Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas septynis kartus, paskutinį kartą:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 mėnesius nuo galutinės bausmės atlikimo ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdančioje institucijoje šios priemonės atlikimo pradžios, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu A. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalies požymių,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, žinodamas, kad 2019 m. sausio 3 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 (aštuonis) mėnesius nuo galutinės bausmės atlikimo ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdančioje institucijoje šios priemonės atlikimo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2023 m. vasario 24 d. paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir 2023 m. gegužės 22 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, t. y. nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, su jame nurodytais faktais visiškai sutinka. Nori pasakyti, kad jis yra susipažindintas su 2019 m. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal kurį buvo pripažintas kaltu dėl smurto prieš žmoną ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurią turėjo vykdyti nuo galutinės bausmės atlikimo dalyvaujant smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2023 m. vasario 24 d., kai jis buvo paleistas iš Marijampolės kalėjimo, buvo pakviestas į probacijos tarnybą 2023 metais, apytiksliai gegužės mėnesį, ir ten pasirašytinai supažindintas su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone, jos atlikimo sąlygomis bei atsakomybe už vengimą atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, gresiančia bausme. Tai žinodamas nedalyvavo minėtoje programoje, nes jam buvo svarbiau dirbti atsitiktinius darbus, esant tikslui užsidirbti pinigų pragyvenimui. Pripažįsta, kad galėjo suderinti programos lankymą su darbais. Dėl to, kad nevykdė įpareigojimo lankytis elgesį keičiančioje programoje, nuoširdžiai gailisi, prašo esant galimybei užbaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu ir skirti kuo mažesnės trukmės areštą (el. b. l. 173–176).

Kaltinamojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuot nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašte Nr. 8S-6936 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. esančiai duomenimis nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius vykdo Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendį (baudžiamosios bylos Nr. 1-769-269/2018), kuriuo A. B., paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas(duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 mėnesius nuo galutinės bausmės atlikimo ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdančioje institucijoje šios priemonės atlikimo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. A. B. laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs ir 2023 m. vasario 24 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo. Po paleidimo asmeniui buvo siunčiami šaukimai atvykti į Probacijos tarnybą vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pagal byloje turimus adresus: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su asmeniu pavyko susisiekti tik 2023 m. gegužės 22 d. A. B. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nors su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. V11/M-438) jis buvo pasirašytinai supažindintas 2023 m. gegužės 22 d. Nuteistasis sutiko dalyvauti programoje, taip pat informavo, kad gyvens adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten asmuo negyvena, kur šiuo metu asmuo apsistojęs nežinoma, daugiau Probacijos tarnyboje nepasirodė, jo telefonas išjungtas, pagal šaukimus neatvyksta. Bendrauta su A. B. buvusia sugyventine, kuri nurodo, kad jo gyvenamosios vietos nežino (el. b. l. 1–75).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo 4 metų 4 mėnesių 24 dienų bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 mėnesių laikotarpį nuo galutinės bausmės atlikimo ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdančioje institucijoje atlikimo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (el. b. l. 143–151).

2019 m. sausio 31 d. bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. V11/M-438 esančiais duomenimis nustatyta, kad A. B. 2023 m. vasario 24 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo atlikęs 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose termino pabaiga – 2023 m. spalio 23 d. Pažymėta, kad A. B. sutinka su nustatytu planu, šias aplinkybes nuteistasis patvirtino užrašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas 2023 m. gegužės 22 d. (el. b. l. 1–75).

2023 m. gegužės 22 d. sutikime (atsisakyme) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jos efektyvumo vertinime esantys duomenys patvirtina, kad A. B. sutiko dalyvauti elgesio pataisos programoje bei sutiko, kad būtų kreipiamasi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl duomenų, kurie reikalingi Programos efektyvumo tyrimui atlikti, apie jo teistumą (-us) 5 metų laikotarpiu po Programos baigimo. Sutikimas pasirašytas A. B. (el. b. l. 1–75).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. neteikiant apie save duomenų, 2024 m. sausio 4 d. prokurorės nutarimu buvo paskelbta jo paieška (el. b. l. 165–167).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo, sutikimo (atsisakymo) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jos efektyvumo vertinime užfiksuoto sutikimo, bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. V11/M-438, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašo, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašte Nr. 8S-6936 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. užfiksuotus duomenis, darytina išvada, kad kaltinamasis suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti. Byloje nustatyta, kad, žinodamas apie turimą įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, A. B. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo jam pradėjimo dienos, probacijos tarnybai apie save jokių duomenų neteikė, nurodytu adresu negyveno, į jam siųstus šaukimus nereagavo, telefonu neatsiliepė.

Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų tokį nuteistojo elgesį ir kurioms esant A. B. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jam buvo svarbiau dirbti atsitiktinius darbus, tuo pačiu pripažindamas, kad galėjo suderinti programos lankymą su darbų atlikimu. Šios byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad kaltinamasis sąmoningai ir piktybiškai vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir ją ignoravo.

Aptarti įrodymai yra pakankami A. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti, patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir pagal BK 243 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

A. B. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 181–184).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta BK 243 straipsnyje priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams; kaltinamasis ją įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta A. B. atsakomybė lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. teistas (el. b. l. 143–151), administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 152–153), nedirbantis (el. b. l. 127–128), registruojasi Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 117), vedęs, pagrindinio išsilavinimo. Byloje nėra duomenų apie A. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas baudžiamojo nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. už BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam baudžiamajam nusižengimui.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę bausmę ‒ 10 (dešimties) parų areštą.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę bausmę – 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. B., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3–4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. 8 663 60132) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu info@nti-pn.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.