Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2019 m. kovo 3 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų visuomenės labui. 2019 rugpjūčio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi neatliktos bausmės dalis – 28 valandos viešųjų darbų – pakeista 9 dienų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

2. 2019 m. lapkričio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

3. 2020 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus;

4. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą;

5. 2020 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

2021 m. sausio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, bausmės, paskirtos pagal 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d nuosprendžius subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ar buvimu stacionare ligoninėje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą ir per 6 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą. Realaus laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL (BBND) (350 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti paskirtą įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams, kuriais liudytojas yra pareiškęs, jog 2020 m. gruodžio 11 d. atvažiavo pas brolį gyvenantį Kaune. Atvažiavo ne kiek pas brolį, bet kiek pas jo kambarioką–nuomininką J. K., su kuriuo neblogai sutaria. Tą vakarą leido laiką su savo broliu ir J. K.. Su J. K. pradėjo gerti degtinę ir taip begeriant J. K. į „Messenger“ paskambino, kaip jis sakė, jo pažįstami. Vardų neminėjo, tik suprato, kad kas skambino J. K. sakė, kad išvažiuoja iš Šakių ir tipo atvažiuoja judviejų ir kad važiuos visi atgal į Šakius muštis. Ta versija pasirodė juokinga, tačiau J. K. sutiko. Sakė tam skambinusiam, kad atvarytų, kad juodu abu varytų su juo į Šakius. Kai jie atvažiavo, paskambino, kad netoli jau esantys ir abu su J. K. nulipo žemyn (abu jau buvo gerai apsvaigę), kieme pamatė stovintį užkurtą automobilį. Kai su J. K. sėdo į automobilį, į galą, jis iš vieno krašto, o J. K. iš kito, nes per vidurį jau sėdėjo vyriškis, kuris neatrodė jaunas, vilkėjo tamsiai, jo veido neįsidėmėjo. Matė, kad prie automobilio vairo, kurį tik iš vairo pažino, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) markės automobilis, sėdėjo jaunas vyrukas, kurio iki tol nebuvo matęs, jis neatrodė pažįstamas ar matytas, jis vilkėjo tik ryškiu megztiniu, o šalia jo keleivio vietoje sėdėjo irgi nematytas jaunas vyrukas, jo vardo nežino, nepažįsta, tik tiek, kad paskui sulaikė visus policijos pareigūnai, tai sužinojo, kad už automobilio vairo sėdėjo būtent P. V.. Kai atsisėdo į mašiną, nusprendė važiuoti į degalinę ,,Circle K“, kuri buvo netoli. Tada nuvažiavus į degalinę, iš mašinos išlipo tik automobilio keleivis iš priekio ir jis nuėjo į degalinę, o pats išlipo pafilmuoti tos mašinos ir užfiksavo, kas sėdi prie mašinos vairo. Nei J. K., nei tas kitas vaikinukas iš mašinos išlipę nebuvo, parodo, kad filmuotą vaizdo medžiagą ir vieną nuotrauką pateikia prie bylos. Kai grįžo iš degalinės tas keleivis, sėdo iš karto važiuoti, vairavo automobilį P. V., kiek matė, tai jie visi buvo neblaivūs, pačiam atrodė, kad tas P. V. vairavo gerai. Besileidžiant Šiaurės prospektu žemyn dar užmetė automobilio galą ir automobilis galu trenkėsi į apšvietimo stulpą ir apsuko automobilį, tada jis ir J. K. iš mašinos išlipo ir ėjo į kalną link tos degalinės, o likę automobilyje nuvažiavo žemyn. Atėjus į degalinę pavalgyti, vėliau atėjo ir jie visi trys iš tos mašinos, priėjo prie jų, visi žvengė, nė nežino dėl ko, gal dėl tos mašinos, sakė, kad jie dar įvarė kažkur. Tada pradėjo visi eiti link tos mašinos ir atvažiavo policija, dar net nebuvo priėję tos mašinos. J. K. nuėjo iš karto namo, o pats išsigandęs, kad be kaukės, pradėjo bėgti su tais visais trimis vaikinais, tačiau sulaikyti pareigūnų buvo tik trys: jis, P. V. ir tas sėdėjęs automobilyje keleivio vietoje. Parodo, kad apie tai, kad tas automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo jie atvažiavo vogtas pasakė P. V., kai ėjo nuo degalinės link to automobilio. Pasakė P. V., kad neva tą mašiną rado, kad rakteliai buvo mašinos viduje, kur tiksliai, nesakė. Pats jokioje vagystėje nedalyvavo, nes tuo metu buvo Kaune, kadangi tą naktį norėjosi nuotykių tai ir važiavo su jais (1 t., b. l. 106–107).

