- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- ATP-748-238/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00270-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013-05-20 nutarimu D. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje, skyrė 6300 (šešių tūkstančių trijų šimtų) litų baudą su 300 pakelių cigarečių „Minsk“, 2181,00 Lt vertės, 280 pakelių cigarečių „NZ10“, 2035,60 Lt vertės, 120 pakelių cigarečių „NZ8“, 872,40 Lt vertės, konfiskavimu. Nuobauda buvo paskirta už tai, kad D. P. 2013-04-21 19.45 val., vykdamas krovininiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys nepagrįsti), su puspriekabe, „Lamberet LVFS3F“, valst. Nr. (duomenys nepagrįsti), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Raigardo kelio postą, Druskininkų sav., veiksmu ir žodžiu deklaravo, kad daugiau nustatytą normą daiktų (prekių) neveža. Detaliai patikrinus automobilį, kairėje daiktadėžėje po įrankiais bei automobilio salone esančiame šaldytuve rasta paslėpta 700 pakelių įvairių cigarečių: 300 pakelių cigarečių „Minsk“, 280 pakelių cigarečių „NZ10“, 120 pakelių cigarečių „NZ8“, kurių bendra vertė yra 5089,00 Lt (39,14 MGL).
Teismas sprendė, jog tai, kad D. P. gabeno cigaretes per Lietuvos valstybės sieną kontrabandos būdu, įrodyta pažeidėjo paaiškinimais, 2013-04-21 administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu. Padarė išvadą, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad D. P. tyčia, neteisėtai, t. y. slėpdamas nuo muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekes - cigaretes, kurių vertė neviršija 50 MGL dydžio sumos, bet viršija 5 MGL dydžio sumą, padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymius.
Teismas, įvertinęs pažeidimo padarymo aplinkybes, kontrabanda gabentų prekių kiekį ir jų vertę, tai, kad prekės buvo paslėptos ne specialiai prekėms slėpti padarytose slėptuvėse, krovininio automobilio konstrukcijos nebuvo perdarytos, prekės paslėptos nesudėtingai, puspriekabė apskritai nebuvo panaudota kontrabandai slėpti ir gabenti, taip pat įvertinęs krovininio automobilio „Volvo“ vertę, kuri, kaip nurodyta 2013-04-21 daiktų paėmimo protokole, siekia 50000 Lt, tai, jog pažeidėjas teigė supratęs savo veiksmų neatsakingumą, jis padarė pažeidimą pirmą kartą, vadovaudamasis proporcingumo bei teisingumo kriterijais, pripažino, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir netaikant papildomos nuobaudos - transporto priemonių konfiskavimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dalį dėl krovininio automobilio „Volvo FH 12“, v. Nr. (duomenys nepagrįsti), grąžinimo ir minėtą transporto priemonę konfiskuoti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas aktualia teismų praktika, grąžino D. P. kontrabandos gabenimo priemonę - krovininį automobilį „Volvo FH 12“. Pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, jog transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta - įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Mano, kad kontrabanda gabentų cigarečių kiekis bei jų slėpimo būdas neleidžia abejoti, jog krovininis automobilis „Volvo FH 12“ buvo tiesiogiai panaudotas kontrabandos dalykui (cigaretėms) gabenti, o tokio kiekio cigarečių slaptas gabenimas per valstybės sieną be transporto priemonės, nepateikiant jų muitinės kontrolei, nebūtų įmanomas. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog transporto priemonės vertė yra didesnė, nei kontrabanda gabentų prekių vertė, nėra besąlygiškas pagrindas jos nekonfiskuoti. Mano, kad krovininio automobilio vertė, didesnė už gabentų prekių vertę, neleidžia nekonfiskuoti transporto priemonės, o menama žala transporto priemonės savininkui negali būti pagrindas netaikyti papildomos nuobaudos, kadangi iš bylos aplinkybių matyti, kad ji buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui slėpti ir gabenti per valstybės sieną.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimą palikti nepakeistą, o Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas, neskirdamas papildomos administracinės nuobaudos – krovininio automobilio konfiskavimo, atsižvelgė į tai, kad prekės buvo paslėptos ne specialiai prekėms slėpti padarytose slėptuvėse, krovininio automobilio konstrukcijos nebuvo perdarytos, prekės paslėptos nesudėtingai, puspriekabė apskritai nebuvo panaudota kontrabandai slėpti ir gabenti, taip pat įvertinęs krovininio automobilio „Volvo“ vertę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracinė nuobauda skiriama tik konkrečiam asmeniui, ir ne bet kokiam, o padariusiam administracinį teisės pažeidimą, t. y. tam asmeniui, kurio veikoje nustatoma administracinio teisės pažeidimo, numatyto konkrečiame ATPK straipsnyje, sudėtis. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.
ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas ir individualizuodamas administracinę nuobaudą, teismas taip pat turi vadovautis įrodymų vertinimo taisyklėmis. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas, priimdamas 2013-05-20 nutarimą dėl papildomos administracinės nuobaudos neskyrimo (krovininio automobilio nekonfiskavimo) D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, šių nuostatų laikėsi, tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, todėl padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinė nuobauda visų pirma turi atitikti padaryto pažeidimo pavojingumą ir užtikrinti administracine nuobauda siekiamų tikslų realizavimą, paskirta nuobauda turi būti proporcinga. Be to, administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, o taip pat ir papildomą nuobaudą - priemonių, skirtų kontrabandos daiktams gabenti, konfiskavimą.
