Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-769-269/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10396-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.4.4.2.;

2.1.4.4.3.;2.1.4.5.4.;2.1.4.5.5.;2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.1.8.; 2.1.16.1.2.2.; 2.1.16.1.2.3.; 2.3.2.2.14.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.;

2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.7.2.;2.3.4.8.; 2.3.4.14.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.

2018 m. spalio 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas :

1) Kauno m. teismo 1992-01-31 nuosprendžiu pagal senos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-senos redakcijos BK) 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 146 straipsnio 3 dalį-3 metų laisvės atėmimo bausme; 1993-02-03 paleistas iš laisvės atėmimo vietos;

2) Kauno m. teismo 1994-05-11 nuosprendžiu pagal senos redakcijos BK 148 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnį-7 metų laisvės atėmimo bausme; 2001-02-02 paleistas iš laisvės atėmimo vietos;

3) Kauno m. teismo 2002-07-01 nuosprendžiu (toliau-2002-07-01 nuosprendis) pagal senos redakcijos BK 271 straipsnio 2 dalį-6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Kauno m. teismo 2002-10-21 nuosprendžiu pagal senos redakcijos BK 271 straipsnio 3 dalį ir 42 straipsnio 4 dalį, šiuo ir 2002-07-01 nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus-2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Kauno m. teismo 2002-11-14 nuosprendžiu pagal senos redakcijos BK 271 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 4 dalį- šiuo ir 2002-10-21 nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus-2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2003-03-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal senos redakcijos BK 105 straipsnio 2 ir 8 punktus šiuo ir 2002-11-21 nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus- -20 m. laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2003-09-15 nutartimi (toliau-2003-09-15 nutartis) Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2003-03-03 numatyta veiką perkvalifikuota iš senos redakcijos BK 105 straipsnio 2 ir 8 punktus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus; 2018-01-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (toliau-2018-01-03 nutartis) lygtinai 2018-01-17 paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs jam 2003-03-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 4 metų 4 mėnesių 24 dienų bausmės dalies skiriant pareigas; 2018-03-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus r. rūmai priėmė nutartį panaikinti A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-03 nutartimi taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti jį atlikti 2003-03-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris buvo peržiūrėtas 2003-09-15 nutartimi, paskirtos ir likusios neatliktos 4 (keturių) metų 4 (keturių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, likusią bausmės šią dalį atliekant pataisos namuose; 2018-05-04 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent:

2018-03-04 apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)., žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį-sutuoktinę A. B., t.y. tyčia kumščiu sudavė jai vieną kartą į galvos sritį.

Po to pirštais apėmė jos kaklą ir pradėjo ją smaugti, jai garsiai šaukiant, norėdamas pastarąją nutildyti, įkišo nukentėjusiajai A. B. į burną pirštus ir plėšė lūpas, tampė už dešinės rankos, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė dešinės akies viršutinio voko, smakro odos nubrozdinimus, dešinio dilbio poodinę kraujosruvą, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 60, 83, 13, t. 2, b.l. ).

Apklaustas kaltinamuoju, A. B. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje neprisipažino, nurodė, kad jis 2018-03-04 kartu su savo sutuoktine A. B., su kuria santuokoje yra 3 metus, vartojo alkoholinius gėrimus. Visą dieną su A. jokių konfliktų nebuvo. Tikslaus laiko nurodyti negalėjo, bet tai buvo po pietų, jam į mobiliojo ryšio telefoną perskambino jo draugo draugė, kuriai jis pirmas prieš tai skambino, bet ji nekėlė. Pokalbio metu domėjosi, kur dingo jo draugas. Šį jo pokalbį su draugo drauge išgirdo jo sutuoktinė A.. Ji po jo pokalbio su drauge, pradėjo reikšti pretenzijas, įžeidinėti, pavadino įvairiais žodžiais, pradėjo rėkti, kad jis netrukus vėl grįš į kalėjimą ir ten supus. Po išsakytų tokių žodžių, A. griebė savo mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino savo sūnui Deividui ir pradėjo jam sakyti, kad ji nenori, jog jis gyventų su ja. Ji pastoviai šaukė, kad jį atgal pasodins, kad jis atgal važiuos į kalėjimą. Paaiškino, kad jo sutuoktinė buvo žymiai girtesnė nei jis, nors jie ir išgėrė vienodai alaus. Paaiškino, kad jo sutuoktinė 2018 metų sausio mėnesio pradžioje gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, vartojo stiprus antidepresantus, kuriuos su alkoholiu vartoti draudžiama. 2018-03-04 Aušros nemušė, jis Aušrą buvo tik apkabinęs ir sakė, dėl ko ji nori iškviesti policiją, jis jai nieko nepadarė. Ji kaip pamišus šaukė tik vieną, kad jį pasodins. Jis mano, kad jo sutuoktinė iš pavydo iškvietė policiją ir atvykusiems pareigūnams pasakė, kad jis ją sumušė. Jei būtų ją sumušęs tai nebūtų laukęs policijos, o paprasčiausiai būtų pabėgęs iš namų. Kadangi žinojo, kad jis nieko nepadarė, todėl ir laukė policijos. Atvažiavus policijos pareigūnams, žmona, gulėdama lovoje šaukė, kad jis ją sumušė. Jis dar priėjęs paklausė, kodėl ji taip sako ir taip elgiasi, tačiau su ja buvo neįmanoma susikalbėti, ji buvo kaip pamišusi, rėkė, kad greičiau jį išvežtų, nes jis ją muša. Vėliau pareigūnai jį sulaikė ir išvežė. Kaip atsirado ant nukentėjusios kūno sužalojimai surašyti kaltinime, nežino. Tą dieną, iki to viso įvykio, ėjo pasivaikščioti su šunimis, kažkoks nubrozdinimas galėjo atsirasti nuo grandinės. Tuo labiau garažas, kuriame yra malkos, yra kieme. Malkos nešamos į vidų maišais, kartais ant rankų. Galėjo nuo to atsirasti nubrozdinimas. Jis prieš žmoną rankos tikrai nekėlė. Kodėl atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji iškarto teigė, kad jis ją smaugė, kišo pirštus į burną, tampė už rankos, nežino (t. 1, b.l. 61, 85-86).

