- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-656-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35084-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rita Kisielienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. prašė: 1) panaikinti 2020 m. spalio 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-177-6530; 2) panaikinti 2020 m. spalio 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-177-6537; 3) grąžinti iš pareiškėjo sąskaitos akcinėje bendrovėje (toliau – AB) SEB banke nurašytas lėšas; 4) iš naujo pradėti vykdymo procesą ir atlikti vykdymo veiksmus teisėtai, laikantis įstatymo reikalavimų.
2. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas gavo antstolės 2020 m. spalio 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Gavęs šiuos dokumentus, pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė antstolei prašymą panaikinti priimtus dokumentus, nes jie buvo priimti nesuėjus skolos mokėjimo terminui, grąžinti iš pareiškėjo sąskaitos nurašytas lėšas ir neatlikti jokių vykdymo veiksmų, kol išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) atskirai neinformuos antstolės apie proceso atnaujinimą. Prašyme pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl vykdymo išlaidų pagrįstumo, nes iš jo išieškoma skola siekė 30,00 Eur, o antstolė apskaičiavo 69,39 Eur vykdymo išlaidas. Be to, pareiškėjo manymu, jo skundžiami antstolės procesiniai dokumentai surašyti nepasibaigus baudos sumokėjimo terminui, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktame 2020 m. spalio 8 d. pranešime apie nesumokėtus mokesčius nurodoma, kad nesumokėjus baudų per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos, bus kreipiamasi į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo, taigi terminas sumokėti baudą baigėsi 2020 m. spalio 22 d., o skundžiami procesiniai dokumentai priimti 2020 m. spalio 5 d.
3. Antstolė Asta Stanišauskaitė su pareiškėjo skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolė nurodė, kad ji vykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą vykdyti nutarimą, išduotą 2020 m. rugsėjo 29 d., dėl skolos (baudos) išieškojimo iš A. S.. Išieškotoja į antstolę kreipėsi 2020 m. spalio 5 d. Nenustačiusi CPK 651 straipsnyje nurodytų kliūčių, antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolė pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtame 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarime buvo nurodytas baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo terminas – 2020 m. rugpjūčio 21 d. – todėl vadovaujantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, raginimas siunčiamas nebuvo. Pažymėjo, kad išieškojimas iš skolininko turto buvo vykdomas vadovaujantis CPK 664 straipsniu. Lėšos iš skolininko sąskaitos buvo nurašytos, kadangi skolininkas per antstolės nurodytą terminą nepateikė dokumentų, patvirtinančių išieškotų piniginių lėšų kilmę. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininko deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, o vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos nenukrypstant nuo Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija).
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. S. skundo dėl antstolės A. S. veiksmų.
6. Teismas nustatė, kad įvykdymo terminas buvo nurodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotame vykdomajame rašte, kuriame nurodyta, kad skolininkas turėjo sumokėti baudą iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. Šis mokėjimo terminas yra nurodytas ir 2020 m. spalio 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkui siųstame informaciniame pranešime apie nesumokėtus mokesčius. Teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai vadovavosi CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir pradėjo vykdymo veiksmus neišsiuntusi skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą.
