Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančioje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau AB) „Panevėžio būtų ūkis“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu prisiekusi liudytoja M. P. nurodė, kad ten kur bėgo vanduo, stoglangio nebuvo. Nurodė, kad naktį prasidėjus stipriam lietui ir šoniniam vėjui į butą per stogą pradėjo veržtis vanduo. Jos vyras naktį lipo ant stogo ir kažką sutvarkė. Vėliau vanduo nebebėgo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių teikti paaiškinimai patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini), konkrečiai nenustatytoje vietoje, buvo užlietas draudėjos butas. Dėl šios žalos ieškovė apskaičiavo ir draudikei M. P. išmokėjo 1030,55 eurų sumą kilusiai žalai padengti.

5. Atsakovė ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendriją 2006 m. birželio 1 d. pasirašė Pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-1127 (toliau - Sutartis). Šios sutarties 3.1 p. numato, kad atsakovė įsipareigoja „Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (STR) „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka” vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą , prisiimdamas atsakomybę už pastato atitikimą privalomųjų reikalavimų visumai ir normalias gyvenimo sąlygas butuose, šiuose bendrojo naudojimo objektuose.“

Dėl atsakovės atsakomybės ribų

6. Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės žalą CK 6.1015 straipsnio pagrindu - subrogacijos tvarka, t. y. kai įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, siekia ją prisiteisti iš atsakovės. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tenka atsakomybė dėl kilusios žalos, ar ji tinkamai vykdė savo pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

7. Ieškovė iš esmės įrodinėja, jog atsakovė, būdama namo administratore, netinkamai vykdė priskirtas pareigas, ko pasėkoje atsirado turtinė žala. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, įrodinėja, jog ji nėra paskirta namo administratore, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovei jos patirtą žalą subrogacijos tvarka. Ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo fakto bei dėl žalos dydžio tarp šalių nekilo.

8. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga.

9. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų valdant bendrosios dalinės nuosavybės objektus, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

10. CK 4.84 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

11. Tačiau tiek ir iš byloje esančių duomenų tiek ir iš viešai prieinamų juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2002 m. kovo 5 d. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, kuri veikia iki šiol ir nėra išregistruota.

12. Siekdami įgyvendinti savo teises ir pareigas (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija sudarė su AB „Panevėžio butų ūkis“ 2006 m. birželio 1 d. Pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis Nr. 16-1127. Byloje nėra duomenų, kad savivaldybės vykdomosios institucijos akto pagrindu atsakovė būtų paskirta (duomenys neskelbtini) namo administratore, tad nėra pagrindo taikyti taisykles, kurios taikytinos daugiabučio namo administratoriui, paskirtam savivaldybės vykdomosios institucijos.

13. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

14. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ).

15. Tokiu būdu, nustatant atsakovės pareigų apimtį dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros ir kitų paslaugų, vadovaujamasi 2006 m. birželio 1 d. Pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties Nr. 16-1127 nuostatomis. Minėtos sutarties punkte 3.1 yra numatyta, kad AB „Panevėžio butų ūkis“ įsipareigoja vykdyti daugiabučio namo organizacines ir technines priemones gyvenamojo namo būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti esminiai statinio reikalavimai. Bendrijos nariai pasiliko sau teisę ir pareigą spręsti organizacinius klausimus, priimti sprendimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remonto darbais, defektų pašalinimu (Sutarties 4.2 p.).

16. Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie tai, kaip ji vykdė Sutartį iki incidento sukėlusio ginčo žalą ir po jo, t. y. pateikė 2020 m. birželio 8 d. Statinio periodinės apžiūros aktą Nr. A1006-98 ir 2021 m. gegužės 5 d. aktą Nr. A1105-6. Abiejuose aktuose nurodyta, jog defektų ant stogo dangos nebuvo pastebėta. Tai gi, byloje nėra duomenų, kad atsakovė jai Sutarties pagrindu pavestą pareigą vykdyti namo esančio (duomenys neskelbtini) nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, prisiimdama atsakomybę už pastato atitikimą privalomųjų reikalavimų visumai ir normalias gyvenimo sąlygas butuose, šiuose bendrojo naudojimo objektuose, vykdė netinkamai. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų būtent atsakovės netinkamą pareigų vykdymą šio incidento kontekste.

17. Byloje taip pat nėra duomenų, jog kas nors būtų remontavęs stogą tiek prieš incidentą, tiek ir po jo. Taip pat nėra duomenų, jog butas esantis (duomenys neskelbtini) būtų dar kartą užlietas ar patirtų kitokią žalą dėl vandens išsiliejimo per stogą. Kita vertus ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, dėl kokių konkrečių priežasčių butas buvo užlietas. Ar tos priežastys turi kokį nors ryšį su atsakovės prisiimtų pareigų pagal Sutartį vykdymu.

18. Dėl šio, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio vandens išsiliejimo į butą esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar neatliko veiksmų kuriuos privalėjo atlikti, ar kad dėl jos veiksmų (ar neveikimo) ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys.

19. Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio būtų ūkis“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.