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje neigia, ji pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei bylos rašytine medžiaga.

2018-03-04 ir 2018-03-05 nukentėjusioji A. B. (toliau-pareiškėja, nukentėjusioji), atliktų apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-03-04 buvo išgėrusi 1 l alaus ir taip pat gėrė antidepresantus. Tarp jos ir sutuoktinio A. įvyko konfliktas dėl to, kad ji nedavė cigarečių. Vyras pasidarė agresyvus, pradėjo vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino, kad ją užmuš. Ji tokių jo grasinimų išsigando, kadangi žino, jog vyras yra nuteistas už žmogžudystę, todėl galvoja, kad jis gali įgyvendinti savo pasakytus žodžius, t.y. gali ją užmušti. Ji sutuoktinio pradėjo po šio įvykio labai bijoti ir nenori, kad jis grįžtų gyventi į butą. Vakar, kai tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl cigarečių, ir kai pamatė, kad jis suagresyvėjo ji paėmė savo telefoną ir išbėgo iš namų į lauką, kad paskambintų sūnui, o paskui policijai. Jai nespėjus išbėgti į lauką, A.sugriebė jai už dešinės rankos ir stipriai laikydamas prašė jos, kad ji nutiltų, laikydamas jai už rankos įstūmė ją atgal į butą, kur pasodino ją ant fotelio ir kairės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį ir liepė užsičiaupti ir nerėkti. Po to jis savo kairės rankos pirštais pradėjo jai stipriai spausti gerklės srityje, taip stipriai, kad jai net buvo sunku kvėpuoti. Po to jis savo dešinės rankos pirštus įkišo į burną ir pradėjo jai tempti lūpas, kad negalėtų šauktis pagalbos. Jis vienu metu spaudė jai pirštais gerklės srityje ir plėšė lūpas. Jai tuo metu trūko oro, buvo sunku kvėpuoti. Po to jis ją paleido ir prašė, kad ji neskambintų nei sūnui, nei policijai. Jis labai prašė, kad apie šį incidentą ji nieko nepasakotų savo sūnui. Parodė, kad toks smurto atvejis jų namuose buvo pirmas, kai po Audriaus išėjimo iš įkalinimo įstaigos pradėjo gyventi kartu. Prašo apsaugoti ją nuo Audriaus, nes jo bijo. Ji bijo, kad vyras gali ją nužudyti, dėl to, kad parašė pareiškimą, jog smurtavo jos atžvilgiu. Šiandien jai po A. smurtavimo labai skauda gerklės srityje ir burną, jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas (1 t., (b. l. 23, 27)

2018-03-05 parodymų patikrinimo metu vietoje metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ir parodė, kaip 2018-03-04 sutuoktinis A. B. smurtavo prieš ją. Nukentėjusioji ant manekeno parodė, kaip sutuoktinis griebė jai už dešinės rankos. Tada parodė, kaip jai sėdint, sutuoktinis sudavė kumščiu į galvos sritį. Nukentėjusioji parodė kaip jai sėdint ant foteliuko jos sutuoktinis kairės rankos pirštais stipriai spaudė gerklės sritį, o su dešinės rankos pirštais tempė lūpas (1 t., b. l. 39-41).