Iš tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 12 d. apie 4.04 val. Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariate gautas pranešimas, jog, adresu (duomenys neskelbtini), Šakiai, nuo 18.00 val. vakaro iki dabar pavogtas pranešėjo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, 1998 m. gamybos. Transporto priemonė be signalizacijos. Dokumentai liko automobilyje. Pranešė savininkas ir laukia. Dėl pavogto automobilio A. B. padaryta 1 500 Eur. turtinė žala (1 t., b. l. 4–12).

Pagal PRĮR išrašą nustatyta, kad Kaune prie klinikų sudaužytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo automobilio pasišalino trys vaikinai apie įvykį pranešė A. B. (1 t., b. l. 13–19).

2020 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kur buvo pastatytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), Šakiai, kur prie daugiabučio namo yra asfaltuotas keliukas, kuriame matomi pastatyti automobiliai (1 t., b. l. 23–31).

2020 m. gruodžio 12 d. nutarimas pripažinti A. B. civiliniu ieškovu, kai reiškiamas civilinis ieškinys dėl 1 350 Eur (1 t., b. l. Nr.42–43).

Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ registrą nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. B. (1 t., b. l. 44).

2020 m. gruodžio 12 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris rastas (duomenys neskelbtini), Kaune esančioje statybvietėje. Apžiūrimas automobilis mėlynos spalvos, penkiavietis. Apžiūros metu nustatyta, kad sudaužyta automobilio galinė dalis, kairės pusės šonas, išdaužtas galinis automobilio stiklas. Išdaužti automobilio dešinės pusės abiejų durų stiklai, ant priekinio automobilio stiklo yra įdaužos. Nuo automobilio vairo ir bėgių perjungimo svirties tamponu paimta biologinių pėdsakų nuoplova. Nuo automobilio priekinio keleivio pusės sėdynės ir vairuotojo pusės sėdynės steriliu sugertuku paimti kvapo pėdsako pavyzdžiai. Iš automobilio salono sugertuku paimtas foninio kvapo pėdsakas. Nuo automobilio vairuotojo sėdynės lipnia juostele paimtas mikrodalelių pavyzdys (1 t., b. l. 46–56).

2020 m. gruodžio 12 d. transporto priemonės aprašu užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai ir automobilis perduotas lakinam saugojimui (1 t., b. l. 57–62).

2021 m. sausio 7 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nutarimą grąžinti daiktus grąžintas savininkui A. B. (1 t., b. l. 63–64).

2020 m. gruodžio 15 d. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ir 2021 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolą, J. B. pateikė informaciją – nuotraukas ir filmuotą medžiagą, iš kurios matyti, kad degalinės teritorijoje prie automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdi ryškios spalvos džemperiu vilkintis jaunuolis, kaip vėliau nustatyta P. V. (1 t., b. l. 108–115).

2021 m. kovo 8 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas ,,Circle K“ degalinės pateiktas vaizdo įrašas, kur matyti, kaip degalinės teritorijoje važinėja tamsios spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurios vairo sėdi ryškiu rūbu vilkintis P. V., taip pat matyti kad D. M. eina į degalinės vidų pirkti cigarečių (1 t., b. l. 122–125).