7. Teismas taip pat iš vykdomosios bylos duomenų nustatė, kad pradinis Valstybinės mokesčių inspekcijos procesinis sprendimas skirti pareiškėjui baudą priimtas 2020 m. liepos 9 d., o 2020 m. rugsėjo 29 d. priimtas procesinis sprendimas išieškoti laiku nesumokėtą baudą iš turto, todėl pareiškėjas neteisingai aiškina, kad terminas sumokėti baudą prasidėjo tik 2020 m. rugsėjo 29 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo minimas pranešimas apie nesumokėtus mokesčius yra tik informacinio pobūdžio, nesukelia teisinių pasekmių, prilyginamų įsiteisėjusiam teismo sprendimui (CPK 18 straipsnis) ir nėra laikomas vykdytinu dokumentu (CPK 584 straipsnis), todėl tokiame pranešime nurodyta frazė, kad skolininkas turi sumokėti skolą per 14 dienų nuo šio pranešimo gavimo, yra teisiškai nereikšminga šios bylos kontekste, kadangi, kaip minėta, terminas sumokėti baudą skolininkui nustatytas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 9 d. procesiniame sprendime. Teismas konstatavo, kad antstolė nepažeidė proceso įstatymų reikalavimų, priėmusi 2020 m. spalio 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ginčijamo antstolės apskaičiuoto vykdymo išlaidų (administravimo išlaidų ir atlygio antstolei) dydžio, nustatytą 2020 m. spalio 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-20-177-6536, nurodė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto 3 papunktį, kai išieškoma skola nuo 15,00 Eur iki 50,00 Eur, administravimo išlaidos sudaro 20,00 Eur, o atlygis antstoliui – 40,00 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktas). Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja Instrukcijos 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 136.2 punktas). Iš Lietuvos statistikos departamento oficialaus tinklalapio duomenų teismas nustatė, kad vartotojų kainų indeksas Sprendimų vykdymo išlaidoms indeksuoti 2020 m. antrąjį ketvirtį siekė 112,5. Padauginus 20,00 Eur administravimo išlaidų sumą ir 40,00 Eur atlyginimą antstoliui iš taikytino 112,5 indekso, gaunama 22,50 Eur administravimo išlaidų suma ir 45,00 Eur atlyginimas antstoliui. Būtent tokios dydžio sumos ir yra nurodytos skolininko skundžiamame 2020 m. spalio 5 d. vykdymo išlaidų paskaičiavime. Teismas sprendė, kad antstolė tinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas byloje, todėl pareiškėjo argumentai dėl vykdymo išlaidų dydžio yra nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti A. S. 2020-11-30 skundą dėl antstolės A. S. veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. VMI pareiškėjui pateiktame 2020-10-08 pranešime apie nesumokėtus mokesčius buvo nurodyta, kad nesumokėjus baudų per 14 kalendorinių dienų (t.y. iki 2020 m. spalio 22 d.), išieškojimas bus perduotas antstoliui vykdyti. Skundžiami procesiniai dokumentai buvo priimti 2020-10-05, kai VMI kreipėsi į antstolę, t. y. trys kalendorinės dienos iki 2020-10-08 pranešimo apie nesumokėtus mokesčius surašymo ir išsiuntimo pareiškėjui.
9.2. 2020-12-29 teismo nutartyje nurodomas antstolės paaiškinimas, kad VMI yra priėmusi 2020-09-29 nutarimą, kuriame nurodytas baudos sumokėjimo terminas – 2020 m. rugpjūčio 21 d. – todėl, vadovaujantis CPK 661 str. 1 d., raginimas siunčiamas nebuvo. Tačiau pareiškėjas A. S. nėra gavęs VMI 2020-09-29 nutarimo, todėl nežinojo apie atsiradusią prievolę sumokėti baudą iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis VMI 2020-09-29 nutarimas buvo išsiųstas ir įteiktas skolininkui A. S.. Apylinkės teismas į šią svarbią bylai aplinkybę nekreipė jokio dėmesio.
9.3. Apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą, kad šis VMI 2020-10-08 pranešimas <...yra tik informacinio pobūdžio, nesukelia teisinių pasekmių...>, o jame <...nurodyta frazė, kad skolininkas turi sumokėti skolą per 14 dienų nuo šio pranešimo gavimo, yra teisiškai nereikšminga šios bylos kontekste, kadangi, kaip minėta, terminas sumokėti baudą skolininkui nustatytas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 9 d. procesiniame sprendime.> Akivaizdu, kad tokia išvada apylinkės teismas viršijo savo kompetenciją, įsikišdamas į išieškotojo ir skolininko santykius ir išaiškindamas, kuris išieškotojo nustatytas terminas skolai sumokėti turi teisinę reikšmę, o kuris yra tik „informacinio pobūdžio“ ir jokios teisinės reikšmės neturi. Teismui nesuteikta teisė paneigti išieškotojo teisę savo nuožiūra priimti sprendimus dėl skolos išieškojimo, nustatyti skolos apmokėjimo terminus, juos pratęsti ar nustatyti papildomus. VMI 2020-10-08 pranešimas apie nesumokėtus mokesčius pagal savo turinį <Prašome nedelsiant sumokėti Jums priklausančius įsiskolinimus.....Nesumokėjus baudų už administracinius nusižengimus per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo datos, išieškojimas bus perduotas antstoliui vykdyti.>, net ir kartu nevertinant aplinkybės, kad ankstesni paminėti VMI procesiniai sprendimai dėl baudos skyrimo ir sumokėjimo pareiškėjui nebuvo įteikti, vertintinas kaip skolos sumokėjimo termino pratęsimas (galutinio termino nustatymas), turintis teisinę reikšmę. Aiškinant priešingai, tai būtų skolininko klaidinimas, sukeliantis jam nepagrįstas papildomas išlaidas ir užprogramuojantis beprasmius teisinius ginčus.
