Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-22 · Civilinė byla Nr. e2S-644-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-22
Bylos Nr.
e2S-644-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33790-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
V. Ž.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
Kategorijos
  • 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-644-450/2015Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33790-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 119.5.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-723 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-2218 bei įpareigoti sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtu.

Atsiliepimas

Teismas nustatė, kad, priėmus atsakovo atsiliepimą, 2015 m. vasario 5 d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Teismo šaukimas ir nutartis dėl paskirto posėdžio ieškovui ir atsakovui įteikti 2014 m. lapkričio 27 d. Taigi šalims apie paskirtą teismo posėdį buvo žinoma nuo 2014 m. lapkričio 27 d. Ieškovo atstovas 2015 m. sausio 29 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl to, jog ieškovo atstovas yra įsigijęs turistinę kelionę laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. vasario 15 d. Iš pateikto kelionės dokumento matyti, jog kelionės dokumentas įsigytas 2014 m. rugpjūčio 27 d., t. y. apie savo kelionę advokatas žinojo nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovui apie teismo posėdį buvo žinoma nuo 2014 m. lapkričio 27 d., t. y. daugiau nei prieš du mėnesius, o prašymą teismui pateikė likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas 2015 m. vasario 5 d. protokoline nutartimi pripažino ieškovo atstovo atostogas nesvarbia priežastimi ir tai, kad ieškovas ir/ar jo atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, ieškovo atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 pateikė 2015 m. sausio 27 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą motyvuodamas tuo, jog serga ūmia liga bei tuo pat metu turi dalyvauti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3296-881/2015, kurioje neteikė prašymo atidėti teismo posėdžio dėl advokato ūmios ligos, t. y. ruošėsi dalyvauti šiame teismo posėdyje, todėl negalės tuo pat metu dalyvauti teismo posėdyje apylinkės teisme. Tačiau iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog ieškovo advokatas nedalyvavo teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme. Ši aplinkybė leidžia manyti, jog ieškovo advokatas gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti bylos nagrinėjimą.