2021 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pateikė informaciją apie P. V. atžvilgiu taikytą administracinę atsakomybę, 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį (1 t., b. l. 163–170).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, pagrobė automobilį. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016). Vadinasi, apie nusikalstamos veikos požymius galima spręsti ne tik remiantis paties kaltinamojo parodymais, kuriuose pareikšta, kad inkriminuojamos veikos darymo metu jis nežinojo, jog automobilis vogtas ir pan., tačiau apie tai galima spręsti ir pagal objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kadangi subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais.

Kaltinamasis P. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, jog automobilio nevogė. Pripažįsta faktą, kad buvo šios kelionės ir eismo įvykio istorijoje vairuotojas, tačiau tikrai automobilio nevogė ir yra tikras, kad automobilio niekas net neturėjo tikslo vogti. Jo draugai tiesiog pasinaudojo nesaugomu, su rakteliais viduje, automobiliu tam, kad nuvyktų pas draugus. Kadangi kelionės metu vartojo alkoholį, todėl automobilio Kaune nesuvaldė ir padarė eismo įvykį, dėl ko jau yra nubaustas. Jeigu kelionė būtų sėkminga, t. y. nebūtų padaręs eismo įvykio, automobilis būtų nuvairuotas ten, kur stovėjo. Vien noras laikinai pasinaudoti svetimu automobiliu, juo laikinai pasivažinėjant, nuvykstant pas draugus nesudaro pagrindo aplamai šį įvykį vertinti kaip vagystę. Tik iš kaltinimo ir sulaikymo metu sužinojo, kad automobilis vogtas, o kai perdavė vairuoti, to nežinojo. Kaltinamasis negalėjo įvardinti ir atsisakė tai daryti, kai buvo prašomas nurodyti neva automobilį perdavusį asmenį, tokio perdavimo aplinkybes, vietą ar laiką (3 t., b. l. 3–6).

Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai ir elgesio versijos yra prieštaringi, jie neatitinka liudytojų parodymų, taip pat kitų byloje esančių objektyvių įrodymų turinio ir laikytini byloje esančiais įrodymais paneigta jo gynybine versija, kurioje P. V. tik pozicionuoja save ir savo dalyvavimo aplinkybes inkriminuojamoje nusikalstamo veikoje susiaurindamas, pateikdamas jas, kaip atsitiktines ir jo tikslingos valios neįtakotas, t. y. jo atsisakytas įvardinti asmuo jam perdavė minėtą automobilį, o jo paties dalyvavimas veikoje motyvuotas ne jo siekiamų padarinių, bet padiktuotas aplinkybių – „šioje istorijoje atsiradau tik todėl, kad buvo reikalingas vairuotojas“ (3 t., b. l. 3). Taip pat kaltinamasis nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ar duomenų apie tariamai jam automobilį perdavusį asmenį, motyvuojant tuo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl dėl pataisos įstaigose esamos subkultūros negali to padaryti. Teismas pažymi, kad inkriminuojama veika padaryta 2020 m. gruodžio 11 d., o realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis pradėjo vykdyti nuo 2021 m. balandžio 15 d. Tačiau per šiuos daugiau nei 4 mėnesius kaltinamojo praleistus laisvėje, jis atsisakė teikti paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu apie tariamą automobilio perdavimą jam, kurie galėtų būti vertinami jo naudai. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiais argumentais neperkelia kaltinamajam pareigos įrodyti savo nekaltumą, bet analizuoja kaltinamojo teiktus parodymus teisiamojo posėdžio metu ir lygina juos su kaltinamojo elgesiu ikiteisminio tyrimo metu. Spręstina, kad tokia kaltinamojo versija nėra įtikinama ir ji neturi jokio logiško paaiškinimo. Dėl šių priežasčių kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Teisminio nagrinėjimo metu apklausus nukentėjusįjį, liudytojus bei ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, jog pirmiau nurodytą kaltinamojo gynybinę versiją paneigia kitų tarpusavyje į vientisą loginę grandinę susietų nuoseklių ir patikimų įrodymų turinys.

Iš šių byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nukentėjusysis A. B. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Šakiuose paliko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su jame esančiais automobilio dokumentais ir užvedimo rakteliais spynelėje. 2020 m. gruodžio 12 d. apie 3 val. pastebėjo, kad automobilio kieme nėra ir pranešė apie vagystę policijai (3 t., b. l. 20–21). Liudytojas D. M. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 20.30 val. nerado, kas galėtų jį nuvežti į Kauną ir tada išsiuntė nuotrauką, gal kas vairuoja, tada atsiliepė P. V. ir parašė, kad jis gali. Susitarė su juo kur susitikti per ,,Snapchat“ ir tada P. V. jį paėmė (duomenys neskelbtini) markės automobiliu (duomenys neskelbtini), apie 22–23 val. Nesidomėjo iš kur jis gavo automobilį. Iš ten važiavo į Jurbarką, nes ten kažko reikėjo P. V., tada grįžo į Šakius, po to į Sintautus ir tik tada į išvažiavo į Kauną. Nuvažiavo ten apie 1–2 val. nakties. Kaune turėjo praleisti su P. V. bevažinėdami apie 4–5 val. P. V. vartojo kažkiek alaus, kai važiavo į Kauną, paskui dar gėrė šampano iš savo draugo sutikto Kaune. Nurodo, kad nebuvo jokios kalbos apie muštynes (1 t., b. l. 118–119; 3 t., b. l. 24–26). Liudytojai J. B. ir J. K. nurodo panašias aplinkybes, kad P. V. pranešė, kad išvažiuoja iš Šakių ir atvažiuoja judviejų paimti į Kauną, o po to važiuos visi atgal į Šakius dalyvauti muštynėse. Kai P. V. su D. M. atvažiavo, jie įsėdo į (duomenys neskelbtini) markės automobilį, kurį vairavo P. V. ir nuvažiavo į degalinę. Po to leidžiantis nuo kalno, automobilis kliudė apšvietimo stulpą, dėl ko iš automobilio išlipo J. K. ir J. B. ir grįžo į degalinę. Neužilgo joje pasirodė ir P. V. su D. M., kurie teigė, kad bevažiuojant dar atsitrenkė į kliūtis, sudaužė automobilį ir jį kažkur paliko (1 t., b. l. 106–107; 3 t., b. l. 55–56). Liudytojas J. B. papildomai nurodė, kad išėjus iš degalinės ir einant link automobilio, P. V. jam pasakė, kad minėtą automobilį rado su rakteliais viduje (1 t., b. l. 106; 3 t., b. l. 57). Liudytojas A. S. parodė, kad tiriant liudytojo A. B. pranešimą apie įtartinus asmenis, kurie paliko automobilį jo prižiūrimoje vietovėje, buvo sulaikyti 3 asmenys – D. M., J. B. ir P. V.. Šiam liudytojui P. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo D. M., o jis pats sėdėjo keleivio vietoje galinėje automobilio sėdynėje. P. V. taip pat paaiškino, kad minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) pavogė kartu su draugais eidami Šakiuose (1 t., b. l. 75–76; 79–81; 3 t., b. l. 53–54).

Kaltinamasis P. V. neginčijo aplinkybės, kad jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Šakių į Kauną, taip pat, kad dėl jo kaltės – neblaivumo, jis sudaužė minėtą automobilį. Tačiau kaltinamasis akcentuoja, jog minėtas automobilis jam buvo perduotas neįvardinto asmens, o jis automobilį naudojo tik siekiant laikinai pasivažinėti, kurį, jei ne eismo įvykis, būtų grąžinęs ten, kur ir stovėjo, taip pat tuo ginčija turto grobimo subjektyvinės pusės, t. y. tiesioginės tyčios požymį. Teismas šioje dalyje kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas pažymi, jog vagystės atveju nusikalstama veika yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu. Nagrinėjamu atveju nuo gatvės pagrobtas automobilis, t. y. konkretus registruotinas kilnojamasis daiktas ir kartu padidinto pavojingumo šaltinis. Nėra jokių abejonių, jog užvedant automobilį ir juo išvažiuojant iš nukentėjusiojo palikto automobilio vietos, asmuo pasišalino iš pagrobimo vietos kartu su pagrobtu automobiliu ir įgavo realią galimybę netrukdomai jį valdyti bei juo naudotis, kas ir buvo padaryta.