2018-03-14 papildomai apklausta A. B. parodė, kad ji savo sutuoktiniui jokių pretenzijų neturi ir nenori, kad jis būtų nubaustas, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. 2018-03-04 tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas. Buvo pilnaties metas, jai buvo proto paaštrėjimas, ji buvo kaip ne sava. Kaip jau minėjo, ji šiuo metu nepamena dėl kokios priežasties kilo konfliktas, bet po žodinio konflikto ji matomai buvo stipriai susinervinusi ir jai prasidėjo proto paaštrėjimas. Ji rėkė, verkė. Tokie požymiai jai visada būna, kai jai pablogėja. Ir tą dieną jai buvo prasidėjęs proto paaštrėjimas, ji verkė, šaukė, o A. bandė ją raminti. Ji vyro tuo metu neklausė, nes galvojo, kad jis nori ją nuskriausti, kaip ir kiti vyrai. Jai prasidėjo baimė. Jai atrodo, vyras bandė ją apkabinti, kad ji nusiramintų, o ji galvojo, kad vyras ją skriaudžia. Tuo metu ji buvo kaip ne sava. Ji bandė ištrūkti iš A. glėbio ir galėjo kažkuriuo momentu su savo ilgais nagais pati save apsidraskyti, nes jai buvo nežymiai apdraskytas dešinės akies vokas ir smakras. Šiuo metu draskymo žymių visai neliko. Vyras ją stipriai laike už rankų, kad ji apsiramintų. Ji vyro bijojo. Kai jai pavyko ištrūkti iš jo glėbio, ji išlėkė į lauką ir skambino sūnui, tačiau ką ji sakė sūnui, neprisimena. Lauke ji pamatė kaimyną, kurio vardo nežino, nes su juo nebendrauja. Ji kaimyno lygtais prašė, kad jis iškviestų policiją. Jai atrodo, kad ji kaimynui pasakė, kad ją mušė vyras. Kaimynas pasakė, kad ji su vyru susitaikys. Po to į lauką išėjo vyras, kuris bandė ją apraminti. Jis kažkodėl klaupėsi ant žemės, prašė jos, kad grįžtų namo. Ji namo eiti nenorėjo, nes jai buvo kažkokia vidinė baimė, bet vėliau jie nuėjo namo. Ji tada atsisėdo ant fotelio, bet nenusiramino. A. pastoviai ją ramino, o ji jam sakė, kad jis grįš atgal į kalėjimą ir ten supus. Dėl ko taip sakė, nežino, gal dėl to, kad ji buvo suirzusi. Vyras jos nemušė, o tik ramino. Jai tuo metu atrodė, kad jis ją nori nuskriausti ir sumušti, net jo paprastas apkabinimas jai pasirodė, kaip skriauda. Kodėl ji pasakė, kad jis ją smaugė ir plėšė jai lūpas, paaiškinti negali. Ant kaklo jokių smaugimo žymių, mėlynių nebuvo, lūpose jokių įplėšimų žymių taip pat nesimatė (1 t., b. l. 33).

Apklausta teismo posėdyje A. B. parodė, kad A. B. yra jos vyras. Iš įkalinimo įstaigos jis grįžo praeitais metais, žiemą, gyveno kartu pas jos sūnų. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, A. B. ieškojo darbo, stovėjo Darbo biržoje buvo susiradęs, reikėjo pereiti komisiją ir jau turėjo eiti dirbti legaliai. 2018-03-04 kartu išgėrė, jis susinervino. Ji tuo metu vartojo vaistus (antidepresantus). 2017 m. ji buvo išžaginta ir sumušta, tie žmonės jau už išžaginimą yra nuteisti. Dėl to yra didelė trauma jai ir todėl vartoja antidepresantus. Prie šių vaistų jai negalima vartoti alkoholio. 2018-03-04 buvo suvartojusi vaistą, negalvojo, kad tą dieną gers alkoholį. Sūnaus namuose įvykio metu nebuvo, jie buvo tik dviese su A. B.. Jie išgėrė alkoholio, kaltinamasis paskambino telefonu ir kalbėjo su kažkokia panele ir taip gavosi, kad įvyko konfliktas. Vyras pirmas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Viskas įvyko dėl pavydo, kad jis skambino kažkokiai moteriai. Ji skambino sūnui pirmiausia, paskui policijai paskambino, tačiau A. B. prieš ją smurto nevartojo. Skambino į policiją, nes jis visokiais negražiais žodžiais jai pradėjo sakyti. Jai tik pasirodė, kad jis ją mušė. Tesiog ji kaltinamąjį apkalbėjo dėl sumurto panaudojimo prieš ją. Nuo suvartotų vaistų jai pasirodė, kad vyras nori ją mušti, už tai ir kvietė policiją. Pareigūnai buvo dviese atvažiavę. Klausė pareigūnai, kas atsitiko, pasakė jiems, kad jai pasirodė, jog ją mušė vyras. Pareigūnai iškvietė jai greitąją, nes jai buvo sunku kalbėti, buvo išsigandusi. Pareigūnai sulaikė A. B.. Namuose paėmė iš jos pareiškimą. Ji neskaitė, kas ten pareiškime parašyta. Jai pareigūnai sakė pasirašyti, ji ir surašė. Tuo momentu neturėjo akinių ir neperskaitė kas parašyta pareiškime. Iš jos paimtame pareiškime esanti informacija nėra teisinga. Jai viskas pasirodė, kad vyras ją mušė už tai taip ir pasakė pareigūnams. Niekas jos nevertė nieko sakyti. Nežino, kodėl davė ikiteisminio tyrimo metu kitus parodymus. Jis buvo pas teismo medicinos ekspertą. Neprisimena, ką sakė ekspertui. Nežino, iš kur ant jos atsirado sužalojimai surašyti teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 2, b.l. 5, 8-10, 71-72).

