- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 1-754-874/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Kaltinamasis
- K. N.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. N. 2020 metų vasario 22 d., apie 2 val. 32 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. V. priklausantį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,79 promilės girtumui.
Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis K. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuvažiavęs pas draugus, prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos vartojo alkoholį. Keturiese išgėrė apie 2 l degtinės. Po to, sugalvojo važiuoti pas kitą draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nemanė, kad gali tiek „įpūsti“. Automobilis, kurį vairavo, priklauso sesers vyrui. Pastarasis, išvykdamas į užsienį, sakė, kad jei reikės, galės pasinaudoti automobiliu. Savo poelgį vertina blogai. Negali paaiškinti kodėl vairavo, būdamas neblaivus. Anksčiau yra gal 5 kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Nemano turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Yra baustas už neatvykimą į karo prievolę administruojančią instituciją, nes tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Dabar apie pusantrų metų dirba Lietuvoje, į darbą važinėja kartu su tėvu. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad tėvas sugebės daryti jam teigiamą įtaką.
A. N., pareiškęs prašymą būti K. N. laiduotoju, posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus ir jis nori būti paskirtas sūnaus laiduotoju. Sūnus pripažino padaręs klaidą ir prisiekė, kad daugiau taip nebus. Matė, kad labai pergyvena, savaitę niekur nebuvo išėjęs iš namų. Sūnus savarankiškai priima sprendimus, yra uždaras, tyli, kai jį moralizuoja. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Sūnui teigiamą įtaką darys dažniau kalbėdamas su pastaruoju, daugiau bendraudamas, savaitgaliais važiuos į žvejybą. Abu kartu dirba, savaitės bėgyje sūnus alkoholio nevartoja. Daugiausia savaitgaliais pašvenčia su draugais. Nežinojo apie sūnaus padarytus administracinius nusižengimus, kad pastarasis turi tiek nuobaudų. Tiksliai nežino kokią specialybę sūnus įgijo mokydamasis žemės ūkio mokykloje. Nelabai domėjosi, mokykloje nesilankė, stengėsi uždirbti šeimai pinigus, išvykdavo į trumpalaikes komandiruotes. Jis pats yra baustas administracine tvarka, tačiau dabar galiojančių nuobaudų neturi. Buvo baustas seniau ir už vairavimą, esant neblaiviam, tačiau girtumas buvo nedidelis – apie 0,5 promilės.
Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:
2020-02-22 įvykio vietos, vietovės ir kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta automobilio „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo vieta – (duomenys neskelbtini), ir pats automobilis „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–24);
2020-02-22 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliu – Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio RPK) pareigūno L. N. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 22 d. apie 2 val. 32 min., (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui K. N. 2 val. 50 min. buvo nustatytas 1,90 prom. girtumas, o 3 val. 06 min. – 1,79 prom. girtumas (b. l. 26–27);
iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijų bei 2020 m. vasario 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. N. 2020 m. vasario 22 d. 2 val. 50 min. nustatytas 1,90 prom., o 2020 m. vasario 22 d. 3 val. 06 min. – 1,79 prom. girtumas (b. l. 28–31, 32);
2020 m. vasario 22 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo K. N. (b. l. 35);
liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Šį automobilį nuo 2019 m. rugsėjo mėnesį paskolino K. N. Apie tai, kad K. N. buvo neblaivus sulaikytas už jam priklausančio automobilio vairo, sužinojo iš žmonos, būdamas užsienyje (b. l. 46–47);
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu ir registracijos liudijimo kopija, iš kurių matyti, kad automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. V. (b. l. 94, 96);
iš EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio „Volvo S60“ 2,4D, sedanas, 4 durų, dyzelinas, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 2116 Eur (b. l. 95).
Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes K. N. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas pareiškė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pateikė kaltinamojo tėvo A. N. prašymą skirti jį sūnaus K. N. laiduotoju.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
Nors A. N. yra neteistas (b. l. 172), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 171), šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bet jis per pastaruosius 5 metus yra tris kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus už KET pažeidimus (b. l. 174–176), Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarimu buvo baustas pagal tuo metu galiojusio Administracinių nusižengimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, t. y. už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam (b. l. 177). Tai A. N. apibūdina neigiamai; asmuo, kuris pats daro analogiškus teisės pažeidimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Toks A. N. elgesys kelia abejonių jo galimybėmis sūnui K. N. daryti tinkamą poveikį, t. y. būti laiduotoju. Nors iš A. N. parodymų matyti, jog jis sūnaus elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali pastarajam daryti teigiamą įtaką, jis posėdžio metu nesugebėjo konkrečiau ir išsamiau paaiškinti teismui, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti sūnui. Vien tai, kad K. N. gyvena ir dirba kartu su tėvu, nesudaro pagrindo teigti, kad pastarasis savo sūnui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką. K. N. iki nusikaltimo padarymo yra ne kartą baustas administracine tvarka už priešingą teisei elgesį, beveik visus kartus susijusį su alkoholio vartojimu, nors tuo metu dar neturėjo 20 metų amžiaus. A. N. posėdžio metu nurodė, kad net nežinojo, jog sūnus turi tiek nuobaudų. Taigi akivaizdu, kad tėvo ir sūnaus santykiai nėra labai artimi, o bendravimas atviras. Gyvenimas ir darbas kartu su tėvu K. N. elgesio neįtakojo ir šis padarė nusikaltimą. Tai rodo, kad vien bendras darbas ir pokalbiai su tėvu K. N. nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, t. y. tėvas nesugebėjo daryti teigiamos įtakos sūnui. Įvertinus kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. N. negali būti K. N. laiduotojas, nes akivaizdu, jog realiai negalės pastarajam daryti teigiamos įtakos. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką K. N. Teismo sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visapusiškai pagrįstas, o ne formalus.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 85–86), baustas administracine tvarka (b. l. 87–91), dirba (b. l. 92), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 173). Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, prokurorės prašoma skirti kaltinamajam bausmės rūšis – bauda, atitinka K. N. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, todėl kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis artimas įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies minimumui už nesunkų nusikaltimą. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu nuostatomis, įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas šioje byloje 2020 m. vasario 22 d. 3 val. 06 min. (b. 1. 126) iki 2020 m. vasario 22 d. 13 val. 37 min. (b. l. 128).
Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės.
Įvertinus kaltinamojo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai, kad kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, įvertinant tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, K. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. N. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims (šiuo atveju – A. V.), ir savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o transporto priemonė grąžinama savininkui.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130–131), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 133–134), ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 137–138) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Prokuroro 2020 m. kovo 26 d. nutarimu (b. l. 142) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į dalį (2116 Eur sumai) K. N. priklausančių piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, paliktinas galioti iki bus sumokėta arba išieškota 2116 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Prokurorė prašo pripažinti proceso išlaidomis 62,78 Eur už transporto priemonės pervežimo ir saugojimo paslaugas bei priteisti jas iš kaltinamojo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonė – „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui buvo pristatyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę (b. l. 34). Už šias paslaugas pagal sutartyje numatytus įkainius Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 62,78 Eur išlaidų (už automobilio nugabenimą į saugojimo vietą ir saugojimą). Kadangi šios išlaidos atsirado dėl K. N. nusikalstamų veiksmų, ši pinigų suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintina proceso išlaidomis ir išieškotina iš kaltinamojo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintam savininkui A. V. (b. l. 50–51).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. N. galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. N. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 22 d. 3 val. 06 min. iki 2020 m. vasario 22 d. 13 val. 37 min. (vieną dieną), ir laikyti, kad K. N. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad likusi 48 MGL (2400 Eur) bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 22 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti iš K. N. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2116 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiolika eurų).
K. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Prokuroro 2020 m. kovo 26 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį K. N. priklausančių piniginių lėšų, t. y. 2116 eurų, esančių (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant K. N. kas mėnesį disponuoti iki 380 eurų suma, palikti galioti iki bus sumokėta arba iš kaltinamojo išieškota 2116 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintam A. V.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, K. N. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš K. N. priteisti 62,78 Eur (šešiasdešimt du eurus 78 ct) proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (išlaidos mokamos į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT03 7044 0600 0789 9142).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.