9.4. Antstolės priskaičiuotos 30 Eur skolos išieškojimo išlaidos sudaro net 69,39 Eur (22,50 Eur administravimo išlaidos, net 45 Eur Atlygis antstoliui, 1,89 Eur už pavedimus ir pašto išlaidas ir net 2,3 karto viršija pačią skolą – neatitinka pamatinių civilinės teisės ir civilinio proceso principų - teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo. Antstolės atliktas išieškojimas iš esmės apsiribojo tik vieno šabloninio procesinio dokumento – 2020-10-05 nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S-20-177-6537 – surašymu ir perdavimu Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, nurodant, kad 99,39 Eur suma turi būti pervesta į antstolės A. S. nurodytą banko sąskaitą. Tokia situacija, kai 30 Eur skolos išieškojimo išlaidos sudaro net 69,39 Eur, nepateisinama ir civilizuotame pasaulyje visuotinai taikomo „kaštų ir naudos analizės principo“ požiūriu bei nesuderinama su teisinės valstybės statusu ir LR Konstitucijos nuostatomis.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto A. S. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
10.1. VMI informaciją apie asmenims skirtas administracines baudas gauna per Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) ir Administracinių nusižengimų registro integracinę sąsają. VMI prie FM MAIS 2020-07-09 buvo gauta informacija apie A. S. administracinio nusižengimo byloje ROIK 20114000373 paskirą 30 Eur baudą, kurios mokėjimo terminas 2020-08-21. ANR duomenimis, šią baudą A. S. skyrė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-07-09 nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-10922-2020. A. S. nesumokėjus baudos ANK nustatytais terminais (iki 2020-08-21), VMI prie FM 2020-08-27 pranešimu jį informavo, jog praėjo terminas, iki kurio jis turėjo sumokėti 30 Eur baudą už administracinį nusižengimą ir nurodė, kad nesumokėjus baudos per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo datos, išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliams. Šis VMI prie FM pranešimas A. S. buvo įteiktas 2020-09-08, todėl jo teiginiai, kad jis nežinojo apie pareigą iki 2020-08-21 sumokėti 30 Eur baudą yra nepagrįsti.
10.2. A. S. vis tiek nesumokėjus 30 Eur baudos, VMI prie FM 2020-09-29 priėmė sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-82885 (toliau – Sprendimas), kuriame be kita ko nurodė, kad baudos mokėjimo terminas suėjo 2020-08-21. Šis sprendimas 2020-10-05 buvo pateiktas vykdyti antstolei A. S.. Kadangi, A. S. taip pat nesumokėjo 60 Eur baudą, paskirtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kitoje administracinio nusižengimo byloje (ROIK 20117169464), VMI prie FM 2020-10-08 pranešimu A. S. vėl informavo, jog praėjo terminas, iki kurio jis turėjo sumokėti baudas už administracinius nusižengimus; kad 2020-10-08 duomenimis, jis turėjo 90,00 Eur (30Eur + 60 Eur) skolą bei, kad nesumokėjus baudų per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo datos, išieškojimas bus perduotas antstoliui vykdyti.
10.3. Administracinės baudos mokėjimo terminą nustato ANK ir šis terminas siejamas su nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo diena. Keturiasdešimties kalendorinių dienų baudai sumokėti terminas konkrečiu atveju skaičiuojamas nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-07-09 nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-10922-2020 išsiuntimo ar išdavimo dienos ir šis terminas suėjo 2020-08-21, todėl, antstolei A. S. atliekant išieškojimo veiksmus, terminas baudai sumokėti jau buvo pasibaigęs. Kadangi, baudos sumokėjimo terminą numato įstatymas (ANK) ir šis terminas buvo nurodytas VMI prie FM antstolei pateiktame Sprendime, vadovaujantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, antstolė neprivalėjo siųsti raginimą įvykdyti sprendimą, todėl antstolės atlikti išieškojimo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo teismo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
11.1. CPK 661 str. 1d. nurodyta: „jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.“ Atsižvelgiant į tai, kad antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente - 2020-09-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarime administracinių nusižengimų byloje buvo nurodytas baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo terminas – 2020-08-21, papildomas terminas skolos sumokėjimui vykdymo procese skolininkui nebuvo suteiktas.
11.2. CPK 664 str. reglamentuoja išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Atsižvelgiant į tai, vykdymo procese 2020-10-05 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-177-6537, areštuota 99,39 Eur suma skolininko sąskaitose, esančiose LR kredito įstaigose. Piniginių lėšų apribojimo sistema, vykdydama antstolės Stanišauskaitės 2020-10-05 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-177-6537, iš A. S. priklausančios sąskaitos į antstolės A. S. depozitinę sąskaitą 2020-10-07 pervedė 99,39 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas dokumentų, patvirtinančių išieškotų piniginių lėšų kilmę per nustatytą terminą nepateikė, vadovaujantis LR CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ nustatyta tvarka, 2020-10-28 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu – 99,39 Eur suma paskirstyta.
