Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo 4 metų 4 mėnesių 24 dienų bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu 2 dalimi į galutinės bausmės laiką A. B. įskaitytas nuteistojo išbūtas pataisos namuose nuo 2018 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo iki realaus nuteistojo 2018 m. sausio 7 d. paleidimo į laisvę ir laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2018 m. spalio 6 d. laikas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 8 mėnesių laiką nuo galutinės bausmės atlikimo ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdančioje institucijoje šios priemonės atlikimo pradžios dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu A. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalies požymių. Priteista iš A. B. 67,53 eurų Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios A. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui: 2018 m. kovo 4 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį-sutuoktinę A. B., t. y. tyčia kumščiu sudavė jai vieną kartą į galvos sritį. Po to pirštais apėmė jos kaklą ir pradėjo ją smaugti, jai garsiai šaukiant, norėdamas pastarąją nutildyti, įkišo nukentėjusiajai A. B. į burną pirštus ir plėšė lūpas, tampė už dešinės rankos, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė dešinės akies viršutinio voko, smakro odos nubrozdinimus, dešinio dilbio poodinę kraujosruvą, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1 Nuteistasis nurodo, kad jis yra nekaltas, prieš sutuoktinę fizinio smurto nenaudojo, o buvo apkalbėtas žmonos. Nuteistasis teigia, kad 2018 m. kovo 4 d., su sutuoktine vartojo alkoholį, kas apelianto manymu, turėjo įtakos pirminiams nukentėjusiosios parodymams.

2.2. Atkreipia dėmesį, kad sutuoktinė vartoja stiprius antidepresantus, taip pat yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje.

2.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį į liudytojų – sūnaus, kaimyno, policijos pareigūnų, kurie nepastebėjo smurto žymių ant nukentėjusiosios, parodymus. Pasak nuteistojo, nubrozdinimai galėjo būti nuo to, kad jis su nukentėjusiąja nešė malkas ar nukentėjusioji nagais įsibrėžė pati.

2.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo, policijos pareigūno, parodymais, apie tai, kad nuteistasis jam pasakė, jog buvo sugriebęs žmoną už smakro. Pasak nuteistojo, joks garso įrašas to nepatvirtina.

2.5. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su civiliniu ieškiniu.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad A. B. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis. Teismo nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, jame išanalizuoti nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, apelianto kaltė dėl inkriminuotos veikos įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir teismo nuosprendyje padarytos išvados apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A. B. nesutinka dėl jo nuteisimo už fizinio skausmo sukėlimą sutuoktinės A. B. atžvilgiu. Nuteistasis tvirtina, kad jis yra nekaltas, prieš sutuoktinę fizinio smurto nenaudojo, buvo apkalbėtas žmonos, sužalojimai galėjo atsirasti nešant malkas ar pačiai susibraižius nagais. Tokius nuteistojo A. B. parodymus teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus, kadangi jie paneigiami byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent: nukentėjusiosios pirminiais parodymais, parodymais patikrinimo vietoje metu, liudytojų E. Č., G. K., J. V., J. T., T. P. parodymais, specialisto išvada, garso įrašo Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolu, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę.

6. Kaip matyti iš 2018 m. kovo 4 d. protokolo – pareiškimo, pareiškėja A. B. nurodė, kad 2018 m. kovo 4 d., apie 17 val., jos sutuoktinis A. B. panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu kumščiais į įvairias galvos vietas, smaugimu, pirštų sukišimu į burną, dešinės rankos suspaudimu, kas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 2). 2018 m. kovo 4 d. ir 2018 m. kovo 5 d. apklausų metu nukentėjusioji A. B. parodė, jog konflikto metu A. sugriebė jai už dešinės rankos ir stipriai laikydamas prašė jos, kad ji nutiltų, laikydamas jai už rankos įstūmė ją atgal į butą, kur pasodino ant fotelio ir kairės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, liepė užsičiaupti ir nerėkti. Po to jis savo kairės rankos pirštais pradėjo jai stipriai spausti gerklės srityje, taip stipriai, kad jai net buvo sunku kvėpuoti. Po to jis savo dešinės rankos pirštus įkišo į burną ir pradėjo jai tempti lūpas, kad negalėtų šauktis pagalbos. Jis vienu metu spaudė jai pirštais gerklės srityje ir plėšė lūpas (t. 1, b. l. 23, 27). 2018 m. kovo 5 d. parodymų patikrinimo metu vietoje metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ir parodė, kaip 2018 m. kovo 4 d. sutuoktinis A. B. smurtavo prieš ją. Nukentėjusioji ant manekeno parodė, kaip sutuoktinis griebė jai už dešinės rankos, kaip jai sėdint sutuoktinis sudavė kumščiu į galvos sritį, kairės rankos pirštais stipriai spaudė gerklės sritį, o su dešinės rankos pirštais tempė lūpas (t. 1, b. l. 39-41). Vėliau nukentėjusioji parodymus pakeitė, nurodė, kad savo sutuoktiniui jokių pretenzijų neturi, nenori, kad jis būtų nubaustas. Teigė, kad vyras jos nemušė, tik ramino, ji buvo susinervinusi ir pati galėjo apsidraskyti savo ilgais nagais (t. 1, b. l. 33). Apklausta pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji A. B. taip pat nurodė, kad A. B. prieš ją smurto nevartojo, apsidraskyti galėjo nešdama malkas (t. 2, b. l. 8-10). Teisėjų kolegija tokią nukentėjusiosios pozicijos pakeitimą vertina kaip bandymą padėti sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jos paaiškinimai nėra nuoseklūs, be to jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tuo tarpu teisėjų kolegija nukentėjusiosios 2018 m. kovo 4 d. pareiškimą bei 2018 m. kovo 4 d. ir 2018 m. kovo 5 d. apklausų metu duotus paaiškinimus bei parodymus patikrinimo metu vietoje metu laiko teisingais, nes juos iš esmės patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys.

7. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad smurto artimoje aplinkoje bylose įrodymais gali būti ne tik kaltinamojo ar nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojų parodymai bei kiti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiose bylose reikšmingi policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą ir tiesiogiai bendravusių su nukentėjusiąja bei kaltinamuoju, parodymai. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pirmieji į įvykio vietą atvyko pareigūnai E. Č. ir G. K.. Iš jų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, matyti, kad atvykus pagal iškvietimą pareiškėja jiems pasakė, jog jos sutuoktinis ją smaugė, rankomis plėšė jai lūpas ir taip sukėlė stiprų fizinį skausmą. Pareiškėja aplinkybių aiškinimosi metu gulėjo ant lovos, isteriškai verkdama sakė, kad jai po smurto skauda visą kūną ir negali atsistoti. Atvažiavusiems GMP darbuotojams A. B. skundėsi stipriu žandikaulio skausmu. GMP darbuotojams čiupinėjant A. B. žandikaulį ir skruostus, ji labai rėkė iš skausmo. Be to, liudytojas E. Č. parodė, kad automobilyje A. jam prisipažino, kad jis buvo sugriebęs A. už gerklės, bet nesmaugė jos (t. 1, b. l. 50, 52, t. 2, b. l. 38-40). Liudytoja policijos pareigūnė J. T. parodė, kad nukentėjusioji rodė, ką su ja darė vyras, ant manekeno nukentėjusioji parodė lygiai tą patį. Pirmos apklausos metu nukentėjusioji davė tuos pačius parodymus. Pasak liudytojos, nukentėjusioji labai bijojo, kad tik nesužinotų vyras. Liudytoja parodė ir tai, kad antros nukentėjusios apklausos metu bendraujant su nukentėjusiąja, jai paskambino vyras, kuris griežtai, agresyviai paklausė, kas ten vyksta, ar gerai pasakė, po ko nukentėjusioji nurodė, kad daugiau nieko nenori sakyti, nes bijo ir sakys kitaip (t. 2, b. l. 49-50). Liudytojas T. P. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji teigė, jog buvo naudotas smurtas, kiek pamena, buvo smaugimo veiksmai, pirštų kišimai į burną, nebuvo išleidžiama iš kambario (t. 2, b. l. 50-51). Teisėjų kolegija, vertindama pareigūnų parodymus, konstatuoja, kad nors liudytojai tiesiogiai nematė smurto naudojimo, o apie tai iš esmės sužinojo iš nukentėjusiosios, tačiau esminių prieštaravimų jų parodymuose nėra ir jais netikėti neturi jokio pagrindo. Tai, kad apeliantas vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją patvirtina ir liudytojas J. V., kuris nurodė, kad kaimynė A. B. rodė, kur ją griebė vyras (t. 2, b. l. 10-11).

8. Be minėtų liudytojų parodymų, smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina apžiūros protokolas, kuriame aprašyta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo atlikta apžiūra. Iš šio protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. B. Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodė, kad jos vyras ją smaugia, ėmė už gerklės, plėšė žandikaulį (t. 1, b. l. 10-11).

