- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-810-372/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08310-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaducėjus“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14493-534/2017 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaducėjus“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaducėjus“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai 11 482,30 Eur dydžio draudimo išmoką ir 637,98 EUR dydžio palūkanas, skaičiuojamas už nepagrįstai neišmokėtą draudimo išmoką laikotarpiu nuo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįsto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką dienos (2016 m. kovo 22 d.) iki šio ieškinio pateikimo dienos; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo šio ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakove sudarė Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartis. 2015 m. rugsėjo 8 d. ieškovės bendrovės automobilis, kuriam galiojo atsakovės suteiktas draudimas ir kurį vairavo pirmą mėnesį dirbantis ir patirties neturintis vairuotojas T. V., veždamas krovinį, t. y. automobilius, maršrutu Antverpenas, Belgija – Hamburgas, Vokietija, važiuodamas Niderlandų teritorija po viaduku krovinio viršumi kliudė viaduką ir apgadino tris iš septynių vežtų automobilių. Judėjimas keliu buvo intensyvus, vyko kelio remonto darbai, vairuotojas susiskambino su policija, kalbėjo angliškai, tačiau nesusikalbėjo. Pirmoje vilkikų stovėjimo aikštelėje paprašė vietinio vairuotojo paskambinti į policiją, šis vairuotojas paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį, o vėliau vairuotojui paaiškino, kad, jeigu niekam kitam nepadaryta žala, nėra sužalotų asmenų, policija nevyksta į įvykio vietą. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 9 d. informavo draudiką apie draudiminį įvykį. Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes ieškovė apie eismo įvykį nepranešė policijai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad draudimo taisyklių punktai numato pareigą apie draudžiamąjį įvykį pranešti policijai. Šios pareigos neįvykdymas leidžia pripažinti įvykį nedraudžiamuoju.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 11482,30 Eur draudimo išmoką, 637,98 Eur palūkanų už piniginės prievolės neįvykdymą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3345,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinį tenkina todėl, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalis siejo draudimo sutartis ir, įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Nurodė, kad draustomis transporto priemonėmis vyko realus krovinio – automobilių – pervežimas. Dalį vežamų automobilių apgadinus, ieškovė atlygino jų remonto išlaidas ir pagrįstai reiškia reikalavimą atsakovei atlyginti turėtas išlaidas draudimo sutarties pagrindu. Byloje nenustatyta aplinkybių, atleidžiančių atsakovę nuo draudimo išmokos ieškovei mokėjimo ar suteikiančių teisę atsakovui mažinti išmokėtiną draudimo išmoką. Teismas atsakovės atsisakymą išmokėti draudimo išmokėjimą, motyvuojant, kad nebuvo užfiksuotas skambutis į policiją, vertino kaip formalų siekį išvengti prievolės pagal draudimo sutartį įvykdymo, nesusijusį su draudimo rizikos padidėjimu, žalos dydžio padidėjimu.
6. Teismas darė išvadą, kad atsakovė išnagrinėtoje byloje neįrodė ir neįrodinėjo, kad ieškovės vairuotojo nepranešimas vietos policijai dėl krovinio sugadinimo į viaduko apačią turėjo įtakos draudžiamajam įvykiui, kad dėl tinkamo nepranešimo apie draudžiamąjį įvykį ji patyrė žalą ir, jeigu būtų tinkamai informuota, būtų ėmusis priemonių, padėsiančių išvengti tokios žalos. Taip pat atsakovė neįrodė, kad ieškovės nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį vietos policijai turėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė sąmoningai, tyčia, dėl apgaulės neinformavo vietos policijos apie eismo įvykį, atkreipdamas dėmesį, kad vietos policija į tokio pobūdžio eismo įvykius, jeigu nėra žmonių aukų, žmonių sužalojimo, nusikalstamos veikos, nevyksta. Be to, draudikas buvo tinkamai informuotas apie draudžiamąjį įvykį.