Tai, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 22–23 val. P. V. paėmus automobiliu liudytoją D. M., kaltinamasis važiavo į Jurbarką, kur, kaip nurodė liudytojas D. M. – kaltinamajam kažko ten reikėjo; kad po to buvo grįžta į Šakius, tačiau automobilis negrąžintas; toliau važiuota į Sintautus; tik po jų išvažiuota į Kauną apie 1–2 val.; kad Kaune automobilis buvo naudojamas iki jo sugadinimo, t. y. 4.30 val. –5 val., parodo, kad automobilis buvo naudotas būtent pagal kaltinamojo P. V. interesus ir poreikius. Tokia kaltinamojo veiksmų seka atskleidžia subjektyviąją inkriminuojamo nusikaltimo pusę – kaltinamasis P. V. dėl asmeninių interesų nuvyko automobiliu į Jurbarką, tačiau vėliau juo grįžęs į Šakius, nusprendė automobilio nebegrąžinti (tolimesni važiavimai automobiliu), nors ir turėjo tam galimybę, to nepadarė. Minėtą važiavimo eigą patvirtina ir byloje esančios kaltinamojo P. V. telefoninių pokalbių išklotinės: 1) 2020 m. gruodžio 11 d. 19.04 val. kaltinamojo telefonas jungėsi prie Šakiuose esančio mobiliojo ryšio operatoriaus bokštų; 22.25 val. kaltinamasis skambino D. M. taip pat prie Šakių bokšto; 23.12 val. – prie Jurbarke esančio bokšto; 00.53 val. – prie Šakiuose esančio bokšto; 02.27 val. – jungtasi prie Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje esančio bokšto; 03.27 val. – prie Lukšių seniūnijoje esančio bokšto (1 t., b. l. 128–133). Panašūs prisijungimo laikai ir vietovės nurodytos ir kartu su kaltinamuoju nuo 22.25 val. – 23 val. važiavusio liudytojo D. M. telefoninių pokalbių išklotinėse (1 t., b. l. 142). Nors liudytojas D. M. nurodė, kad jis norėjo nuvykti į Kauną pas draugą, o kaltinamasis pasisiūlė jį ten nuvežti, tai nepaneigia buvus kaltinamojo noro važiuoti į Kauną ir dėl asmeninių paskatų, nes kaip nurodė liudytojai J. B. ir J. K. – P. V. skambino pastarajam ir pranešė atvažiuojantis jų paimti ir nuvežti į Šakius dėl muštynių. Pažymima, kad liudytojas D. M. teigė, kad važiuojant į Kauną kaltinamasis neminėjo jokių muštynių, tačiau tai netiesiogiai paneigia buvę pokalbiai programėlėje „Messenger“ tarp P. V. ir liudytojo J. K. ir susirašinėjimų išklotinės (1 t., b. l. 96–97). Taip pat lyginant D. M. tikslą vykti į Kauną su kaltinamojo P. V. veiksmais, matyti, kad būtent kaltinamojo veiksmai ir valia įtakojo automobilio naudojimąsi bei turėjo tam lemiamos reikšmės, tačiau neapribojant to iki vairavimo, nes kaip matyti iš anksčiau aptartų liudytojų paaiškinimų, susirašinėjimo bei esančios vaizdo medžiagos (1 t., b. l. 123–124), kaltinamasis Kauno kryptimi galimai pajudėjo apie 3 val. ir jame važinėjosi iki 4.46 val., kai liudytojas A. B. pranešė apie įtartinus asmenis. Santykyje su tuo atkreipiamas dėmesys, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų, liudytojas D. M., gynybos akcentuotas kaip kelionės į Kauną iniciatorius, nenuvyko pas savo draugą į butą. Tai suponuoja išvadą, kad kaltinamojo savanaudiški interesai ir tikslai viršijo kitų su juo buvusių asmenų norus, kurie tik taikėsi ir derinosi prie kaltinamojo valingų veiksmų.