Liudytojas J. V. parodė, kad 2018-03-04 apie 17 val. jis išėjo į lauką. Lauke tuo metu buvo jo kaimynė A. B., kuri, kaip jam pasirodė, buvo labai emocionali, suirzusi. Kai išėjo į lauką ji tuo metu garsiai kalbėjo telefonu. Kaimynė, pamačiusi jį lauke, iškarto nutraukė pokalbį telefonu ir paklausė, ar jis gali iškviesti policiją. Jis pradėjo domėtis, kas atsitiko ir dėl kokios priežasties jai reikia policijos. Tada kaimynė ant savo veido pradėjo rodyti, kaip jai vyras griebė už žandikaulio. Jis tiesiog bandė nuraminti, nes ji arti isterijos buvo. Vėliau ji ir iškvietė policiją. Akivaizdžių smurto žymių jis nematė. Kažką ji jam ten rodė, kur ją griebė vyras, bet jokių žymių jis nematė. Netrukus iš namo išėjo kaimynės sutuoktinis, kuris labai ramus priėjo prie jų, ramiu balsu, pasakė, kad įvyko šeiminis konfliktas, pasikalbės ir išsiaiškins. Toje vietoje juos ir paliko, stebėjo pro langą, ji pati kvietė policiją, jokių veiksmų daugiau nematė, kad ten muštynės būtų. Jis meiliai bandė su ja kalbėti, nuraminti ją (t. 1, b.l. 48, t. 2, b.l. 6, 10-12).

Liudytojas E. Č. parodė, kad 2018-03-04 apie 17.46 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjos vyras A. B., kuris paaiškino, kad tarp vyro ir jos sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas, bet iki jų atvykimo jie jau susitaikė ir nuvedė juos pas savo sutuoktinę A. B.. Pranešėja A. B. jiems atvykus gulėjo ant lovos kambaryje, isteriškai verkė, prašė, kad jie patrauktų A. B. nuo jos, kadangi pastarojo bijo ir pastoviai kartojo, kad jis žmogžudys. Kadangi Audrius buvo kartu aplinkybių aiškinimosi metu, matė ir girdėjo, ką sakė jo sutuoktinė. Vyras bandė gintis ir sakė, kad sutuoktinė jį taip pat mušė. A. jiems pasakė, kad jos sutuoktinis ją smaugė, rankomis plėšė jai lūpas ir taip sukėlė stiprų fizinį skausmą. Pareiškėja aplinkybių aiškinimosi metu gulėjo ant lovos, isteriškai verkdama sakė, kad jai po smurto skauda visą kūną ir negali atsistoti. Jiems atvažiavus namuose tuo metu daugiau nieko nebuvo. Netrukus atvažiavo greitosios medicinos pagalba (toliau-GMP) darbuotojai, kurie apžiūrėjo pranešėją. Apžiūros metu jis nedalyvavo, nes tuo metu uždėjo Audriui antrankius ir nuvedė jį į tarnybinį automobilį. Jiems būnant su juo automobilyje ir laukiant porininko, A.jam prisipažino, kad jis buvo sugriebęs A. už gerklės, bet nesmaugė jos. Netrukus atėjo porininkas ir jie smurtu įtariamą A. B. nuvežė į 1 policijos komisariatą tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Jam neatrodė, kad nukentėjusioji išsigalvoja viską, kad nesiorientuoja aplinkoje. Vyras ir sutuoktinė abu buvo vienodai apsvaigę nuo alkoholio (t. 1, b.l. 50, t. 2, b.l. 34, 38-39).

Liudytojas G. K. davė analogiškus parodymus. Jis be to parodė, kad atvažiavusiems GMP darbuotojams A. B. skundėsi stipriu žandikaulio skausmu. GMP darbuotojai kai čiupinėjo A. B. žandikaulį ir skruostus pastaroji labai rėkė iš skausmo ir dėl to nusprendė detalesnei apžiūrai A. B. vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau-RVUL), (t. 1, b.l. 52, t. 2, b.l. 35, 39-40).