7. Teismas atmetė atsakovės paaiškinimą, kad vairuotojo skambučio policijai neužfiksavimas suteikia teisę neišmokėti draudimo išmoką, nes skambutis policijai nesusijęs su draudžiamojo įvykio atsiradimu, žalos dydžio sumažinimu, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad policija į tokio pobūdžio skambučius nereaguoja, nevyksta į įvykio vietą. Pažymėjo, jog tai yra atsakovės piktnaudžiavimas teise, atsisakant vykdyti sutartinę prievolę.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Kaducėjus“ ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių sudarytoje draudimo sutartyje expressis verbis išreikštas nuostatas dėl draudėjo pareigų, jų nevykdymo pasekmių bei nedraudžiamųjų įvykių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pažeidė pacta sunt servanda principą.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, supainiojo du skirtingus institutus, t. y. nedraudžiamuosius įvykius ir draudimo sutarties sąlygų pažeidimą.
8.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, sprendimą priėmė neatlikęs visapusiško ir objektyvaus aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos procesu metu, išnagrinėjimo. Ieškovė nepateikė jokių pakankamų įrodymų, patvirtinančių draudžiamojo įvykio buvimo faktą, bei įrodymų, patvirtinančių ieškovės skambučio policijos pareigūnams faktą.
8.4. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą visiškai neatsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu atsakovei kilusius klausimus dėl žalos dydžio.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Kaducėjus“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti atsakovės skundo, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju atsakovė vadovavosi draudimo taisyklių I dalies 2.6.7 b ir 7.12.1 punktais ir draudimo taisyklių II dalies 5.3, 5.6 bei 8.3.2 punktais. Atsakovės skunde nurodytas teiginys, esą pirmosios instancijos teismas, nevertindamas nagrinėjamos situacijos aplinkybių, taip pat turėjo vadovautis šiomis draudimo sutarties nuostatomis, yra visiškai nesuprantamas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, jog, ieškovės įsitikinimu, atsakovė, atsisakydama dėl įvykio mokėti draudimo išmoką, minėtomis draudimo taisyklių nuostatomis apskritai negalėjo vadovautis. Skundžiamame sprendime aiškiai nurodoma, jog „byloje nenustatyta aplinkybių, atleidžiančių atsakovę nuo draudimo išmokos ieškovei mokėjimo ar suteikiančių teisę atsakovei mažinti išmokėtiną draudimo išmoką.“ Taigi, atsakovės skunde nurodyti teiginiai, esą teismas netaikė draudimo sutarties nuostatų, yra klaidinantys ir nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertinęs visą bylos medžiagą apskritai nenustatė jokio pagrindo minėtų draudimo sutarties nuostatų taikymui.
9.2. Aiškinant draudimo taisyklių II dalies 5.3 punktą atsakovei privalu atsižvelgti tiek į ieškovės kaltę dėl atitinkamos valstybės tarnybos pažymos apie įvykį nebuvimo, tiek ir apskirtai į tokios valstybinės tarnybos pažymos būtinumą (nepakeičiamumą) nustatant draudžiamojo įvykio faktą.
9.3. Atsakovė turėjo pareigą atsižvelgti į ieškovės neva padarytų draudimo sutarties pažeidimų sunkumą, ieškovės kaltę, priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu ir žalos dydžiu bei motyvuotai įrodyti atsisakymo mokėti draudimo išmoką priežastis.
9.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes tiek nedraudžiamųjų įvykių, tiek draudimo sutarties sąlygų pažeidimo institutų, tiek draudimo sutarties esmės ir šia sutartimi siekiamo tikslo kontekste.
9.5. Atsakovė vertindama įvykį visiškai nepagrįstai ignoravo jai pateiktų įvykio faktą ir pasekmes patvirtinančių įrodymų visumą.
9.6. Atsakovei pateiktų įrodymų visuma leidžia įsitikinti draudžiamojo įvykio fakto buvimu. Dėl šios priežasties sprendimas yra laikytinas visiškai pagrįstu ir teisėtu, kadangi atsakovė privalo laikytis savo įsipareigojimų pagal draudimo sutartį ir išmokėti draudimo išmoką.