Į posėdį atvyko asmuo, prisistatęs atsakovo atstovu, kuris teismui pateikė tik aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, tačiau nepateikė įgaliojimo, suteikiantį teisę atstovauti atsakovą civiliniame procese. Atsižvelgdamas į tai teismas, remdamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, pripažino, jog į teismo posėdį neatvyko ir atsakovas be pateisinamos priežasties.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei remdamasis CPK 230 straipsnio 3 dalimi, teismas paliko ieškinį nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą tolimesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtu, civilinio proceso normas taikė itin formaliai, tuo pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, be to, pripažindamas neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pagal teismų praktiką parengiamajame teismo posėdyje palikti ieškinį nenagrinėtą (net ir neatvykus šalims be svarbių priežasčių) yra teismo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-36/2014). Teismai taip pat laikosi pozicijos, kad konkrečiu atveju diskrecijos teisė spręsti dėl priežasčių svarbumo suteikta teismui. Teismas nepagrįstai advokato išvykimą į iš anksto dar prieš paskiriant parengiamąjį teismo posėdį suplanuotą kelionę pripažino nesvarbia priežastimi. Ieškovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo pateiktas per elektroninę teismų sistemą, todėl tiek teismas, tiek atsakovas turėjo galimybę su juo susipažinti dar tą pačią dieną, be to, tokio pobūdžio prašymai yra sprendžiami teismo posėdžio metu, išklausius ir kitos šalies nuomonę, todėl, apelianto nuomone, ta aplinkybė, jog prašymas nebuvo pateiktas anksčiau negali įtakoti negalėjimo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje priežasties pripažinimą nesvarbia. Iki pat paskirto parengiamojo teismo posėdžio datos ieškovo atstovas aktyviai siekė šią bylą baigti taikiai, tikėdamasis, jog šalims pavyks susitarti iki teismo posėdžio. Šią nurodomą aplinkybę patvirtina pridedami ieškovo 2014 m. gruodžio 11 d. ir 2015 m. sausio 21 d. rašytiniai pasiūlymai atsakovui. Kadangi atsakymas į pirmąjį ieškovo pasiūlymą buvo gautas tik 2015 m. sausio 27 d., darytina išvada, jog tik tuo metu buvo išnaudotos visos galimybės baigti ginčą taikiai ir neliko jokių abejonių dėl bylos nagrinėjimo teisme būtinybės. Atitinkamai tik gavęs nurodytą atsakymą ieškovo atstovas sąžiningai galėjo prašyti atidėti šios bylos nagrinėjimą dėl iš anksto suplanuotos kelionės. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas piktnaudžiautų šiuo procesu - byloje paskirtas pirmasis parengiamasis posėdis ir ieškovas tokį prašymą pateikė pirmą kartą, prašyme yra ne tik nurodytos negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje objektyvios priežastys, bet ir pridėti tai patvirtinantys įrodymai, be to, ieškovo atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą neilgam laikotarpiui, t.y. kol grįš iš kelionės, bei atsakingai iškart nurodė datas, kada turi paskirtus kitus teismo posėdžius, prašydamas parengiamojo teismo posėdžio šioje byloje neskirti nurodytomis dienomis. Apelianto nuomone, nedalyvavimo kitose bylose priežastys neturėtų būti vertinamos, sprendžiant prašymo pagrįstumą šioje byloje, tačiau paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 2015 m. sausio 28 d. paskirtame teismo posėdyje V. Ž. atstovas advokatas Š. R. negalėjo dalyvauti dėl ūmios ligos, tą patvirtino prie prašymo pridėta medicininė pažyma. Išklausę teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog atvykęs atsakovo atstovas pateikė įgaliojimo kopiją, kuri nebuvo patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, o atstovas neturėjo dokumento originalo. Manytina, kad atsakovo atstovui nepateikus patvirtintos įgaliojimo kopijos, vertinti, kad atsakovo atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių, yra pernelyg formalu. Pastebėtina ir tai, kad nurodytą dokumento trūkumą buvo galima pašalinti teismo posėdžio metu. t.y. atstovui patvirtinus įgaliojimo kopiją ar vadovaujantis CPK 162¹ straipsnio 2 dalimi padarius teismo posėdžio pertrauką, kurios metu atsakovo atstovui būtų sudarytos galimybės pateikti tinkamai patvirtintą įgaliojimo kopiją ar jo originalą, tačiau teismas atsakovo atstovui to padaryti nepasiūlė. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ir atsakovo atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties. Palikus ieškinį nenagrinėtu, jis turės iš naujo su ieškiniu kreiptis į teismą ir proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos. Tai didintų ginčo išsprendimo trukmę, proceso dalyvių ir teismo išlaidas bei būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: ieškovo pasiūlymas atsakovui sudaryti taikos sutartį negali būti pagrindu likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio teikti nepagrįstą prašymą atidėti posėdį civilinėje byloje Nr. e2-2475-820/2015, nors teikti prašymą atidėti teismo posėdį ieškovo atstovas galėjo dar nuo 2014 m. lapkričio 27 d. Ieškovo atstovui (kaip savo srities profesionalui, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai) iš anksto (dar prieš pateikiant prašymą sudaryti taikos sutartį) turėjo būti žinoma, jog yra itin didelė tikimybė, kad atsakovas atmes ieškovo prašymą sudaryti taikos sutartį, kadangi toks prašymas prieštarautų imperatyvioms Žemės įstatymo normoms. Ieškovo atstovo elgesys kaip tik leidžia teigti, kad tikėtinai jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Be to, pagal CPK 246 str. 1 d. atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ginčo šalims neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, teismas atideda bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas bei jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Be to, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ir tuo atveju, jei ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia prašymą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Tuo atveju, jeigu duomenų apie abiejų šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 246 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria byla paskirta nagrinėti į 2015 m. vasario 5 d. parengiamąjį teismo posėdį, ir teismo šaukimas apelianto (ieškovo) atstovui įteikti 2014 m. lapkričio 26 d. per EPP sistemą, t.y. apie parengiamojo posėdžio datą bei laiką apelianto atstovas sužinojo prieš daugiau kaip 2 mėnesius iki posėdžio. Likus savaitei iki paskirto posėdžio apelianto atstovas per EPP sistemą pateikė teismui prašymą atidėti paskirtą posėdį, nurodydamas, kad jis negali į jį atvykti dėl išvykimo į suplanuotą kelionę į užsienį. Prie prašymo buvo pateikti detalūs duomenys apie skrydį, iš kurių matyti, kad skrydis įsigytas 2014 m. rugpjūčio 27 d., t.y. dar iki teismo nutarties paskirti bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje. Parengiamojo teismo posėdžio dieną apeliantas (ieškovas) ir jo atstovas neatvyko į posėdį ir nors atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas prašymo netenkino, pripažindamas jo (atstovo) neatvykimą į posėdį dėl kelionės nesvarbia priežastimi. Be to, atvykusiam atsakovo atstovui nepateikus tinkamai patvirtinto įgaliojimo, teismas pripažino, kad į posėdį neatvyko ir atsakovas be pateisinamos priežasties, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, jog į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ginčo šalys ir jų atstovai, kuriems apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, o ieškovo atstovas nors ir prašė atidėti teismo posėdį, tačiau prašė dėl išvykimo į kelionę, kuri pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį nepripažįstama svarbia neatvyko į posėdį priežastimi, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Visgi, nors būtų pagrindas pripažinti, kad formaliai buvo visos sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d.), tačiau, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir teismų praktiką, pripažintina, kad procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo teisingas. Iš prie atskirojo skundo pateiktų dokumentų matyti, kad iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio apelianto (ieškovo) atstovas dėjo aktyvias pastangas dėl taikaus ginčo išsprendimo su atsakovu. Į pirmąjį apelianto (ieškovo) atstovo 2014 m. gruodžio 12 d. rašytinį pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo atsakovas neigiamai atsakė tik 2015 m. sausio 27 d., todėl akivaizdu, kad iki šio atsakymo gavimo, net ir žinodamas dėl negalėjimo dalyvauti parengiamajame teisme posėdyje dėl suplanuotos kelionės, atstovui nebuvo tikslinga iš anksto teikti teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateiktas į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį ir toks prašymas (dėl posėdžio atidėjimo) pateiktas pirmą kartą byloje. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformulavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog iki paskirto posėdžio apeliantas (ieškovas) ar jo atstovas buvo pasyvus ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Priešingai, byloje nustatyti duomenys, kad apelianto (ieškovo) atstovas buvo aktyvus, siekė taikiai susitarti su atsakovu, teikė į bylą rašytinius įrodymus ir kitokiu būdu aktyviai dalyvavo procese. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo pažymėta aplinkybė dėl atstovo elgesio kitoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes ieškinio palikimo nenagrinėtinu aplinkybės bei ieškovo (jo atstovo) procesinis elgesys vertinamas konkrečioje byloje. Taigi nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto (ieškovo) atžvilgiu dėl jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 str. 4 d., CPK 2 str., 7 str., 159 str. 1 d.), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

Pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų (teismo pareigos suteikti atsakovo atstovui galimybę pateikti tinkamai patvirtintą įgaliojimą, darant posėdžio pertrauką), kaip neturinčių teisinės reikšmės, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka, bylą perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apeliantas (ieškovas) turėjo 250 EUR dydžio teisinių paslaugų išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Įvertinus atskirojo skundo dalyką, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą, paliekamas spręsti bylą išnagrinėjus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė