- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-242-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01108-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- notarė O
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. D. dėl vekselio ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė O. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, reikalaudamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2008-07-31 paprastąjį vekselį dėl 38 007,04 Lt, kurį ieškovas išdavė atsakovui A. D.; 2) pripažinti negaliojančiu 2008-10-27 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 11172); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2008-07-31 atsakovui išdavė vekselį, suklydimo įtakoje, todėl vekselis ir jo pagrindu notarės 2008-10-27 išrašytas vykdomasis įrašas turi būti pripažinti negaliojančiais pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalį. Ieškovas paaiškino, kad kaip UAB „Jonapolė“ vadovas pasirašė taikos sutartį su UAB „Čerleda“. Sutartimi UAB „Jonapolė“ įsipareigojo nustatytais terminais sumokėti UAB „Čerleda“ 38 007,04 Lt. UAB „Jonapolė“ veiklos vykdymas buvo apribotas, todėl ji kreipėsi į savo kreditorius, tarp jų ir UAB „Čerleda“, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo. UAB „Čerleda“ sutiko, kad būtų panaikintos UAB „Jonapolė“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės su sąlyga, jog bus išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Ieškovas pasirašė vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti UAB „Čerleda“ vadovui atsakovui A. D. 38 007,04 Lt. Išduodamas vekselį ieškovas buvo įsitikinęs, jog jį išduoda skolininkas UAB „Jonapolė“ kreditoriui UAB „Čerleda“. Ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie teisiniai santykiai. Nurodė, kad ieškovui nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti vekselį atsakovui ir pastarasis suprato, jog neegzistuoja pagrindas gauti 38 007,04 Lt sumą iš ieškovo, todėl atsakovas elgėsi nesąžiningai įgydamas vekselį ir pateikdamas jį vykdyti. Atsakovas tyčia veikė ieškovo nenaudai. Vekselis, buvo išduotas suklydus ir neteisingai įvertus vekselio išdavimo sąlygas, jo turinį, vekselio gavėją ir davėją. Pasirašant vekselį su atsakovu buvo kalbama apie įsiskolinimo tarp UAB „Jonapolė“ ir UAB „Čerleda“, o ne tarp ieškovo ir atsakovo padengimą. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo pasirašytas joks papildomas susitarimas, kuriuo būtų susitarta, kad ieškovui sumokėjus 38 007,04 Lt atsakovui, UAB „Jonapolė“ būtų atleista nuo prievolės sumokėti skolą UAB „Čerleda“. UAB „Čerleda“ pateikė 38 007,04 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Jonapolė“ bankroto byloje, kas patvirtina, kad ši skola sieja įmones, o ne šio ginčo šalis. Suklydimas dėl sandorio šalių bei sandorio pagrindo, t. y. dėl to, kas turi sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą bei kokia skola bus padengiama vekseliu, laikytinas esminiu suklydimu sudarant sandorį (b. l. 77-81).
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovo nurodomas suklydimas dėl sandorio sudarymo motyvų, negali būti pagrindas pripažinti vekselį negaliojančiu. Net ir konstatavus ieškovo valios trūkumus pasirašant vekselį, būtina atsižvelgti į CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Abejones dėl ieškovo suklydimo kelia laikas, kuriam praėjus buvo pradėtas ginčyti sandoris. Vekselis buvo pasirašytas 2008-07-31, pateiktas atsakovui apmokėti - 2008-09-24, antstolio raginimas vykdyti sprendimą išsiųstas 2008-12-04, o ieškinys pateiktas (surašytas) tik 2010-01-26. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas tyčia veikė ieškovo nenaudai. Nesutiko, kad tyčinis atsakovo veikimas ieškovo nenaudai pasireiškė tuo, kad atsakovas parengė vekselį ir pateikė jį pasirašyti, nes šie veiksmai yra teisėti ir neribojantys ieškovo valios. UAB „Čerleda“ neteikė kreditorinio reikalavimo UAB „Jonapolė“ bankroto byloje, nes kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka antstoliams perdavus vykdomąją bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. UAB „Jonapolė“ bankroto byloje trečios eilės kreditorių (tame tarpe ir UAB „Čerleda“) reikalavimai nebus patenkinti, todėl ieškovo minima hipotetinė situacija, kad ta pati reikalavimo suma būtų išieškota ir iš UAB „Jonapolė“ ir iš atsakovo, yra neįmanoma. Nors patikslintu ieškiniu yra reiškiamas savarankiškas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2008-10-27 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 11172), nenurodytas tokio reikalavimo nei faktinis, nei teisinis pagrindas, todėl net ir pripažinus ieškinį pagrįstu dalyje dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu, dalyje dėl vykdomojo įrašo ieškinys negali būti tenkinamas (b. l. 96-99).