Iš bylos medžiagos matyti (liudytojų parodymų, telefoninių pokalbių išklotinių, vaizdo medžiagos ir kt.), kad kaltinamasis nukentėjusiojo automobiliu naudojosi galimai nuo 22.25 val. – 23 val. iki 4.46 val., t. y. daugiau kaip šešias valandas; jis iš Šakių nevažiavo iš karto į Kauną, bet nuvažiavo dar į Jurbarką bei Sintautus ir tik jo paties sukeltas eismo įvykis, kurio metu automobilis tapo nebevažiuojantis, nutraukė neteisėtą disponavimą svetimu automobiliu. Pagal viešai prieinamus „Google maps“ duomenis, nuo susitikimo su D. M. iki avarijos vietos, kaltinamasis nuvažiavo apie 130 km, t. y. jis dideliu atstumu nutolo nuo tos vietos, iš kur buvo paimtas automobilis ir juo naudojosi ilgą laiko tarpą. Visa tai paneigia paties kaltinamojo duotus parodymus ir keltą versiją, kad jis aktualioje nusikalstamoje veikoje atsirado ir dalyvavo tik kaip vairuotojas, esą, jis ketino tik pasivažinėti nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu, t. y. laikinai juo pasinaudoti. Teismo įsitikinimu be išvardintų naudojimosi aplinkybių, esminės reikšmės vertinant kaltinamojo subjektyviuosius požymius turi ir tai, kad po automobilio naudojimo kelionei į Jurbarką, kaltinamasis automobiliu grįžo į Šakius, kur turėjo galimybę grąžinti automobilį nukentėjusiajam, tokiu būdu realiai tik laikinai pasinaudojus automobiliu. Šis elgesys atitiktų kaltinamojo keltą versiją dėl jo tikslo automobiliu pasinaudoti tik laikinai. Tačiau kaltinamasis nusprendė to nedaryti ir toliau juo naudojosi, kol dėl jo neblaivumo įvyko eismo įvykis ir automobilis tapo nebetinkamas važiuoti, t. y. naudojimasis automobiliu baigtas dėl ne nuo kaltinamojo valios priklausančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, kad buvo galimybė grąžinti automobilį, tačiau nuspręsta jį toliau naudoti savo interesais, ši aplinkybė negali būti susiaurinama iki laikino naudojimosi tikslo, kadangi atitinkamas kaltinamojo elgesys parodo buvus platesnės apimties tyčios, neapribotos minėtu laikinumu. Visa tai įgalina teismą spręsti, kad kaltinamasis siekė ne laikinai pasinaudoti automobiliu, bet siekiant jį neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Teismas pažymi, kad nors tiesioginių galimo nusikaltimo įrodymų ir nenustatyta, bet atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nors sutinkama su teiginiu, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, tačiau tokiu atveju šiais įrodymais turi būti nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239-511/2018, 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).