Nors ATPK 26 straipsnyje numatyta galimybė konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį ar tiesioginį objektą, kuris pažeidėjui nepriklauso nuosavybės teise, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK specialiojoje dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už konkrečius pažeidimus (šiuo atveju ATPK 210 straipsnio 2 dalis), numatyta, kad už šį pažeidimą gali būti skiriama atitinkamo dydžio bauda su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo, t. y. specialiojoje dalyje numatyta galimybė nekonfiskuoti kontrabandos priemonių. Kartu pažymėtina, jog ATPK detaliau konfiskavimas nereglamentuotas. O Baudžiamajame kodekse, kuriame numatoma atsakomybė už nusikalstamas veikas, kurios savo pobūdžiu yra žymiai pavojingesnės visuomenei nei administraciniai teisės pažeidimai, konfiskavimas detaliai reglamentuotas. Pastarajame įstatyme numatyta, kokiais atvejais konfiskuojamas kitiems asmenims priklausantis turtas. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą, nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu būdu yra užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas, teisėtų interesų ir teisių apsauga bei nuosavybės neliečiamumo garantijos.
Atsižvelgiant į šias nuostatas bei įvertinus tai, kad administracinė atsakomybė taikoma ir numatyta už mažiau pavojingo pobūdžio pažeidimus nei nusikalstamos veikos, administracinės nuobaudos, susijusios su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtų būti taikomos ypač atsakingai ir nepažeidžiant protingumo ir teisingumo principų.
Šioje administracinėje byloje nustatyta, jog D. P. teisėtai valdoma darbdavio jam patikėta transporto priemone kontrabanda gabeno 700 pakelių cigarečių, kurios buvo rastos kairėje daiktadėžėjė po įrankiais bei automobilio salone esančiame šaldytuve. Apeliaciniame skunde institucija įrodinėja, kad cigarečių kiekis bei jų slėpimo būdas neleidžia abejoti, jog krovininis automobilis buvo tiesiogiai panaudotas kontrabandos dalykui (cigaretėms) gabenti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta, nes 700 pakelių - tai 70 blokų cigarečių, todėl nemanytina, kad tokį kiekį cigarečių pažeidėjui būtų neįmanoma gabenti pačiam ir be krovininio automobilio. Be to, nors pažeidėjas cigaretes gabeno krovininiame automobilyje jas ten sudėjęs ir iš tiesų stengėsi išvengti muitinės kontrolės, tačiau tai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad pažeidėjo darbdavys - automobilio savininkas gali būti su šiuo pažeidimu susijęs, galėjo apie jį žinoti, o tai nepagrindžia būtinumo ir protingumo konfiskuoti trečiajam asmeniui, darbdaviui, priklausančią transporto priemonę, kuriam išsiieškoti iš kalto asmens gana didelius tiesioginius nuostolius ir, tikėtina, dar didesnius netiesioginius nuostolius, būtų ypač sudėtinga dėl objektyvių priežasčių.
Įvertinus gabentų cigarečių kiekį, tai, kad tokiam kiekiui gabenti tokia transporto priemonė nėra būtina, atsižvelgiant į tai, kad specialios slėptuvės automobilyje nebuvo įrengtos, cigaretės nebuvo paslėptos specialiai tam įrengtose vietose, o buvo gana lengvai muitinės kontrolės surastos, krovininio automobilio „Volvo FH 12“ vertė yra gerokai didesnė už gabentų priekių (cigarečių) kiekį, krovininio automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė sankcija nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o su pažeidimu pažeidėjo darbdavys ir krovininio automobilio savininkas nesusijęs. Dėl to manytina, jog šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Esant šioms aplinkybėms, krovininio automobilio „Volvo FH 12“ konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir negali būti taikomas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog transporto priemonė konfiskuojama tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui padaryti, tai yra jeigu: 1) ji specialiai tam buvo pritaikyta įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba 2) tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas.
Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, nes krovininiame automobilyje įrengtos slėptuvės nebuvo, o pažeidėjo gabentų cigarečių kiekis buvo įmanomas gabenti ir be krovininio automobilio. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) matyti, kad cigaretės buvo rastos kairėje daiktadėžėje po įrankiais bei automobilio salone esančiame šaldytuve, taigi cigaretes aptikti nebuvo sunku, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos buvo slepiamos specialiai įrengtose slėptuvėse kontrabandos dalykui paslėpti. Vien tik faktas, kad cigaretės gabentos krovininiame automobilyje, dar nėra pagrindas krovininį automobilį konfiskuoti.
Pažymėtina, kad Vilniaus teritorinės muitinės apeliaciniame skunde minimos teismų nutartys ir jose nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios šiuo metu nagrinėjamos bylos aspektu, todėl negali būti pritaikytos ir šiai situacijai.
Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas pakankamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai nekonfiskavo krovininio automobilio, nes priešingu atveju būtų pritaikyta akivaizdžiai neproporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Esant šioms aplinkybėms nėra įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutarimo dalį, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.