Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi subendrinta bausme ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią P. V. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos –2021 m. gruodžio 10 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis, dvi sulaikymo paras prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms.

Iš P. V. A. B. naudai priteista 1 350 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. V. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 11 d. nuo 18 val. iki 22 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į prie daugiabučio namo stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. B. ir su automobilio degimo spynelėje paliktais užvedimo rakteliais užkūrė ir pavogė automobilį ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. B. ir šiais savo veiksmais padarė A. B. 1 500 Eur turtinę žalą.

2. Marijampolės apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu nurodė, kad sprendžiant dėl kaltinamojo tyčios, iš jo paties parodymų bei kitų objektyvių įrodymų matyti, kad P. V. suvokė, jog neteisėtai disponavo svetimu automobiliu, suvokė, kad sėkmingai pasišalinęs iš įvykio vietos jis įgis realią galimybę šį turtą valdyti ir juo disponuoti, ką jis toliau darė ir siekė daryti, o visa tai yra pakankamas automobilio grobimo sudėčiai subjektyvinės pusės požymis. Teismo manymu, kaltinamojo tyčia buvo nukreipta būtent į svetimo turto – A. B. priklausančio automobilio – pagrobimą, siekį jį faktiškai užvaldyti ir juo disponuoti, o ne, kaltinamojo teigimu, tiesiog atliekant perduoto automobilio vairuotojo funkcijas, ar juolab turint tikslą tik laikinai pasinaudoti automobiliu, nuvežti draugą ar pasivažinėti. Taip pat apylinkės teismas priteisdamas civilinį ieškinį nurodė, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamojo veiksmų buvo sugadintas. Kadangi automobilio remontas butų atsiėjęs žymiai daugiau nei jo vertė, nukentėjusysis jį pardavė laužynui. Nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, kad automobilio važiavo ieškoti iš viso 4–5 kartus į (duomenys neskelbtini). Be to dėl naujo automobilio registracijos buvo patirtos 60 Eur išlaidos dėl taršos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu nukentėjusiojo parodymais ir bylos medžiaga.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis P. V. ir jo gynėjas advokatas Rimantas Bučma prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. V. teigia, jog jis automobilio nepagrobė, taip pat nesutinka su priteisto civilinio ieškinio dydžiu bei skirta bausme, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagrįstai P. V. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismo išvados sprendžiant dėl apelianto kaltės, grindžiamos įvertinus surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu bei teisėtumu nėra teisinio pagrindo.

7. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu P. V. nurodė, kad automobilio nevogė, jis buvo tik vairuotojas. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl dėl pataisos įstaigose esamos subkultūros negali nurodyti kaip, kas ir kurioje vietoje jam perdavė automobilį. Šioje istorijoje atsirado tik todėl, kad buvo reikalingas vairuotojas. Pripažįsta faktą, kad buvo šios kelionės ir eismo įvykio istorijoje vairuotojas, tačiau automobilio nevogė ir yra tikras, kad automobilio niekas net neturėjo tikslo vogti. Jo draugai tiesiog pasinaudojo nesaugomu, su rakteliais viduje, automobiliu tam, kad nuvyktų pas draugus. Jeigu kelionė būtų sėkminga, t. y. nebūtų padaręs eismo įvykio, automobilis būtų nuvairuotas ten, kur stovėjo. Vien noras laikinai pasinaudoti svetimu automobiliu, juo laikinai pasivažinėjant, nuvykstant pas draugus nesudaro pagrindo aplamai šį įvykį vertinti kaip vagystę. Tik iš kaltinimo ir sulaikymo metu sužinojo, kad automobilis vogtas, o kai perdavė vairuoti, to nežinojo. 2020 m. gruodžio 12 d. įtariamojo apklausos metu P. V. atsisakė duoti parodymus, vėliau nurodė, jog automobilio nepagrobė, bet išsamesnių parodymų apie įvykio aplinkybes nedavė. Tiek iš P. V. parodymų duotų pirmosios instancijos teisme, tiek iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis neginčija aplinkybės, kad jis vairavo A. B. priklausantį automobilį „Audi A4“, nuo Š. į K., taip pat, tai jog dėl jo kaltės – neblaivumo, įvykio eismo įvykis, tačiau teigia, jog automobilis jam buvo perduotas neįvardinto asmens, o jis automobilį naudojo tik siekiant laikinai pasivažinėti, kurį, jei ne eismo įvykis, būtų grąžinęs ten, kur ir stovėjo. Nuteistasis P. V. nurodė, jog nuteistųjų subkultūros tradicijų negali nurodyti, koks asmuo paėmė nukentėjusiajam priklausantį automobilį Audi A4, tačiau skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, jog P. V. po įvykio daugiau nei keturis mėnesius buvo laisvėje, todėl nebuvo jokių kliūčių duoti išsamius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes bei tariamą asmenį, kuris neva P. V. perdavė automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie P. V. argumentai prieštarauja byloje esančių duomenų visumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią nuteistojo versiją laikė nepagrįsta ir atmetė.

8. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet kurio iš alternatyvių veiksmų nustatymo. Automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo automobilį prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).

9. Pagal teismų praktiką kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti automobiliu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016). Vis dėlto, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog P. V. A. B. priklausantį automobilį būtų pasiėmęs tik laikinai, nesiekdamas jo užvaldyti ir naudoti savo nuožiūra. Proceso metu apelianto duodami parodymai ne kartą keitėsi, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog nuteistasis nėra sąžiningas ir nuoširdus.

10. Nuosekliais nukentėjusiojo A. B. parodymais nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 12 d. apie 03 val., pastebėjo, kad yra pavogtas jam priklausantis automobilis „Audi A4“, kurį 2020 m. gruodžio 11 d. apie 18 val., buvo palikęs prie (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo rakteliai buvo likę automobilyje. Apie automobilio dingimą pranešė policijai, kuri apie 6 val. ryto, informavo, jog jo automobilis buvo rastas K..

11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. M. patvirtino savo pardymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. vakare žinojo iš ,,Snapchat“ programėlės, kad P. V. yra Š., žinojo, kad jis mieste buvo nuo 11 val. Tą vakarą draugas, per ,,Snapchat“ programėlę, pakvietė atvažiuoti į K.. Pažadėjo jam, kad jeigu ras su kuo, tai atvažiuos ir per tą patį ,,Snapchat“ ieškojo kas galėtų nuvežti į K.. Apie 20.30 val. išsiuntė nuotrauką, gal kas vairuoja, tada atsiliepė P. V. ir parašė, kad jis gali nuvežti. P. V. jį paėmė (duomenys neskelbtini). P. V. atvažiavo su „Audi“ markės automobiliu, jis buvo vienas, kad būtų jis gėręs neužuodė. Iš kur gavo mašiną P. V., neklausė, buvo neįdomu. Iš Š. išvažiavo apie 22–23 val., bet iš karto nevažiavo į K., o nuvažiavo į J., nes ten kažko reikėjo P. V., paskui grįžo vėl į Š., paskui važiavo į S., apie 15-20 min. pabuvo pas D. Ž., po ko jau dviese su P. V. važiavo į K., kur buvo apie 1–2 val.

