą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjo P. Z. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­ja, Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas P. Z. buvo žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ narys ir pajininkas. 1995-1996 m. bendrovė buvo likviduota, o jos turtas likvidacinės komisijos sprendimu už pajus buvo perduotas bendrovės nariams. Pareiškėjas nupirko trūkstamą skaičių pajų iš kitų pajininkų ir kartu su savo turimais pajais nusipirko iš bendrovės veršidę, kuri jam buvo paskirta pagal 1996-01-01 sudarytą bendrovės turto perdavimo jos nariams sąrašą. Šio sąrašo 12 eilutėje yra įrašytas jo vardas, pavardė ir jam perduotas turtas, tarp kurio yra ir veršidė. Su bendrovės buhalterija jis atsiskaitė savo turimais pajais, tačiau jokių dokumentų dėl veršidės pirkimo negavo. Teismui pateiktą bendrovės turto perdavimo jos nariams sąrašą dabar jis gavo iš likvidacinės komisijos nario, nes daugiau jokių rašytinių dokumentų dėl veršidės pirkimo neišliko. Veršidės pastatu jis vienas naudojasi nuo 1996 metų iki šiol. Veršidėje laiko pašarus ir gyvulius, pastatą suremontavo, pakeitė stogo dangą, įdėjo langus, remontavo duris, įvedė vandentiekį, užsakė kadastrinius matavimus ir jo lėšomis yra parengta pastato kadastro byla. Tačiau neturėdamas nuo­sa­vy­bės dokumentų negali įregistruoti pastato savo vardu, negali nei išsinuomoti nei nusipirkti iš valstybės žemės po šiuo pastatu. Todėl prašo nustatyti nuo­sa­vy­bės teisės įgijimo pagal įgy­­­jamąją se­na­tį faktą, nes kitokia tvarka negali įregistruoti nuosavybės teisės.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 1 dalimi pranešimas apie bylos nagrinėjimą 2017-08-28 paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 87). Jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl jų įtrau­ki­mo į procesą.

Vienas iš daikto (turto) įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją se­na­tį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis);

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre;

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo;

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

Motyvuojamoji dalis

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-67/2011, Nr. 3K-3-103-219/2015).

Pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgi­­­ji­­mo pagal įgyjamąją senatį faktas yra įrodytas byloje pateiktais įrodymais. Pareiškėjo paaiškinimus, patvirtina jo pateiktas 1996-01-01 – 1997-01-01 pajininkų ir jiems perduodamo turto sąrašas, kurio 12 eilutėje nurodytas pareiškėjas P. Z., o 20 stulpelyje nurodytas jam perduodamas turtas – veršidė (b. l. 12). Nors daugiau rašytinių dokumentų, patvirtinančių šio pastato perdavimą pareiškėjui nuosavybės teise nėra išlikę nei Lazdijų rajono savivaldybės dokumentų ir informacijos skyriuje (b. l. 8-9), nei archyvuose (b. l. 10-11), nei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje (b. l. 51), nei pas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių (b. l. 52), tačiau pareiškėjo nurodomas aplinkybes patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai ir tai, kad niekas neginčija pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo. Liudytojai P. Ž., J. Z., V. R. ir V. Z. patvirtino, kad: pareiškėjas P. Z. iki 1995 - 1996 metų buvo žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ narys, kol ji buvo likviduota; kad šios bendrovės turtas po jos likvidavimo buvo išdalintas jos nariams už turimus pajus; kad pareiškėjas P. Z. už pajus įsigijo veršidę, kuria naudojasi iki šiol ir šį pastatą suremontavo: dengė stogą, įdėjo langus, keitė duris, įvedė vandentiekį; kad veršidėje pareiškėjas laiko gyvulius ir ja visą laiką naudojasi vienas.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011).

Šioje byloje nei į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys, nei jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal viešai paskelbtą pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareikšti pretenzijas į pareiškėjo valdomą turtą, neginčijo pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo. Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad pareiškėjas veršidės pastatą būtų užvaldęs per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, t. y. neteisėtai. Pareiškėjo paaiškinimai, pajininkų ir jiems perduodamo turto sąrašas bei liudytojų parodymai sutampa ir patvirtina, kad veršidės pastato valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai, nes pareiškėjas buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ narys (pajininkas) ir turėjo teisę į bendrovės turtą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme (redakcija 1991-05-10 Nr. 13-328) numatyta, jog pajus yra bendrovės narių turtinis ar neturtinis įnašas, suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos pelno (14 straipsnio 1 dalis). Narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų (20 straipsnio 3 dalis). Todėl nurodytų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad neabejotinai labiau tikėtina, jog pareiškėjas veršidę įsigijo už pajus kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ narys (pajininkas), nei, kad tokio fakto nebuvo.

Nors pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą ir nėra veršidės savininkas, kadangi šio turto perdavimas jo nuosavybėn nebuvo iki galo įformintas nustatyta tvarka, tačiau veršidę pareiškėjas sąžiningai valdo visą valdymo laiką, nes yra įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, jis nežino apie jokias kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pareiškėjo valdymo teisėtumo ir sąžiningumo niekas niekada neginčijo ir neginčija. Visą valdymo laiką veršidę pareiškėjas valdo atvirai, kaip savą – pastatą remontavo, gerino, juo naudojosi pagal paskirtį, valdė nesislapstydamas, todėl daikto savininkas (jeigu toks yra) galėjo įgyvendinti savo teisę į daiktą, galėjo pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau niekas to nepadarė. Veršidė pareiškėjo yra valdoma nepertraukiamai jau 21 metus nuo valdymo teisės įgijimo iki dabar, šis valdymas niekada nepasibaigė dėl to, kad pareiškėjas būtų praradęs galimybę naudotis pastatu ar paveikti jį pagal savo valią, jis niekada nebuvo atsisakęs šio pastato valdymo. VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2017-01-12 sprendimas Nr. 13426612 patvirtina, kad veršidės pastatas nėra įregistruotas viešame registre nei kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nei kaip jokio kito asmens nuosavybė (b. l. 6), kas trukdytų pareiškėjui įgyti nuosavybės teisę į jį įgyjamosios senaties būdu.

Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. Z. nėra veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs šį turtą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo jį daugiau kai dešimt metų, o per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažint juridinį faktą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pastatas - veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., nuosavybės teise priklauso P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)

Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.