- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2YT-15473-1004/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07235-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- O. V.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos N. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. B. ji priėmė tėvo palikimą notaro biure, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tėvai J. B. ir N. B., gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
3. (duomenys neskelbtini) mirus J. B. sutuoktinei N. B. dėl palikimo priėmimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė. Ji priėmė mirusiosios palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nes po motinos mirties liko gyventi tame pačiame šeimos būste. Taip pat ėmė naudotis tiek bendrai santuokoje užgyventais N. B. kilnojamaisiais daiktais: siuvinėtomis staltiesėmis, servetėlėmis, namų apyvokos daiktais. Paaiškino, kad po motinos mirties pasikeitė dalį baldų bute, persitvarkė ir atliko iki motinos mirties naudojamo kambario remontą, persidėliojo namų apyvokos daiktus ir naudojosi turtu, kaip savo nuosavybe. Notaro biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios N. B. palikimą.
4. Pareiškėja, kaip palikėjos dukra, (duomenys neskelbtini) mirusios motinos N. B. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę ir sukels jai tam tikrų teisinių padarinių, nes tik kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas O. V. tėra galimybė gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, jog be teismo sprendimo negali gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į nekilnojamojo turto dalį, kurią (duomenys neskelbtini) mirus motinai ji faktiškai pradėjo valdyti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą (b.l. 29-30). Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus suinteresuotas asmuo neprieštaravo, kad pareiškėjos prašymas dėl juridinio fakto nustatymo būtų patenkintas. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V. priėmė N. B. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d., palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis CK 5.50 str. 3 d., įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
9. Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
10. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B. (ikisantuokinė pavardė – K.), gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkės taryboje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11,12-13). Santuokoje sutuoktiniams gimė (duomenys neskelbtini) dukra O. B. (V.) (b.l. 20-21), kurios deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tai patvirtina gimimo liudijimo kopija (b.l. 5,6-7), VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos (b.l. 8) ir duomenys apie gyvenamosios vietos deklaravimą (b.l. 9,10). Į (duomenys neskelbtini) mirusios N. B. palikimą notaro biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (b.l. 14). Mirties liudijimo Serija AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje pažymėta, jog N. B. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. amžiaus (b.l. 22-23). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Po mirusio tėvo J. B. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą notaro biure yra priėmusi O. V. (b.l. 25). Iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų apie nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopijų nustatyta, kad santuokos metu 2013-04-04 priėmimo – perdavimo aktu, įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas J. B. nuosavybe (b.l. 17-18). Pateikti rašytiniai duomenys apie mokamus mokesčius DNSB (duomenys neskelbtini) (b.l. 19).
11. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą.
12. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.).
13. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad palikėjos N. B., mirusios (duomenys neskelbtini) turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas J. B. nuosavybe ir, be abejonės, jos asmeniniai daiktai. Todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjos turto perėmimu, valdymu ir rūpinimusi.
14. Teismo vertinimu, pareiškėja įrodė, kad ji po motinos N. B. mirties priėmė palikimą, nes liko gyventi tame pačiame šeimos būste, mokėjo komunalinių patarnavimų mokesčius paslaugų tiekėjams, ėmė naudotis tiek motinos užgyventais kilnojamaisiais daiktais, tiek jos asmeniniais daiktais. Pateikti rašytiniai duomenys, kad Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) už suteiktas komunalines paslaugas atsiskaityta.
15. Teismas, spręsdamas šį klausimą pažymi, kad po N. B. mirties į jai tenkančią turto dalį turėjo teisę pretenduoti ne tik jos dukra, bet ir sutuoktinis, tačiau jis taip pat nesikreipė į notaro biurą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo. Pateikti rašytiniai įrodymai - Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų apie nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopijos, pagal kurias nustatyta, jog nekilnojamojo turto paskutiniai savininkai bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo sutuoktiniai N. B. ir J. B..
16. Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir jį tenkina, nes šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą. Nustačius juridinį faktą, kad O. V. po motinos N. B. mirties faktiškai priėmė ir valdė turtą, pareiškėjai kiltų teisinės pasekmės, t. y. pareiškėja O. V. galėtų kreiptis dėl minėto palikimo priėmimo po N. B. mirties, nes pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 str.).
17. Suinteresuoti asmenys atsiliepimais prieštaravimų pareiškimui nepareiškė. Nėra kitų suinteresuotų asmenų, galinčių pretenduoti į N. B. palikimą ir priešingų šiems argumentams suinteresuoti asmenys nepateikė. Po motinos N. B. mirties O. V. pradėjus kaip savo turtą valdyti, pripažintina, kad ji priėmė visą motinos palikimą. Todėl teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog pareiškėja po motinos N. B. mirties pradėjo faktiškai valdyti turtą, ir ši aplinkybė yra pagrindas nustatyti faktą, kad O. V. šiais veiksmais priėmė motinos palikimą.
18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 str. 1 d).
19. Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos N. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.