9. Tai, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis prieš ją buvo pavartotas fizinis smurtas, patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 764/2018 (01), kurioje nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, o būtent: A. B. nustatyti šie sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko, smakro odos nubrozdinimai, dešinio dilbio poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2018 m. kovo 4 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad A. B. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jai padarymo metu (t. 1, b. l. 37-38).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie aukščiau paminėti duomenys sudaro bendrą visumą, patvirtindami, papildydami vieni kitus, o iš jų visumos analizė leidžia daryti išvadą dėl apelianto kaltės. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nesivadovauja nukentėjusiosios parodymais, duotais 2018 m. kovo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu bei parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra prieštaringi ir šioje situacijoje neįtikinami. Nors nuteistasis nurodo, jog nukentėjusioji vartoja stiprius antidepresantus, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, vis tik bylos duomenys nepatvirtina, kad įvykio metu ar iš karto po įvykio nukentėjusioji buvo neadekvati ar negalėjo aiškiai suprasti vykstančių reiškinių. Priešingai, nukentėjusiąją apžiūrėję medikai nustatė, kad ji orientuota aplinkoje, policijos pareigūnai teigė, kad nors moteris buvo labai susijaudinusi, tačiau adekvati.

11. Nors nuteistasis apeliuoja į tai, kad liudytojai nepastebėjo smurto žymių ant nukentėjusiosios, tačiau pažymėtina, jog tai nereiškia, kad smurto nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji kreipėsi pagalbos ir pranešė apie smurtinius veiksmus Bendrojo pagalbos centro operatorei, atvykusiems policijos pareigūnams, tyrėjams, kaimynui. Ji pakankamai detaliai nurodė sužalojimų lokalizaciją, ką iš esmės patvirtina ir specialisto išvada. Be to, atsižvelgiant į atvykusių pareigūnų parodymus, jog pareiškėja aplinkybių aiškinimosi metu gulėjo ant lovos, isteriškai verkdama sakė, kad jai po smurto skauda visą kūną ir negali atsistoti, GMP darbuotojai čiupinėjant A. B. žandikaulį ir skruostus, ji labai rėkė iš skausmo, akivaizdu, kad nukentėjusioji tokiais veiksmais bei elgesiu išreiškė juntamą fizinį skausmą. Todėl, nors liudytojų policijos pareigūnų, J. V. teigimu, ant nukentėjusiosios nebuvo matyti akivaizdžių sužalojimų, nekyla abejonių, kad nukentėjusioji juto fizinį skausmą, kurį šiuo atveju sukėlė smurtiniai nuteistojo veiksmai.

12. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. kaltė yra nustatyta ir įrodyta, nuteistojo teiginiai, jog jis nusikaltimo nepadarė, dėl ko atitinkamai nesutinka su ligonių kasos civiliniu ieškiniu, atmestini kaip nepagrįsti. Civilinio ieškinio dydis įrodytas išrašo iš gydymo apskaitos išrašo dėl nukentėjusiajai suteiktų paslaugų duomenimis ( t.1, b. l. 159).

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė A. B. laisvės atėmimo bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį, tačiau bendrindamas nuteistajam bausmes, teismas netiksliai nustatė neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnį (klaidingai teismo nurodytą) nuosprendį, todėl šioje dalyje nuosprendis tikslinamas. Šios nuosprendžio rezoliucinės dalies netikslumas nelaikytinas esminiu, todėl ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme, nekeičiant skundžiamo nuosprendžio.

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartimi A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėliau buvo tęsiama, iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo nutarta A. B. nuo 2018 m. spalio 6 d. nepratęsti paskirtos kardomosios priemonės suėmimo termino. Kaltinamajam būnant suėmimo vietoje 2018 m. balandžio 13 d. įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutartis, kuria jis pasiųstas atlikti 4 metų 4 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose (t. 2, b. l. 65-70). Skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrino su Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu ( turėtų būti – nutartimi) paskirta ir likusia neatlikta 4 metų 4 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Paskirta bausmė skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. spalio 10 d.

15. Visų pirma pastebėtina, kad A. B. buvo nuteistas ir jam paskirta bausmė pagal Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 3 d., o ne 2003 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi minėtas nuosprendis buvo peržiūrėtas. Šis netikslumas apeliacinės instancijos teisme ištaisomas, nustatant, kad A. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi.

16. Iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad A. B. kardomoji priemonė – suėmimas baigėsi 2018 m. spalio 6 d. ir faktiškai nuo to momento jis pradėjo atlikti neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį. Darytina išvada, kad A. B., 2018 m. spalio 10 d., kai buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, pagal Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 3 d. nuosprendį, peržiūrėtą Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, jau buvo atlikęs 3 dienas paskirtos bausmės, todėl neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis buvo 4 metai 4 mėnesiai 21 diena, todėl būtent prie šios bausmės dalies turėjo būti pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina dėl neatliktos bausmės dalies dydžio, paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytą subendrintos bausmės dydį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių subendrinimo A. B. patikslinti ir išdėstyti taip:

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, kuris peržiūrėtas Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, paskirtos ir likusios neatliktos 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių 21 (dvidešimt vienos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.