Liudytojas D. A. parodė, kad nukentėjusioji yra jo motina, o A. B. yra jo motinos sutuoktinis. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad žino, jog A.yra teistas už žmogžudystę ir šių metų lygtinai išėjo į laisvę. Per tą beveik dviejų mėnesių laikotarpį jis ne karto pirmas nepradėjo konflikto, nemušė nei motinos, nei jo, jis su juo labai gerai sutaria. Paaiškino, kad jo motina mėgsta išgerti alkoholinių gėrimų, ir kai išgeria jai sukyla agresija. Jei kažką pasakai motinai prieš, tai ji labai agresyviai sureaguoja. Kai mama yra išgėrusi, tai visi pykčiai prasideda. Motina yra ne kartą gydyta psichiatrinėje ligoninėje, gydymuisi namuose jai paskirti stiprūs antidepresantai, kurių su alkoholiu gerti negalima. Dėl įvykio jis nieko parodyti negali, kadangi namuose nebuvo. Jis paklausė mamos, kas atsitiko. Motina jam pasakė, kad Audrius su rankomis plėšė lūpas, bet jis nematė jokių įplėšimų. Papildomai teismo posėdyje parodė, kad kai atvažiavo į namus, jau buvo vidurnaktis, buvo policija, mama ir vyras, vėliau atvažiavo greitoji. Mama verkė, jos veidas buvo paraudęs. Minėjo, kad jai buvo paėmęs už gerklės. Lauke trumpai kalbėjo su A., pasakė, kad nevartojo smurto. Motina ir A. abu buvo pavartoję alkoholio (t. 1, b.l. 46, t. 2, b.l. 36,

40-42).

Liudytoja J. T. parodė, kad du ar tai tris kartus kaip ikiteisminį tyrimą atliekantį tyrėją apklausinėjo nukentėjusiąją. Duodama parodymus pirmą kartą ji elgėsi adekvačiai, buvo išsigandusi, rodė, ką su ja darė vyras, po to ant manekeno nukentėjusioji parodė lygiai tą patį. Pirmos apklausos metu nukentėjusioji davė tuos pačius parodymus. Labai bijojo, kad tik nesužinotų vyras. Buvo toks vienas dalykas, antros nukentėjusios apklausos metu, kai su nukentėjusiąja bendravo, nukentėjusiajai paskambino vyras, kuris griežtai, agresyviai paklausė, kas ten vyksta, ar gerai pasakei. Už tai nukentėjusioji ir pasakė, kad daugiau nieko nenori sakyti, nes bijo. Antros apklausos metu nukentėjusioji sakė, kad sakys kitaip, nes bijo (t. 2, b.l. 46, 49-50).

Liudytojas T. P. parodė, kad jei tiksliai atsimena, tai nukentėjusioji buvo pristatyta į 2 policijos komisariatą, iš ten jis kaip policijos tyrėjas ir kolega vyko su nukentėjusiąja į įvykio vietą. Vykstant į įvykio vietą, nukentėjusioji žodžiu pradėjo pasakoti įvykio aplinkybes, girdėjo ir kolega šitą pasakojimą. Moteris minėjo, ar tai po skyrybų, ar tai po savo vyro mirties susipažino su vyriškiu, kuris buvo laisvės atėmimo vietoje. Pradžioje sakė, kad manė, jog vyras yra geras ir t.t. Po to, tikėtina, kad kai vyras išėjo iš laisvės atėmimo vietos, apsigyveno pas moterį, kur butą nuomavosi jos sūnus. Gyvenimo eigoj, moteris suprato, kad vyras yra pakankamai agresyvus, o pats įvykis prasidėjo dėl kažkokios smulkmenos, ar tai paskambinti, ar tai pinigų gėrimam nedavė, bet būtent tai iššaukė vyro agresiją, kuri pasireiškė privertimu sėdėti ant minkštasuolio, niekur neiti, o po to smurto panaudojimu. Kiek pamena buvo smaugimo veiksmai, pirštų kišimai į burną, kažkiek laiko nebuvo išleidžiama iš kambario. Argumentai vyriškio buvo, kad ji iškvies policiją, todėl jos nenorėjo išleisti. Tada moteris kažkaip išėjo į lauką ir išsikvietė policiją. Aiškino, kad vyras labai agresyvus, bijo, kad nekerštautų paskui. Moteris atrodė adekvati, nebuvo pastebėta kažkokių įtarimų. Policijos komisariate jis užpildė protokolus pagal jos duotus parodymus. Ji sutiko duoti parodymus. Jam abejonių nekilo dėl to, jog vyras prieš ją vartojo smurtą. Kategoriškai teigti negali dėl sužalojimų, nes neatsimena, kadangi daug tų įvykių būna. Kažką minėjo nukentėjusioji apie savo sveikatą. Gal apie epilepsiją, gal su psichika kažkas negerai, neprisimena (t. 2, b.l. 47, 50-52).

Iš 2018-03-04 A. B. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2018-03-04 apie 17 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) r., jos sutuoktinis A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu kumščiais į įvairias galvos vietas, smaugimu, pirštų sukišimu į burną, dešinės rankos suspaudimu, fizinio judėjimo laisvės ribojimu. Minėti veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė moralinę žalą. Įvykio metu buvo žodžiais grasinama nužudyti (1 t., b. l. 2).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo konstatuota, kad 2018-03-04 17.46 val. gauta informacija, kad A. B. smurtavo prieš sutuoktinę A. B., ją smaugė. Smurtas pasitvirtino. A. B. patvirtino, kad griebė už gerklės žmonai (1 t., b. l. 6).

