Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-12051-713/2016, kuria buvo netenkintas pareiškėjo N. T. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti vykdymo veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas N. T. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti vykdomą išieškojimą, nes šiuo metu yra suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, todėl neturi galimybės mokėti antstolei pagal vykdomus išieškojimus (b.l. 3).

Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi prašymo netenkino (b.l. 5-6).Teismas pažymėjo, jog skundas dėl neteisėtų antstolio veiksmų pateikiamas tiesiogiai antstoliui, tačiau jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui. (CPK 510 str. 2 d.). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Asmuo, prašantis taikyti šias priemones, turi teismui nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, patvirtinančias realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui bei pateikti jas patvirtinančius duomenis. Teismo nuomone, pareiškėjas nenurodo ir nepateikia duomenų, kurie pagrįstų prašyme nurodytas aplinkybes, kad antstolė J. Ž. vykdo išieškojimą iš skolininko ir vykdymo veiksmai prasidėję, kad vykdydama išieškojimą antstolė areštavo skolininko nurodytą sąskaitą, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ko konkrečiai užvestos vykdomosios bylos Nr. 0161/15/00323, Nr. 0161/14/01595, Nr. 0161/10/00514, nepateikia savo prašyme minimo 2016-04-15 gauto antstolės rašto dėl sąskaitos areštavimo, taip pat nepateikia duomenų, kad skundą pateikė tiesiogiai antstolei, kuriuos vertinant, būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai. Todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu turėtų būti stabdomi vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose ir pareiškėjui nepateikus minėtų duomenų, teismas negali spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas N. T. prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir prašymą tenkinti (b.l. 10-11). Nurodė, kad suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, pinigų jam atsiunčia mama, todėl galėtų antstolei mokėti po 10,00 Eur ir taip mažinti skolą. Antstolė atsisako panaikinti areštą jo sąskaitai, kuri yra izoliatoriuje, todėl jis negali nusipirkti higienos priemonių ir tabako gaminių, nes yra rūkantis. Prie skundo pridėjo papildomus įrodymus – Kauno tardymo izoliatoriaus raštą, antstolės J. Ž. 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. patvarkymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantas teismui pateikė papildomus įrodymus – Kauno tardymo izoliatoriaus raštą, antstolės J. Ž. 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. patvarkymus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šiuos įrodymus priima ir vertina, nes jais grindžiamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai netenkino pareiškėjo N. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas, nesutikdama su teismo nutartimi nurodė, kad teismas, netenkindamas jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nepagrįstai nevertino tų aplinkybių, jog jis yra suimtas ir dėl sąskaitos arešto negali įsigyti būtinų higienos priemonių ir tabako gaminių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei teismo sprendimo galios. Tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, tos pačios padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdo išieškojimą pagal tris vykdomuosius dokumentus: Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A-2149-70/2010 dėl 86,89 Eur išieškojimo, Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.2.-3026-660/2014 dėl 86,89 Eur išieškojimo, Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11-9073-540/2014 dėl 115,00 Eur išieškojimo iš skolininko N. T. išieškotojos Valstybės naudai (b.l. 15-18). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 1 d.) nustatyta, jog apelianto skundu dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (civilinė byla 2S-15-16-259/2016, 2016 m. liepos 14 d. nutartis), tačiau vertindamas pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai. Juolab, kad šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, juolab, kad teismo nutarimai, kurio pagrindu pradėtas išieškojimas yra įsiteisėję ir vykdytini.Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė pareiškėjo teisių ir neapribojo jų labiau negu būtina, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.