11.3. Vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, nustatytais dydžiais.
11.4. Procesiniai dokumentai – 2020-10-05 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-177-6530, 2020-10-05 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-20-177-6536 ir 2020-10-05 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-177-6537 buvo išsiųsti skolininkui registruota pašto siunta, deklaruotos gyvenamosios vietos ir išieškotojos VMI prie LR FM nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) Vilnius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė pradėjo vykdymo veiksmus net nesuėjus Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytam įsiskolinimo sumokėjimo terminui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.
14. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-07-09 sprendimu SAVAD-13-ANR_N_10922-2020 paskirta bauda už administracinį nusižengimą pagal administracinį nutarimą, mokėjimo terminas nurodytas 2020-08-21. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė procesinį sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto.
15. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ANK nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal ANK 676 straipsnyje nustatytas procedūras. ANK 676 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos (apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos), taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka antstoliams, kurie baudą priverstinai išieško CPK nustatyta tvarka.
16. Pagrindas antstoliui pradėti vykdymo veiksmus yra vykdomojo dokumento gavimas (CPK 651 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas). Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, užveda vykdomąją bylą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Norint pradėti priverstinį skolos išieškojimą su antstolio pagalba, išieškotojas ar jo atstovas privalo pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 650 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
17. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Priėmus vykdomąjį dokumentą antstolis įsipareigoja laiku ir tinkamai atlikti vykdymo veiksmus bei imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeidžiant skolininko teisių ir kuo operatyviau įvykdyti vykdomąjį dokumentą.
18. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje vertinamas ne išieškotojo, o antstolio veiksmų teisėtumas vykdymo procese. Antstolei buvo pateiktas vykdyti įsiteisėjęs sprendimas, kuriame nustatytas terminas baudai sumokėti pasibaigęs. Teisės aktai, reglamentuojantys antstolio veiksmus įvertinant vykdytino dokumento priimtinumą vykdyti, nenumato vertinti fakto kaip išieškotojas pranešė skolininkui apie mokėtiną skolą (baudą), kaip akivaizdžios kliūties priimti vykdomąjį raštą vykdyti. Tuo labiau antstolė neturėjo vertinti išieškotojo siunčiamų raštų turinio skolininkui, kurie būtų kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Ginčo atveju antstolė, nenustačiusi šios nutarties 17 punkte akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pagrįstai 2020 m. spalio 5 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir šio dokumento pagrindu užvedė vykdomąją bylą.
19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas, ir šis CPK 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Tačiau ši taisyklė turi išimčių, nes CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų – kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).
20. Kaip nurodo išieškotojas apie asmenims skirtas administracines baudas gauna per Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) ir Administracinių nusižengimų registro integracinę sąsają. Per šią sistemą apeliantui buvo pranešta apie jam skirtą administracinę baudą. 2020 m. liepos 9 d. sprendime, kuriuo paskirta bauda, yra aiškiai nustatytas mokėjimo terminas (2020-08-21) paskirtai baudai susimokėti. Todėl antstolis vadovaujantis CPK 661 straipsniu neprivalėjo apeliantui siųsti raginimo sumokėti skolą.
21. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su nurašyta 69,39 Eur vykdymo išlaidų suma.
22. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).
23. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 41 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.
24. Iš 2020-10-05 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-177-6536 matyti, kad didžiausią Antstolio paskaičiuotų ir išieškotų 69,39 Eur vykdymo išlaidų dalį sudaro 45 Eur atlyginimas antstoliui. Instrukcijos 50 punkte numatyta, kad vykdymo išlaidų dydžiai priklauso nuo išieškotos sumos. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto 3 papunktį, kai išieškoma skola nuo 15,00 Eur iki 50,00 Eur, administravimo išlaidos sudaro 20,00 Eur, o atlygis antstoliui – 40,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kad vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Teismas nustatė, kad iš Lietuvos statistikos departamento oficialaus tinklalapio duomenų nustatyta, kad vartotojų kainų indeksas Sprendimų vykdymo išlaidoms indeksuoti 2020 m. antrąjį ketvirtį siekė 112,5. Padauginus 20,00 Eur administravimo išlaidų sumą ir 40,00 Eur atlyginimą antstoliui iš taikytino 112,5 indekso, gaunama 22,50 Eur administravimo išlaidų suma ir 45,00 Eur atlyginimas antstoliui. Konstatuotina, jog antstolės paskaičiuotos būtinosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui atitinka Instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 12 eilutėje numatytus dydžius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
25. Kadangi šiuo atveju raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui neturėjo būti siunčiamas, vykdymo išlaidos neviršija teisės aktuose nustatytų dydžių, o apeliantas jokių kitų argumentų dėl antstolės paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio neteikė, konstatuotina, jog antstolė, vadovaudamasi Instrukcijos 41 punktu, visiškai pagrįstai jos paskaičiuotas 69,39 Eur dydžio vykdymo išlaidas iš pareiškėjo išieškojo priverstinai.
26. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.