Taigi, nors ir nėra objektyvių duomenų, kuriuose būtų fiksuota, kad kaltinamasis įsėdo į automobilį, jį užvedė ir nuvarė jį iš kiemo, tačiau iš D. M. parodymų nustatyta, kad jis pirmasis matė P. V. vairuojant automobilį nuo automobilio pagrobimo nuo 18 val. iki 22.25 val.–23 val. Taip pat byloje yra minėti liudytojų J. B. ir A. S. parodymai, kuriuose nurodyta, kad P. V. jiems teigė dar iki pareiškiant jam įtarimą dėl vagystės padarymo, kad jis pavogęs šį automobilį, nes rakteliai buvo palikti spynelėje (1 t., b. l. 80, 107; 3 t., b. l. 54). Atkreipiamas dėmesys, kad J. B. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas 2021 m. kovo 1 d., o aktualūs parodymai liudytojo statusu duoti 2021 m. kovo 31 d. Net ir preziumuojant, kad J. B. turėjo asmeninį interesuotumą teikiant liudytojo parodymus, kai ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, šie parodymai atitinka liudytojo A. S. teiktuosius. Pastarasis liudytojas 2020 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime, tiek 2021 m. sausio 22 d. apklausiamas liudytoju bei teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad P. V. sulaikytas Kaune teigė, kad automobilį pavogė su draugais Šakiuose (1 t., b. l. 76, 80; 3 t., b. l. 54). Daroma išvada, kad liudytojų duoti parodymai bei kiti teisiamojo posėdžio metu išanalizuoti įrodymai papildo vieni kitus. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. S. parodymais, nes nėra jokių duomenų apie jo šališkumą. Įvertinus šias liudytojų paaiškintas aplinkybes su anksčiau nustatytu kaltinamojo tikslu negrįžtamai užvaldyti svetimą turtą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veiksmai gali būti vertinami kaip nusikaltimas – vagystė, kurią padarė veikdamas tiesiogine tyčia – asmuo suvokė nusikalstamos veikos pavojingumą, suvokė, kad pasisavina ne jam priklausantį turtą, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti numatyti padariniai ir tų padarinių norėjo (norėjo, kad nukentėjusysis netektų savo daiktų).

Vagystė nuo neteisėto daikto panaudojimo atskiriama pagal nusikalstamos veikos tikslą ir motyvą. Nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. Šiuo metu galiojančiame BK nėra normos, kuri kriminalizuotų transporto priemonės nuvarymą be pagrobimo tikslo. Žinoma, kad tokie kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste. Tačiau sprendžiant dėl kaltinamojo tyčios, iš jo paties parodymų bei kitų objektyvių įrodymų matyti, kad P. V. suvokė, jog neteisėtai disponavo svetimu automobiliu, suvokė, kad sėkmingai pasišalinęs iš įvykio vietos jis įgis realią galimybę šį turtą valdyti ir juo disponuoti, ką jis toliau darė ir siekė daryti, o visa tai yra pakankamas automobilio grobimo sudėčiai subjektyvinės pusės požymis. Teismo manymu, kaltinamojo tyčia buvo nukreipta būtent į svetimo turto – A. B. priklausančio automobilio – pagrobimą, siekį jį faktiškai užvaldyti ir juo disponuoti, o ne, kaltinamojo teigimu, tiesiog atliekant perduoto automobilio vairuotojo funkcijas, ar juolab turint tikslą tik laikinai pasinaudoti automobiliu, nuvežti draugą ar pasivažinėti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo P. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi P. V. 2020 m. gruodžio 11 d. nuo 18 val. iki 22 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Šakiuose, įsibrovė į prie daugiabučio namo stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. B. ir su automobilio degimo spynelėje paliktais užvedimo rakteliais užkūrė ir pavogė šį automobilį.

Kaltinime P. V. nurodoma, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Tačiau ši aplinkybė nėra patikimai įrodyta ir esant abejonių dėl jos buvimo, šalinama iš kaltinimo. Teismas vertina, kad įvykio metu ir prieš įvykį, t. y. iki įsėdimo į automobilį ir jo nuvarymo metu, be to kai kaltinamasis po Jurbarko grįžo į Šakius ir nuvažiavo toliau, nebuvo galimybės neabejotinai įsitikinti kaltinamojo girtumu. Liudytojas D. M. parodė, kad kaltinamasis jam įsėdus į automobilį nepasirodė neblaivus, o alkoholis jam matant buvo vartotas tik važiuojant į Kauną.

Dėl skirtinos bausmės.

P. V. atsakomybę už nusikalstamą veiką lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui.

Skiriant bausmę kaltinamajam P. V., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y.: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant savo daromos veikos pavojingumą, numatant, kad bus pagrobtas svetimas turtas ir šių pasekmių norint; į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltininko asmenybę – aktualios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini), teistas keturis kartus, ne vieną kartą už nusikaltimus viešajai tvarkai, žmogaus sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 59–65), baustas ir realia laisvės atėmimo bausme, laisvės apribojimu, taip pat daugelį kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 67–72), nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę; duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra; į atsakomybę sunkinančią aplinkybę; į tai, kad nusikalstama veika padaryta žala nėra atlyginta.

