Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ,,PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovams MB siuvyklai „Auksarankė“ ir A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei A. K. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovės motinai, o atsakovui MB siuvyklai „Auksarankė“ įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2017-05-31 tarp UAB „mogo LT“ ir atsakovo MB siuvyklos „Auksarankė“ sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui MB siuvyklai „Auksarankė“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę MERCEDES BENZ SPRINTER 313 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), o atsakovas MB siuvykla „Auksarankė“ priėmė transporto priemonę, ją valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. 2017-05-31 tarp UAB „mogo LT“ ir atsakovės A. K. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už atsakovo MB siuvyklos „Auksarankė“ visų prievolių pagal 2017-05-31 lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamą įvykdymą (sutarties 1.1 punktas). 2017-05-31 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 punkte buvo numatyta, jog tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievoles, numatytas lizingo sutartyje, laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys skolininkai. Pagal 2017-05-31 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punktą, laiduotojas atsako kreditoriui ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas pagal lizingo sutartį, t. y. įskaitant, bet neapsiribojant, už kredito grąžinimo įmokų mokėjimą, palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą. Atsakovui MB siuvyklai „Auksarankė“ nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2018-10-30 sutartis dėl esminių pažeidimų nutraukta, o transporto priemonė grąžinta UAB ,,mogo LT“. Apie sutarties nutraukimą atsakovas MB siuvykla „Auksarankė“ informuotas rašytiniu pranešimu. 2018-07-26 UAB ,,mogo LT“ pardavė transporto priemonę už 1 955 Eur sumą ir šia suma sumažino atsakovo MB siuvyklos „Auksarankė“ įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 3284,15 Eur. Po transporto priemonės pardavimo, atsakovas MB siuvykla „Auksarankė“ liko skolingas UAB ,,mogo LT“ 1329,15 Eur. 2017-02-28 pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir reikalavimo perėmėja Risk Management Services OÜ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. 2017-03-01. reikalavimo perėmėjai Risk Management Services OÜ pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį, reikalavimo teisė į susidariusį įsiskolinimą perleista „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamai Lietuvos Respublikoje „PlusPlus Baltic“ OÜ Lietuvos filialo. Faktiškai atsakovo MB siuvyklos „Auksarankė“ skolą ieškovė perėmė 2018-09-19. Ieškovė 2018-10-30 pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo informavo atsakovą MB siuvyklą „Auksarankė“, kad kreditorinio reikalavimo teisės į atsakovo MB siuvyklos „Auksarankė“ įsiskolinimą perleistos ieškovei. Atsakovas MB siuvykla „Auksarankė“ buvo raginamas iki 2018-11-06 sumokėti visą 1579,50 Eur įsiskolinimo sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas MB siuvykla „Auksarankė“ savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.81 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas MB siuvykla „Auksarankė“ ieškovės reikalavimo, atsiradusio 2017-05-31 pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir atsakovo MB siuvyklos „Auksarankė“ sudarytos lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nevykdė, todėl ieškovė įgijo teisę į 1329,15 Eur skolos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pažeidė sutartinę prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 1329,15 Eur skolos laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 512,05 Eur mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų už likusią nesumokėtą finansavimo 1329,15 Eur sumą nuo 2018-10-30 (sutarties nutraukimo) iki 2020-02-07 (ieškinio surašymo dienos).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Šiuo atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

2017-05-31 pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir atsakovo MB siuvyklos „Auksarankė“ sudarytos lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punkte numatyta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Metinė palūkanų norma, apskaičiuota įvertinus visas palūkanas, taikomas per visą lizingo terminą, ir visas bendrąsias sutarties išlaidas per visą lizingo terminą bei išvedant jų metinį vidurkį bei procentinę metinę normą – 45,60 procentai. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti 512,05 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2018-10-30 iki 2020-02-07 pagal savo paskirtį laikytinos pelno (mokėjimo) palūkanomis. Kadangi atsakovai sutartinės prievolės mokėti užmokestį palūkanų forma už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą nevykdė, ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę, kylančią iš 2017-05-31 sudarytos lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinos 512,05 Eur pelno (mokėjimo) palūkanos už laikotarpį nuo 2018-10-30 iki 2020-02-07 bei 45,60 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už likusią nesumokėtą 1329,15 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2020-02-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.574 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-537/2011).

Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

2017-05-31 lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13.2 punkte šalys numačiusios, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti UAB „mogo LT“ naudai 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip jau buvo minėta, įvykus esminiam sutarties pažeidimui, kai atsakovas MB siuvykla „Auksarankė“ sutartyje nustatytais terminais mokėjimų neatliko, 2017-05-31 lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su atsakovu MB siuvykla „Auksarankė“, buvo nutraukta 2018-10-30. Delspinigiai ieškovės buvo atitinkamai paskaičiuoti nuo 2019-08-11 2020-02-07, kada buvo parengtas ieškinys. Kadangi privalomos mokėti sumos ieškovei, perėmusiai iš 2017-05-31 lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylančius reikalavimus, buvo negrąžintos, ieškovė pagrįstai už kiekvieną uždelstą dieną. skaičiavo 0,05 procento dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovams netinkamai vykdžius sutartinę prievolę, ieškovės prašymas priteisti 119,08 Eur delspinigių yra tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovai prievolės nevykdė geruoju, nemokėdami 1960,28 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1960,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 44 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 44 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, solidariai iš atsakovų MB siuvyklos „Auksarankė“, j. a. k. 304164690, ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1329,15 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt devynis eurus 15 ct) skolos, 512,05 Eur (penkis šimtus dvylika eurų 5 ct) palūkanų, 119,08 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 8 ct) delspinigių, 45,60 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už 1329,15 Eur nesumokėtą sumą nuo 2020-02-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1960,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovais turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.