Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. P. (J. P.) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu J. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, 8 punktą, 12 punktą ir 13 punktą subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. birželio 8 d. nutartimi atmestas nuteistojo J. P. apeliacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartimi atmestas J. P. kasacinis skundas.Nuteistasis J. P. su pareiškimu kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau - EŽTT). Jo pareiškimui suteiktas numeris 19405/15. Šio kreipimosi dalis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimo EŽTT buvo sujungta su kitais pareiškėjų iš Lietuvos pareiškimais. 2018 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė pastabas dėl bylos Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo ir esmės. Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. liepos 2 d. gautas nuteistojo J. P. prašymas panaikinti jam Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, palengvinti jo teisinę padėtį, parenkant kitą, vietoje jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę ir sustabdyti bausmės iki gyvos galvos Lietuvos Respublikos teismuose skyrimą iki kol įstatymų leidėjas baudžiamąjį įstatymą pakeis pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio reikalavimus.Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi teismas nuteistojo J. P. prašymą atmetė. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo įvardijama teisės spraga, dėl kurios Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta galimybė peržiūrėti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę turi būti šalinama ne tiesiogiai taikant Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, o keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą.Nuteistasis J. P. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį ir išspręsti nuteistojo prašymą iš esmės: palengvinti nuteistojo teisinę padėtį sušvelninant jam Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę parenkant kitą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę.Nuteistasis J. P. skunde nurodo, kad apygardos teismas visiškai nevertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabų dėl bylos priimtinumo ir esmės motyvų, be to, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės.Nuteistojo nuomone, apygardos teismas nepagrįstai sprendė, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nekonstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nuteistojo V. P. byloje, kadangi teismas ignoravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją, kuri buvo pateikta būtent nuteistojo ir kitų pareiškėjų byloje.Nuteistasis skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai dėl galimybės ištaisyti aptariamą teisės spragą nebuvimo prieštarauja tarptautinių sutarčių privalomumo principui, Lietuvos Konstitucinio Teismo formuojamai praktikai. Nuteistojo nuomone, teismas gali pats suformuoti kriterijus, į kuriuos reiktų atsižvelgti sprendžiant prašymą sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, šiais kriterijais galėtų būti atliktos laisvės atėmimo bausmės trukmė, nuteistojo amžius, pakartotinio nusikalstamumo rizika ir panašūs kriterijai. Nuteistasis skunde prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. skundas atmetamas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnį įsiteisėjusiu teismo baigiamuoju aktu asmeniui paskirta bausmė gali būti sušvelninta tuo atveju, kai priimamas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę ar kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens padėtį. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad paduodant straipsnyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašo švelninti jam Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atsižvelgiant į EŽTT priimtą sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir kiti) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13 ir kiti).Nuteistasis skunde pagrįstai nurodo, jog Konvencija yra tiesiogiai galiojantis teisės aktas. Remiantis Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, kolizijos atveju tarptautinės sutartys turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus Konstituciją, o remiantis Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsniu, šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo. Kita vertus, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, yra tik dvi galimybės asmeniui sušvelninti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. Seimui priėmus amnestijos aktą arba Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 78 ir 79 straipsniai). Nors tokios galimybės nuteistojo skunde minimu EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės sušvelninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, galimybė sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalį teisminiu keliu turi būti numatyta įstatyme. Priešingai nei teigiama nuteistojo J. P. skunde, teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, nes tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti kaip bus įgyvendinti Konvencijos reikalavimai (pvz., po kiek metų svarstytinas bausmės peržiūrėjimas, nuteistojo asmenybės vertinimo kriterijai ir t. t.), todėl teismas negali savarankiškai nustatyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarkos. Šiuo metu baudžiamasis įstatymas, kuris numatytų galimybę teisminiu keliu sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pagal BK 51 straipsnio 2 dalį nėra priimtas, atitinkamų įstatymų projektai (Reg. Nr. 18-943[2], 18-944[2], 18-941[2]) įstatymų leidėjo šiuo metu dar tik yra svarstomi, tačiau akivaizdu, kad teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti aptariamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo J. P. prašymo tiesiogiai taikyti EŽTT sprendime Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pateiktų išaiškinimų nuteistojo situacijai, kadangi aptariama teisės spraga gali būti pašalinta tik keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Pastebėtina ir tai, kad EŽTT sprendime Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nebuvo konstatuota, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė išvis negali būti paskirta. Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad valstybė nėra numačiusi aiškaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę. Nesant teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisingumą vykdantis teismas neturėjo galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-154-487/2018).Nuteistojo J. P. skunde nepagrįstai nurodoma, kad apygardos teismas neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabų, teiktų EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabos, pateiktos byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą nesaisto teismo priimant sprendimą dėl galimybės pašalinti teisės spragą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros. Kaip jau minėta, išnagrinėjusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad tiesioginis išaiškinimų byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą taikymas nuteistojo situacijai nėra galimas ir dėl galimybės peržiūrėti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę susidariusi teisės spraga turi būti šalinama keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Nuteistasis skunde taip pat nurodė, kad apygardos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo prašymo žodinio proceso tvarka, tokia pat tvarka prašė nagrinėti jo skundą apeliacinėje instancijoje. Vis dėlto ir šiuo atveju sutiktina su apygardos teismo skundžiamos nutarties argumentais, kad BPK 362¹ straipsnio 3 dalis numato teismo teisę, bet ne pareigą nuteistojo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, nuteistasis aiškiai išdėstė savo poziciją teismui teiktame prašyme, prie prašymo pridėjo visus su jame nurodytais argumentais susijusius reikšmingus dokumentus, įskaitant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabų byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą vertimą į lietuvių kalbą, todėl teismas pagrįstai jo prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nuteistojo skunde nurodytą prašymą pažymėtina, kad BPK 364 straipsnio 6 dalis taip pat nenumato pareigos nuteistojo skundo nagrinėjimui surengti teismo posėdį žodinio proceso tvarka. Skundą padavė pats nuteistasis, jame nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurias būtų reikalinga aiškintis teismo posėdyje, todėl teismas priėmė sprendimą nuteistojo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. P. (J. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.