12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. K. nurodė, kad įvykio dieną buvo namuose. Jam paskambino P. V., klausdamas ar galėtų padėti, nes ten kažkokios muštynės buvo. Jie pagalvojo, kad galėtų. Jis sakė, kad atvažiuos jų pasiimti. P. V. atvažiavo su draugu. Automobilį Audi vairavo P. V.. Važiuojant dideliu greičiu nuo kalno, automobilį sumėtė ir su galiniu ratu atsimušė į stulpą ar bordiūrą. Tada jis su J. B. išlipo iš mašinos, ėjo iki degalinės. Nuėjo iki degalinės, pasiėmė valgyti ir tiesiog ėjo. Gavosi taip, kad jie susitiko su jais, nes jie važiavo paslėpti mašiną, nes ji buvo sudaužyta. Pamatę policijos pareigūnus, jie visi pradėjo bėgti, o jis nuėjo namo. Apie automobilio vagystę nieko nežinojo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytojas iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes dėl P. V. atvykimo į Kauną. Taip pat liudytojas nurodė, kad automobilio pagrobime nedalyvavo, tačiau apie tai, kad tas automobilis Audi, kuriuo jie atvažiavo vogtas pasakė P. V., kai ėjo nuo degalinės link to automobilio. P. V. pasakė, kad neva tą mašiną rado, jog rakteliai buvo mašinos viduje, bet kur tiksliai, nesakė.

13. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. S. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir be kitų aplinkybių nurodė, jog P. V. paaiškino, kad minėtą automobilį „Audi“ pavogė kartu su draugais eidami Š.. Tuo metu informacijos, jog automobilis vogtas neturėjo. Tai, kad P. V. pripažino pagrobęs automobilį Audi A4 Š. m., policijos pareigūnas A. S. nurodė ir savo 2020 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime.

14. Kad P. V. automobilio pagrobimo metu buvo Š. mieste patvirtina ne tik liudytojo D. M. parodymai, bet ir 2021 m. kovo 10 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, jog apžiūrėjus P. V. telefoninių pokalbių išklotinę, nustatyta, jog jam priklausantis abonentas 2020 m. gruodžio 11 d. nuo 19 val. jungėsi prie Š. mieste esančio mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto, po to, tą pačią, dieną nuo 23.12 val. jungėsi prie J. mieste esančio bokšto, nuo 03.27 val. jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančio mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto. Taip pat, 2020 m. gruodžio 11 d. 22.25 val. nakties metu fiksuotas kontaktas su D. M..

15. Įvertinus šių parodymų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų kitų duomenų visumą, daroma išvada, kad automobilį Audi A4 priklausantį A. B. pagrobė P. V.. Nors pastarąją aplinkybę apeliantas neigia, tačiau pažymima, jog teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Iš liudytojo D. M. parodymų matyti, kad jam ieškant kas galėtų jį nuvežti į Kauną, nuteistasis P. V. sutiko jam padėti. Tačiau P. V. susitikus su D. M., nuteistasis ne iš karto važiavo į Kauno m., nes iš pradžių nuvyko į Jurbarką, po to grįžo į Šakius, po ko važiavo į Sintautus ir tik iš ten važiavo į Kauną. Vadinasi, apeliantas su A. B. priklausančia transporto priemone važinėjo, kur pats pageidavo, t. y. naudojosi automobiliu savo nuožiūra, nes buvo jį savavališkai užvaldęs. Kur toliau būtų vykęs apeliantas, nėra galimybės objektyviai spręsti, kadangi važinėjimąsi vogtu automobiliu sustabdė padaryta avarija, o ne P. V. sąmoningas atsisakymas nuo nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl P. V. kaltės pagrobus A. B. priklausantį automobilį, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuo susitikimo su D. M. iki avarijos vietos, P. V. su A. B. priklausančiu automobiliu nuvažiavo apie 130 km, t. y. jis dideliu atstumu nutolo nuo tos vietos, iš kur buvo pagrobtas automobilis ir juo naudojosi ilgą laiko tarpą, kas paneigia P. V. versiją, kad jis nusikalstamoje veikoje atsirado ir dalyvavo tik kaip vairuotojas, esą, jis ketino tik pasivažinėti nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu, t. y. laikinai juo pasinaudoti. Be to, liudytojų J. B. ir A. S. parodymai patvirtina, kad P. V. jiems teigė pavogęs šį automobilį Š. m., nes rakteliai buvo palikti spynelėje. Teisėjų kolegija pažymi, jog vagystės atveju nusikalstama veika yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu. Nagrinėjamu atveju iš kiemo buvo pagrobtas automobilis, t. y. konkretus registruotinas kilnojamasis daiktas ir kartu padidinto pavojingumo šaltinis. Remiantis bylos duomenimis P. V. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – tyčia pasisavinti nukentėjusiajam A. B. priklausantį automobilį – byloje nustatyta teisingai. Teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo P. V. tyčia buvo nukreipta būtent į svetimo turto – A. B. priklausančio automobilio – pagrobimą, o ne, pastarojo teigimu, laikinai pasinaudoti automobiliu.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad P. V. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji svetimo automobilio vagystės požymiai bei teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl jo išteisinimui nėra pagrindo.