Iš apžiūros protokolo suprantama, kad apžiūrėtas Bendrajam pagalbos centrui (toliau-BPC) pateiktas 2018-03-04 17.37 val. padarytas garso įrašas, kuriame girdisi, kaip moteris, prisistačiusi A. B. praneša, kad vyras ją smaugia, apdraskė žandikaulį. Moteris skundžiasi, kad negali kalbėti. Ji teigė, kad jai žandikaulį plėšė. Prašo, kad atvyktų policija ir medikai. Įraše girdisi verkiančio vyriškio balsas (1 t., b. l. 9-12).

2018-03-04 Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. K. 2018-03-04 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą nustatė, jog policiją kvietė A. B.. Pranešėja paaiškino, kad jos vyras A. B. ją smaugė, kišo pirštus į burną, tampė už rankos. Viskas vyko kambaryje ant lovos. Pranešėja paaiškino, kad patyrė didelį skausmą ir jai reikalinga GMP. A. B. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė smaugimu, pirštu kišimu į burną, tampymu už rankos. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kas įvyko žodinis konfliktas ir žmonos nemušė (1 t., b. l. 13-14).

2018-03-04 įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)., daugiabučiame (dviejų aukštų) name. Nustatyta, kad priešais įėjimą yra prieškambaris, kurio gale yra virtuvės patalpa. Prieškambario dešinėje yra įėjimai į du skirtingus kambarius. Artimajame kambaryje palei kairiąją sieną yra minkštasuolis, ant kurio (pasak pareiškėjos) buvo naudojamas fizinis smurtas. Tolimesniame kambaryje, kuriame gyvena pareiškėja, prasidėjo konfliktas, o vėliau jis persikėlė į artimąjį kambarį, kuriame yra minkštasuolis. Apžiūrimas butas nėra socialiai apleistas. Daugiau objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nepastebėta (1 t., b. l. 17-19).

2018-03-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 764/2018 ( 01), (toliau-specialisto išvada) nurodyta, kad A. B. nustatyti šie sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko, smakro odos nubrozdinimai, dešinio dilbio poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2018-03-04). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamos ranka. Neatmetama galimybė, kad A. B. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jai padarymo metu (1 t., b. l. 37-38).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 28-30, 54, 98-103, t. 2, b.l. 28).

Nors kaltinamasis visiškai nepripažino kaltę dėl to, kad tyčia sukėlė žmonai, nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, nurodęs, kad kaltinime nurodyta diena žodinis konfliktas buvo, kad jie kartu su žmona išgėrinėjo, tuo metu paskambino draugo draugė, su ja šnekėjosi, o žmona iš pavydo pradėjo keiktis, necenzūriškai šnekėti ir įvyko žodinis konfliktas. Kaltinamasis aiškino, kad jai negrasino, kad tikrai nelietė žmonos. Galėjo ant žmonos veido būti tam tikri nubrozdinimai nuo malkų nešimo, nes tą dieną abudu nešė malkas. Po to, paaiškino, kad po konflikto, prašė jos neskambinti policijai, nes puikiai supranta, kad buvo paleistas į laisvę lygtinai ir kokios gali būti pasekmės. Tą dieną, jo žmona gėrė ne tik alų, bet ir antidepresantus. Būdavo, kad žmona išgerdavo antidepresantus kartu su alkoholiu ir paskui jai pasidarydavo bloga ir būdavo neorientuota, kaip ir tą įvykio dieną. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimų, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo parodymais teismas nesiremia ir vertina juos kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie nenuoseklūs ir nelogiški, juos paneigia 2018-03-04 VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninė“ medicinos dokumentų, kur pažymėta, kad pacientės A. B. žodžiais ji buvo 2018-03-04 sumušta bei jo orientacija normali, išrašu ir kiti bylos surinkti įrodymai.

Nors nukentėjusioji teismo posėdžio metu kategoriškai teigė susižalojusi nešdama malkas, nurodydama, kad jai tik pasirodė, kad kaltinamasis ją mušė, tiesiog ji kaltinamąjį apkalbėjo. Nuo suvartotų vaistų jai tik pasirodė, kad jis nori ją mušti, už tai ir kvietė policiją. Pareigūnai buvo dviese atvažiavę. Klausė, kas atsitiko, pasakė, kad jai pasirodė, jog ją mušė vyras. Pareigūnai iškvietė jai GMP, nes jai buvo sunku kalbėti, buvo išsigandusi. Namuose paėmė iš jos pareiškimą. Nukentėjusioji neskaitė, kas ten parašyta. Jai sakė pasirašyti, nukentėjusioji ir surašė. Tuo momentu neturėjo akinių ir neperskaitė pareiškimo. Pareiškime esanti informacija nėra teisinga. Jai viskas pasirodė, kad buvo vyro sumušta ir už tai taip ir pasakė policijos pareigūnams. Niekas nukentėjusios nevertė nieko sakyti. Buvo pas teismo medicinos ekspertą. Neprisimena, ką pastaroji sakė ekspertui. Nežino, iš kur ant jos kūno atsirado sužalojimai, galimai nuo malkų.