Trečiasis asmuo notarė O. Ž., kuriai patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteiktas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-04-06 priėmė sprendimą ieškinį atmesti, priteisė iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, vykdymo užtikrinimo funkciją; vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekseliu teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas savo reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu grindžia tuo, kad nemanė, jog vekselis išduotas atsakovui A. D.. Teismas nurodė, kad ieškovas patvirtino, jog pasirašydamas vekselį patikrino tik jame įrašytą sumą ir daugiau nieko neskaitęs bei neįsigilinęs į tekstą, pasirašė vekselį. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atstovo išdėstyta pozicija, kad ieškovo manymas, jog jis vekselį išduoda kaip įmonės vadovas, o ne kaip fizinis asmuo, laikytinas, suklydimu dėl motyvų, o ne dėl sandorio esmės. Suklydimas dėl motyvų nedaro šio sandorio negaliojančiu, nes teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas nėra pagrindas tai pripažinti suklydimu, nes tai įvyko dėl sandorio šalies (ieškovo) neapdairumo, neatidumo ir nerūpestingumo, ką patvirtina paties ieškovo nurodyta aplinkybė, kad dokumentą pasirašė jo neskaitęs. Teismas nustatė, kad šalys vekselį pasirašė laisva valia, kuri patvirtinta jų parašais, todėl neturi pagrindo abejoti įvykusiu sandoriu, t. y. tarp šalių laisva valia susiklosčiusiais sutartiniais teisiniais santykiais (CK 1.63, 1.64, 1.71 straipsniai), kurių viena šalis – ieškovas, prisiimto įsipareigojimo neįvykdė ir toliau vengia jį vykdyti, formaliai ginčydamas vekselį, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2008-07-31 A. P. išduotą paprastąjį vekselį A. D. dėl 38 007,04 Lt. apmokėjimo, yra nepagrįstas ir netenkintas, o atmetus nurodytą reikalavimą, netenkintas ir kitas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2008-10-27 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 11172) (b. l. 165-169).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei perskirstyti pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vekselio pripažinimą negaliojančiu. Teismas rėmėsi pasenusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur teigiama jog „vekselio teisinis reglamentavimas daro negalimą vekselio pripažinimą negaliojančiu pagal Civilinio kodekso nuostatas dėl sandorių negaliojimo“, nors Lietuvos teismų praktika formuojama tokia linkme, kad tam tikrais atvejais vekseliai vis dėlto gali būti ginčijami ir pripažįstami negaliojančiais. Apeliantas cituoja kasacinio teismo praktiką. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesigilino į ginčo teisinį santykį, vekselio išdavimo faktines aplinkybes ir konstatavo, jog teismas „neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atstovo išdėstyta pozicija“. Ieškovas turi teisinį pagrindą ginčyti vekselio galiojimą, turi pareigą „pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja“. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad neegzistavo teisinis pagrindas tam, kad ieškovas išduotų atsakovui vekselį, nes ieškovas neteisingai suvokė esmines sandorio sąlygas, tarp ieškovo ir atsakovo neegzistavo jokio turtinio santykio, kuriuo pagrindu atsirastų ieškovo prievolė sumokėti atsakovui sumą, nurodytą vekselyje, vekselyje nurodytą sumą buvo skolinga UAB „Jonapolė“, kurios direktoriumi buvo ieškovas, UAB „Čerleda“, kurios direktoriumi buvo atsakovas, be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas siekė vekselio pagalba gauti UAB „Jonapolė“ skolą UAB „Čerleda“.
2. Teismas nepagrįstai nustatė, esą ieškovas suklydo ne dėl sandorio esmės. Ieškovo suklydimas dėl sandorio šalies ir vekselio gavėjo laikytinas esminiu, o ne suklydimu dėl sandorio motyvų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnio 4 dalį.
3. Teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias tiesės normas, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas suklydo dėl savo paties neapdairumo. Vekselio išdavimo aplinkybės sudarė sąlygas ieškovui suklysti. Suklydimas praktikoje laikomas esminiu, jeigu vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas ginčo vekselio išdavimo metu nebuvo patyręs verslininkas, kuris prisiima didesnę riziką. Suklydimas išduodant vekselį įvyko ne dėl ieškovo neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, o dėl kitos šalies, pateikusios vekselį pasirašymui, nutylėjimo apie esminius sandorio elementus. Ieškovas nedelsė kreiptis į teismą, ieškinys buvo paduotas 2009 m. vasarį (tai patvirtina 2009-02-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), tačiau dėl ieškovo asmeninių problemų bylą teko vėliau inicijuoti iš naujo.
4. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nesąžiningumą. Suklydus vekselis buvo faktiškai išduotas atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, tačiau net jeigu ieškovas sumokėtų vekselio sumą atsakovui, UAB „Jonapolė“ skola UAB „Čerleda“ nebūtų likviduota, todėl atsakovas siekė dvigubo skolos išieškojimo – nepagrįsto praturtėjimo. Vekselio, kuriuo užtikrinama kokia nors prievolė, turi būti pakeičiama iš vekselio kylančia prievole, t. y. vekselio gavėjas neturi teisės siekti abiejų prievolių įvykdymo. Šioje byloje viena prievolė nebuvo pakeista kita ir buvo siekiama abiejų prievolių įvykdymo. Prievolė pagal vekselį yra savarankiška prievolė ir sandoris, numatantis tokią prievolę, gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsižvelgiant į ankstesnio ieškovo įsiskolinimo atsakovui nebuvimą, vekselis naikintinas kaip išduotas nesant teisinio pagrindo (b. l. 170-174).
Atsiliepimas
Atsakovas A. D. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Ieškovo manymas, jog jis vekselį išduoda kaip įmonės vadovas, o ne kaip fizinis asmuo, laikytinas suklydimu dėl motyvų, o ne dėl sandorio esmės. Jei ieškovas iš tiesų būtų suklydęs, tai apie savo suklydimo faktą būtų sužinojęs jau po 2008-09-24 raginimo apmokėti vekselį gavimo, būtų reiškęs pretenzijas ir nedelsęs beveik 5 mėnesius su ieškinio pareiškimu. Dokumentų pasirašymo metu ieškovui nebuvo daromas joks spaudimas, jis turėjo pakankamai laiko, kad perskaityti šalių iš anksto suderintus dokumentus. Atsakovo atstovas neturėjo pareigos papildomai konsultuoti ieškovo.
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad vekselyje perskaitė tik savo pavardę ir sumą, o daugiau nieko neskaitė (b. l. 127), taigi ieškovas iš esmės pripažino, kad ginčo vekselį pasirašė jo neskaitęs, o ne „skaitęs mažiau atidžiai“ (kaip nurodo apeliaciniame skunde). Todėl net ir pripažinus, kad ieškovas suklydo, laikytina, kad tai atsitiko dėl jo paties didelio neatsargumo ir neapdairumo (CK 1.90 straipsnio 5 dalis), kas yra aplinkybė, šalinanti sandorio negaliojimą. Aplinkybė, kad ieškovas norėjo uždėti įmonės antspaudą, tačiau atsakovo atstovas nurodė to nedaryti, patvirtina ne suklydimo faktą, o šalių valią sudaryti sandorį tarp fizinių asmenų. Jeigu ieškovas iš tiesų būtų siekęs sudaryti sandorį juridinio asmens vardu, jam būtų kilęs klausimas, kodėl nėra reikalingas antspaudas ant pasirašomo dokumento.
3. Būtų neprotinga ir nereikalinga sudarinėti vekselį tarp dviejų juridinių asmenų (UAB „Jonapolė“ ir UAB „Čerleda“), kai tie patys santykiai (pareiga sumokėti skolą) jau yra įtvirtinti kitu vykdytinu dokumentu (teismo patvirtinta taikos sutartimi). Iš to seka išvada, kad šalys siekė sudaryti vekselį tarp dviejų fizinių asmenų (ieškovo ir atsakovo), kuris būtų UAB „Jonapolė“ atsiskaitymo garantija. Jeigu ieškovas sumokėtų ginčo vekselio sumą atsakovui, kuris pinigus įmokėtų į UAB „Čerleda“ kasą, tai regreso teisę įgytų ne atsakovas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o ieškovas, kadangi UAB „Jonapolė“ skola būtų dengiama ieškovo piniginėmis lėšomis, o atsakovas veiktų tik kaip tarpininkas.
4. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas siekė abiejų skolų išieškojimo. Vekselis atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją ir tai nebuvo savarankiška prievolė. Šalys buvo susitarusios, kad atsakovas vekseliu pasinaudos tuo atveju, jei panaikintus UAB „Jonapolė“ sąskaitų areštą, pastaroji nevykdys teismo patvirtintos taikos sutarties ir bankrutuos. Galimybę nepagrįstai praturtėti akivaizdžiai paneigia į bylą pateiktas 2011-06-29 UAB „Jonapolė“ administratoriaus raštas, kuriame nurodoma, kad bankroto proceso eigoje UAB „Jonapolė“ trečiosios eilės kreditorių reikalavimų patenkinti nebus galimybės, kadangi kreditorių finansinių reikalavimų suma ženkliai viršija likusio turto vertę. Vykdomąjį įrašą pagal vekselį atsakovas pateikė vykdymui 2008-11-20, t. y. po to, kai 2008-09-19 UAB „Jonapolė“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 185-189).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), be to, teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2008-07-31 paprastąjį vekselį dėl 38 007,04 Lt, kurį ieškovas išdavė atsakovui, kaip pasirašytą suklydimo įtakoje, ir atitinkamai 2008-10-27 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 11172). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žemiau nurodytų motyvų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; kt.). Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).
Suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pasirašydamas vekselį suklydo dėl sandorio šalies ir vekselio gavėjo, kadangi manė, jog pasirašydamas ginčo vekselį ieškovas, kaip UAB „Jonapolė“ direktorius, įsipareigoja atsakovui, kaip UAB „Čerleda“ direktoriui, sumokėti vekselyje nurodytą sumą, kurią iš tikrųjų UAB „Jonapolė“ buvo skolinga UAB „Čerleda“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas vienodai suvokė, jog pasirašomas ginčo vekselis tai papildoma UAB „Jonapolė“ atsiskaitymo su UAB „Čerleda“ garantija. Pats ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, UAB „Jonapolė“ direktorius (ieškovas) pasirašė taikos sutartį su UAB „Čerleda“ (taikos sutartį patvirtintino Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-05-21 nutartimi (b. l. 18-19)). Sutartimi UAB „Jonapolė“ įsipareigojo nustatytais terminais sumokėti UAB „Čerleda“ 38 007,04 Lt. UAB „Jonapolė“ veiklos vykdymas buvo apribotas, todėl ji kreipėsi į savo kreditorius, tarp jų ir UAB „Čerleda“, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo. UAB „Čerleda“ sutiko, kad būtų panaikintos UAB „Jonapolė“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės su sąlyga, jog bus išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis (b. l. 77-78). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-07-31, kai buvo pasirašytas ginčo vekselis, ieškovas buvo ne tik UAB „Jonapolė“ direktorius, tačiau ir vienintelis šios įmonės akcininkas (b. l. 10-11), taigi šios aplinkybės patvirtina ieškovo, kaip UAB „Jonapolė“ direktoriaus, suinteresuotumą, jog įmonei taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos išduodamo vekselio sąskaita. Kaip teisingai nurodė atsakovas, vekselio išrašymas mokėtoju nurodant UAB „Jonapolė“, o gavėju – UAB „Čerleda“, nebūtų davęs jokio pageidaujamo rezultato, kadangi UAB „Jonapolė“ skolinė pareiga UAB „Čerleda“ buvo patvirtinta 2008-05-21 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi. Visi minėti argumentai patvirtina, kad ieškovas suvokė, jog ginčo vekselio pasirašymas yra naujos, ieškovą ir atsakovą siejančios piniginės prievolės sukūrimas (vekselis nėra ir negali būti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė) su sąlyga, kad yra panaikinamas prieš tai šalis siejęs įsipareigojimas laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu atsakyti ieškovo įmonės turtu už skolas atsakovo įmonei. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis suklydo dėl sandorio šalies ir vekselio gavėjo.
Nustačius, kad ieškovas turėjo pagrindą išduoti atsakovui vekselį, nėra tikslingą plačiau pasisakyti dėl ieškovo valios trūkumų (ne)buvimo išrašant ginčo vekselį. Papildomai pažymėtina, kad ieškovo užimamos pareigos (direktorius), suinteresuotumas įmonės finansine padėtimi (ieškovas buvo vienintelis įmonės akcininkas), darbo patirtis (UAB „Jonapolė“ vadovu ieškovas buvo nuo 2002-04-29 iki 2007-07-20 bei nuo 2008-05-07 (b. l. 10)) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pasirašydamas ginčo vekselį ieškovas turėjo galimybę apsvarstyti bei įvertinti tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisnių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šiuo atveju jeigu ieškovui pasirašant ginčijamą vekselį ir iškilo neaiškumų dėl to, kodėl nereikia dėti įmonės antspaudo, tai nesiimdamas priemonių pilnai išsiaiškinti visų aplinkybių, jis elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis prisiėmė ir neigiamus savo veiksmų padarinius. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo 2008-07-31 ieškovo atsakovui išrašytą paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu, kaip pasirašytą suklydimo įtakoje. Tokiu būdu negali būti tenkinamas ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2008-10-27 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 11172).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai) bei materialines teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais 2008-07-31 ieškovo atsakovui išrašytą paprastąjį vekselį ir 2008-10-27 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 11172), t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto A. P. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė 2012-06-19 mokėjimo pavedimą dėl 2 000 Lt apmokėjimo už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ) (b. l. 192). CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, į suteiktos pagalbos pobūdį (atsiliepimas į apeliacinį skundą), bylos sudėtingumą daro išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti advokato pagalbos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma (2 000 Lt) yra mažintina ir iš ieškovo atsakovui priteistina 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apelianto (ieškovo) A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.