Dėl bausmės

17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam P. V. yra teisėta bei pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. V., motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

18. Nuteistasis P. V. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę P. V., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas penkis kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba, yra moksleivis. P. V. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė į tai, jog P. V. atžvilgiu nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tai yra tai, jog naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam P. V. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam P. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei yra sankcijos vidurkis, kuri nėra aiškiai per griežta. Paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl civilinio ieškinio

20. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į realią automobilio būklę, nukentėjusiojo nurodytus automobilio trūkumus ir buvusius apgadinimus. Nukentėjusysis civilinis ieškovas A. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 350 Eur žalos atlyginimo, kurį sudaro 880 Eur automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė ir dėl nusikalstamos veikos patirtos naujo automobilio paieškos išlaidos, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino visa apimtimi.

21. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018, 2K-307-689/2019).

22. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį. Pagrobtą automobilį atgavo, tačiau jis buvo sudaužytas, todėl jo eksploatuoti negalėjo. Buvo išdužę galiniai ir šoniniai langai, sudaužytas galinis šonas, stipriai pažeista visa važiuoklė. Remontas būtų buvęs labai brangus, todėl tvarkyti neapsimokėjo. Automobilį vertina 700 Eur, nes tokia suma jį įvertino specialistas. Kitos jo patirtos išlaidos yra važiavimas į Kauną, į policiją, naujo automobilio ieškojimas. Buvo Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje. Be to, už 700 Eur, kuriais įvertintas pavogtas automobilis, kito automobilio nusipirkti negalėjo.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai įvertino priteistinos turtinės žalos dydį ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad šiame kontekste pagrindinis principas yra tas, kad nukentėjusysis kiek įmanoma labiau turėtų būti gražintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Nors nukentėjusiajam A. B. priklausantis automobilis Audi A4 buvo ne naujas, turėjo tam tikrų pažeidimų, tačiau buvo važiuojantis, juo nukentėjusysis važiuodavo į darbą. Būtent dėl nuteistojo P. V. veiksmų automobilis buvo sugadintas taip, kad remonto darbai būtų kainavę daugiau nei automobilio vertė, todėl nukentėjusysis buvo priverstas jį parduoti į metalo laužą, o savo poreikių tenkinimui buvo priverstas įsigytą kitą automobilį. Pažymima, kad priteistą civilinį ieškinį sudaro ne tik automobilio Audi A4 vertė, tačiau ir kitos nukentėjusiojo patirtos išlaidos, tai yra kito automobilio paieškų kaštai, registracijos bei taršos mokesčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys 1 350 Eur sumai, dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp P. V. padarytų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiajam A. B. padaryta žala atsirado būtent dėl P. V. neteisėtų veiksmų. Taigi mažinti priteistos turtinės žalos dydį apeliaciniame skunde nurodomais argumentais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

24. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 8 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-1103, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį P. V. sudaro 80 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

25. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam P. V. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad P. V. materialinė padėtis yra bloga. Nors kurį laiką nuteistasis P. V. atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus ir gali dirbti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo P. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo P. V. 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5630, o mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinė pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.