Tačiau nukentėjusios pozicija, kad ji kaltinamąjį apkalbėjo dėl fizinio smurto panaudojimo laikytina bandymu padėti vyrui kaltinamajam sušvelninti atsakomybę arba jos išvengti. Šią jos versiją paneigia jos 2018-03-04 ir 2018-03-05 duoti parodymai iš karto po 2018-03-04 apie 17 val. įvykusio įvykio policijos pareigūnams bei iš jos žodžių pamitame2018-03-04 protokole-pareiškime, kad jos sutuoktinis ją smaugė, rankomis plėšė jai lūpas ir taip sukėlė stiprų fizinį skausmą. Aplinkybių aiškinimosi metu su policijos pareigūnais nukentėjusioji gulėjo ant lovos, isteriškai verkdama sakė, kad jai po smurto skauda visas kūnas ir negali atsistoti. Be to, kai parodė liudytojų apklausos metu E. Č. ir G. K. policijos pareigūnai, A. B. tuo metu kai buvo išvestas į kiemą prisipažino, kad šeimyninio konflikto metu buvo sugriebęs A. B. už kaklo, norėdamas ją taip nuraminti. Liudytojas J. V., jų kaimynas, parodė, kad buvo išėjęs į lauką, kur tuo metu buvo jo kaimynė A. B., kuri, kaip jam pasirodė, buvo labai emocionali, suirzusi. Kai išėjo į lauką ji tuo metu garsiai kalbėjo telefonu. Kaimynė, pamačiusi jį lauke, iškarto nutraukė pokalbį telefonu ir paklausė, ar jis gali iškviesti policiją. Jis pradėjo domėtis, kas atsitiko ir dėl kokios priežasties jai reikia policijos. Tada kaimynė ant savo veido pradėjo rodyti, kaip jai vyras griebė už žandikaulio. Apie tai, kad A. B. buvo sužalota patvirtina ir specialisto išvada. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyti šie sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko, smakro odos nubrozdinimai, dešinio dilbio poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t .y. 2018-03-04. Sužalojimai tiek visumoje tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamos ranka. Neatmetama galimybė, kad A. B. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jai padarymo metu. Aptartų įrodymų, kurie patvirtinami ir liudytojų J. T. ir T. P. parodymais, visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis tyčia sukėlė nukentėjusiajai, savo žmonai (šeimos nariui) fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jo veika kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Teismas nesivadovauja nukentėjusiosios 2018-03-14 pareiškimu policijos įstaigai ir duotais 2018-03-14 ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymais, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių yra prieštaringi ir melagingi ir galimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Dėl grasinimo nužudyti

Kaltinamasis buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018-03-04 apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)., konflikto su sutuoktine A. B. metu, naudodamas prieš ją fizinį smurtą, t.y. kumščiu sudavė jai vieną kartą į galvos sritį, po to pirštais apėmė jos kaklą ir pradėjo ją smaugti, jai garsiai šaukiant, norėdamas pastarąją nutildyti, įkišo nukentėjusiajai į burną pirštus ir plėšė lūpas, tampė už dešinės rankos, grasino pastarąją nužudyti, tokiais savo veiksmais sudarydamas realų pagrindą manyti, kad savo grasinimus įgyvendins, t.y. kaltinamas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu (t. 1, b.l. 60, 83).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus psichinė ir fizinė sveikata. Grasinimas yra tam tikra psichinė prievarta ir pasireiškia aktyviais veiksmais (žodžiu, raštu, gestais ar kitokiu bauginimo būdu). Nukentėjusysis turi aiškiai, realiai ir konkrečiai suvokti jog tikrai grasinama nužudyti ar sunkiai sužaloti, pavyzdžiui ginklo, peilio ar kitų priemonių turėjimas, demonstravimas, kaltininko teistumas, chuliganiškas elgesys ir pan. Grasinimas bus kai atsiras įspūdis pas nukentėjusįjį jog jis bus realizuotas. Kaltininko atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį neužtraukia kai grasinama padaryti ką nors kitą, pavyzdžiui sumušti ir pan.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).

Norint asmenį pripažinti kaltu pagal jam inkriminuotą kaltinimą, būtina nustatyti visus baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytus objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Kaip jau buvo minėta, objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Taip pat sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Baudžiamosios teisės teorijoje pažymima, kad grasinimas turi būti konkretus ir realus. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis.