Teismo vertinimu, P. V. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, jo padaryti nusikaltimai sunkėja, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių nuobaudų ir teistumų jis nepadarė. Paminėtina ir tai, kad atliekant aktualų nusikaltimą, kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl ko nesugebėjo jos suvaldyti ir ją sudaužė, taip sukeldamas pavojų aplinkiniams bei su juo buvusiems asmenims. Visa tai rodo, kad P. V. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei. Todėl jam skirtina griežčiausia savo rūšimi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant dėl kaltinamajam paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo ar švelnesnės bausmės skyrimo, negalima daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi P. V., kaip jau minėta, teistas ne vieną kartą, jam taip pat ne kartą buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat jis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau ankstesni teistumai, taip pat ir skirtos bausmės nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir nevykdė teismo skirtų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtų kartu su bausmėmis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, P. V. už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis P. V. nuteistas 2020 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriais paskirtos bausmės subendrintos 2021 m. sausio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartimi ir paskirta subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo, kuri atidėta 1 (vieneriems) metams. 2021 m. vasario 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartimi šis bausmės atidėjimas panaikintas ir paskirta vykdyti 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu, subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį, taikant BK 64 straipsnio taisykles bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi subendrinta bausme, t. y. prie šiuo nuosprendžiu skiriamos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis neatliktos bausmės ir skirtina galutinė – 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atliktina pataisos namuose. Taip pat pažymima, kad, bendrinant bausmes pagal kelis nuosprendžius BK 64 straipsnio pagrindu, atliktos bausmės laikas neįskaitomas į nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Dėl civilinio ieškinio.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) A. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 350 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41), kurį sudaro 880 Eur automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė (1 t., b. l. 45) ir dėl nusikalstamos veikos patirtos naujo automobilio paieškos išlaidos (3 t., b. l. 21).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamojo veiksmų buvo sugadintas – sudaužyta automobilio galinė dalis, kairės pusės šonas, išdaužtas galinis automobilio stiklas. Išdaužti automobilio dešinės pusės abiejų durų stiklai, ant priekinio automobilio stiklo yra įdaužos (1 t., b. l. 46–56). Kadangi automobilio remontas butų atsiėjęs žymiai daugiau nei jo vertė, nukentėjusysis jį pardavė laužynui. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam praradus galimybę naudotis automobiliu, jis patyrė išlaidų, susijusių su naujo automobilio paieškomis. Nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, kad automobilio važiavo ieškoti iš viso 4–5 kartus į Kauną, Panevėžį, Marijampolę, Tauragę. Be to dėl naujo automobilio registracijos buvo patirtos 60 Eur išlaidos dėl taršos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu nukentėjusiojo parodymais ir bylos medžiaga, todėl jis tenkinamas visiškai, priteisiant nukentėjusiajam A. B. 1 350 Eur žalos atlyginimo iš kaltu pripažinto kaltinamojo P. V..

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga iš degalinės ,Circle K“ (1 t., b. l. 123) ir pažyma dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius, įrašyta į kompaktinį diską (1 t., b. l. 161), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Kaltinamasis P. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 05.17 val. iki 2020 m. gruodžio 13 d. 12.30 val. (2 t., b. l. 121). Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičiuotinas P. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis, dvi sulaikymo paras prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms (1:1).

Kaltinamajam P. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 297–298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi subendrinta bausme ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią P. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gruodžio 10 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičiuotinas P. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis, dvi sulaikymo paras prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms (1:1).

Kaltinamajam P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai ir iš P. V. priteisti 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su vaizdo medžiaga iš degalinės ,Circle K“ ir pažyma dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius, įrašyta į kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam P. V. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.