9.7. Ieškovė pateikė visus konkretų žalos dydį patvirtinančius dokumentus, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas priteisė nurodytas sumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės kaip draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką draudėjui (ieškovei). Pasak atsakovės, ieškovė nesilaikė savo pareigų, kurios kilo iš tarp šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatų, t. y. pagal draudimo taisyklių I dalies 2.6.7 b, 7.12.1 punktus bei II dalies 5.3, 5.6, 8.3.2 punktus, pagal kuriuos draudėjui (ieškovui) kyla pareiga apie įvykį tuoj pat pranešti policijai, o toks įvykis, kurio fakto draudėjas negali pagrįsti valstybinių tarnybų išduotais įvykio faktą patvirtinančiais įrodymais, laikomas nedraudžiamuoju.
12. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, jog draudžiamuoju įvykiu laikomas draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
13. Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad draudimo taisyklės turi numatyti įvykius, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų – nedraudžiamuosius įvykius. Taigi atsakovo pareiga atlyginti žalą draudėjui yra kildinama iš sutartinių įsipareigojimų – draudimo sutarties. Pažymėtina, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutartis esmę. Jeigu draudikas nustato tokias standartines sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
15. Nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių buvo sudaryta draudimo sutartis pagal Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. gruodžio 19 d. redakcija, galiojanti nuo 2013 m. vasario 2 d.). Draudimo sutarties sudarymas patvirtintas 2015 m. balandžio 20 d. ieškovei išduotu draudimo liudijimu – serija LD Nr. (duomenys neskelbtini); TAI Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 28 d. ieškovei išduotas draudimo liudijimo priedas, kuriuo draudimo sutartis papildyta į transporto priemonių, kuriomis atliekant pervežimus galioja draudimo apsauga, sąrašą įtraukus naują transporto priemonę – „MB Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo apsaugos galiojimo pradžia numatyta 2015 m. birželio 2 d.
16. 2015 m. rugsėjo 7 d. ieškovė gavo užsakovo ekspeditoriaus Turinsky Transports. r. o. užsakymą pervežti krovinį su transporto priemone „MB Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Belgija–Vokietija (numatytas pakrovimas 2015 m. rugsėjo 8 d., iškrovimas – 2015 m. rugsėjo 9 d.). Iš 2015 m. rugsėjo 9 d. panešimo ieškovei apie žalą matyti, kad transporto priemonės „MB Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. V., važiuodamas maršrutu Belgija–Vokietija, 2015 m. rugsėjo 8 d. nepralindo pro tiltu ir kliudė vežamų automobilių stogus. Iš 2016 m. sausio 1 d. papildomo paaiškinimo matyti, kad įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai. 2015 m. rugsėjo 10 d. pranešimu ieškovė UAB „Kaducėjus“ informavo atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykusį įvykį. 2016 m. kovo 22 d. gauta atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ sprendimas, kuriame nurodyta, jog įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir išmoka ieškovei nemokama, remiantis draudimo taisyklių I dalies 2.6.7 b, 7.12.1 punktais bei II dalies 5.3, 5.6 bei 8.3.2 punktais, kurių pagrindu draudėjui (ieškovei) kyla pareiga apie įvykį nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar eismo įvykį – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t. t.).Iš užsakovo ekspeditoriaus Turinsky Transports. r. o. pateiktų sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškovei bei tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių (toliau – CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog krovinio gavėjas krovinį, t. y. automobilius: „Ford Tranzit“, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini); „Ford Kuga“, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini); „Ford Kuga“, važiuoklės Nr. VIN (duomenys neskelbtini), gavo su sugadinimu, nurodyta kaip „Transportavimo žala“. Minėtomis sąskaitomis faktūromis, kitais rašytiniais dokumentais informuojama apie patirtą žalą už krovinio sugadinimą. Teismui pateikti mokėjimo pavedimai dėl 10493,66 Eur, 1904,49 Eur, 2048,06 Eur sumų bei pervežimo užsakovo raštas, patvirtinantis ieškovės atlygintus nuostolius užsakovui.
17. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad šalys pateikė rašytinius įrodymus, t. y. paklausimus Nyderlandų policijai ir gautus atsakymus apie 2015 m. rugsėjo 8 d. įvykio aplinkybes. Institucijų pateiktuose atsakymuose iš esmės nurodoma, jog duomenų, ar buvo užregistruotas skambutis pagalbos telefonu 112 dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. įvykusio įvykio, nėra išlikę, nėra žinoma, ar pranešta apie įvykį. Taip pat nurodyta, kad policija į tokio pobūdžio įvykius nevyksta, jeigu nėra sužeistų asmenų, avarijų, kurios kelia pavojų eismui ar įvykio vietoje padarytas nusikaltimas, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas.
18. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pripažino, kad ginčo įvykis pripažintinas draudžiamuoju, o atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, siejant su draudimo taisyklėmis, jog transporto vairuotojas nepranešė policijai, yra piktnaudžiavimas teise, atsisakant vykdyti sutartinę prievolę, kadangi skambutis policijai nesusijęs su draudžiamojo įvykio atsiradimu, žalos dydžio sumažinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog policija į tokio pobūdžio skambučius nereaguoja, nevyksta į įvykio vietą.
19. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad draudimo atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudimo apsaugos aspektu. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
20. Atsakovė kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai. Minėta, kad tarp šalių sudarytos draudimo sutarties taisyklių I dalies 2.6.7. b punktas numato, jog atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo apie jį nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar eismo įvykį – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t. t.), 7.12. ir 7.12.1 punkte nurodyta, kad, jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė taisyklių bendrųjų sąlygų 2.6.7. b punkte nurodyto reikalavimo, draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, o pagal II dalies 5.3 punktą, nedraudžiamuoju įvykiu yra bet kokios draudėjo atsakomybės prieš krovinio valdytoją atsiradimas ir jo ar krovinio valdytojo patirti finansiniai nuostoliai dėl krovinio areštavimo, sulaikymo arba konfiskavimo.
22. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas siekdamas nustatyti, ar ginčo šalis sieja draudžiamieji santykiai ir ar draudžiamasis įvykis įvyko bei jo metu atsirado žala, vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir kitus įrodymus, pavyzdžiui, CMR važtaraščius, nuotraukas, susirašinėjimus, apklaustų liudininkų duotus parodymus, pateiktas remonto sąmatas, transporto priemonės vairuotojo darbo laiko apskaitos įrenginio (tachografo) parodymus, pateiktus mokėjimų nurodymus, t. y. pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog įvykęs įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
23. Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė nepateikė atsakovei Nyderlandų policijos pažymos, kurią privaloma turėti įvykus eismo įvykiui, pažymėtina, jog toks reikalavimas yra neteisingas, nesąžiningas ir neprotingas (CK 1.5 straipsnis), paremtas tik atsakovės samprotavimais, kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovė apie draudžiamąjį įvykį policijai galėjo nepranešti tyčia, siekdama sąmoningai suklaidinti atsakovę apie žalą, jos dydį, apsunkinti pareigą ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove ar kitaip apsunkino draudžiamojo įvykio tyrimą, užkirto kelią draudimo bendrovei tirti įvykio aplinkybes ir sumažinti arba išvengti žalos. Ieškovė visus duomenis, kuriuos turėjo galimybę pateikti, apie draudžiamąjį įvykį atsakovei pateikė, savo pareigą bendradarbiauti, padėti draudikui išsiaiškinti draudžiamojo įvykio aplinkybes, pateikti išsamius ir teisingus pranešimus apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudžiamuoju įvykiu, vykdė sąžiningai.
24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylos atveju priteisė ieškovei UAB „Kaducėjus“ draudimo išmoką, todėl pirmosios instancijos sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinėje instancijoje.
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ieškovė UAB „Kaducėjus“.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali priteistina suma yra 1204,71 Eur (1,3 x 926,70 Eur), vertina, kad ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šį dydį viršija, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1204,71 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės naudai UAB „Kaducėjus“ (įm. k. 142168219) iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (įm. k. 110051834) 1204,71 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturis eurus 71 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.