Pažymėtina, kad, vertinant grasinimo realumą, nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad 2018-03-04 Aušros nemušė, jis Aušrą buvo tik apkabinęs ir sakė, dėl ko ji nori iškviesti policiją, jis jai nieko nepadarė. Ji kaip pamišus šaukė tik vieną, kad jį pasodins. Jis mano, kad jo sutuoktinė iš pavydo iškvietė policiją ir atvykusiems pareigūnams pasakė, kad jis ją sumušė. Jei būtų ją sumušęs tai nebūtų laukęs policijos, o paprasčiausiai būtų pabėgęs iš namų. Kadangi žinojo, kad jis nieko nepadarė, todėl ir laukė policijos. Tikrai jai negrasino. Be to nukentėjusioji vartojo antidepresantus. Jai negalima vartoti alkoholio. Pastebėtina, kad nukentėjusioji ir ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nepasakė, kaip konkrečiai kaltinamasis jai grasino. Tik prašė apsaugoti ją nuo kaltinamojo, nes jo bijo. Ji bijo, kad vyras gali ją nužudyti, dėl to, kad parašė pareiškimą, jog smurtavo jos atžvilgiu. Byloje nėra kitų įrodymų (liudytojų parodymų, garso įrašų ar pan.), apart pačios nukentėjusiosios parodymų, kad bijo kaltinamojo. Teismo posėdyje ji visiškai pakeitė savo parodymus, sakydama, kad nei smurto nei grasinimų nebuvo.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į paties kaltinamojo parodymus dėl jam pareikštų kaltinimų dėl grasinimo nužudyti, kad minėtų konfliktų metu, jis tik atsiprašinėjo žmonos ir prašė jos, kad jie susitaikytų, nes žmona po skambučio galėjo prisigalvoti nebūtų dalykų. Jis savo žmonos nemušė, jai negrasino. Jis savo žmonos Aušros prašė, kad ji nekviestų policijos, kadangi buvo išgėręs ir bijojo, kad jo girtumas bus užfiksuotas, o ne dėl to, kad jis neva sumušė žmoną Aušrą. Apart nukentėjusiosios parodymų apie grasinimus iš karto atvažiavusiems pareigūnams kitų objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis 2018-03-04 konfliktų metu grasino nukentėjusiąją nužudyti ir kaltinamojo grasinimai galėjo būti įvykdyti, byloje nėra. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nuskalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, t.y. kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių. Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, aukščiau aptartais motyvais, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl kaltinamasis šio kaltinimo epizodo dalyje išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį - priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir recidyvistas. Kaltinamasis praeityje 6 kartus teistas, todėl yra nusikaltimo recidyvas, 2018-03-04 nusikalto būdamas 2018-01-03 nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs jam paskirtos 4 metų 4 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės (2018-03-16 nutartimi panaikintas lygtinas paleidimas ir kaltinimasis pasiųstas atlikinėti bausmę), nebaustas administracine tvarka, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant bendrintina su pirmesniu 2003-03-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris buvo peržiūrėtas 2003-09-15 Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos ir likusios neatliktos 4 (keturių) metų 4 (keturių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė, atliekant pataisos namuose (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys), (t. 1, b.l. 89-97, 104-116).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas 2018-03-04 iki 2018-10-06 (t. 1, b.l. 56, 69-72, 74-77, t. 2, b.l. 19-21, 83-84).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o jam inkriminuojamą padarė šeimos nariui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72 ² straipsnis).

2018-04-16 ieškiniu dėl žalos atlyginimo Nr. 21244 Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau-kasa) pateikė 67,53 eurų civilinį ieškinį sumai. Kasos civilinis ieškinys nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais(t. 1, b. l. 42-43, 158-159), todėl tenkintinas visiškai priteisiant šią sumą iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 115 straipsnis).

Nuospendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti– 2 kompaktiniai diskai su BPC garso įrašu ir telefono išklotinėmis– saugomi su bylos medžiaga (t. 1, b.l. 6-12, 96-103, 122, vokuose prie bylos 1 tomo virželio).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2003-09-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos 4 (keturių) metų 4 (keturių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018-10-10.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu 2 dalimi į galutinės bausmės laiką A. B. įskaityti nuteistojo išbūtą pataisos namuose nuo 2018-01-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo iki realaus nuteistojo 2018-01-07 paleidimo į laisvę ir laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2018-03-04 iki 2018-10-06 laiką.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 8 (aštuonių) mėnesių laiką nuo galutinės bausmės atlikimo ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdančioje institucijoje šios priemonės atlikimo pradžios dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu A. B. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalies požymių.

Priteisti iš A. B. 67.53 eurų Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios A. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuospendžiui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti– 2 kompaktinius diskus su BPC garso įrašu ir telefono išklotinėmis– saugomus su bylos medžiaga saugoti joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Vadovaujantis BPK 257 straipsniu pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui, kad nukentėjusioji A. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (melagingi nukentėjusio asmens parodymai).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.