Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. M. skundą dėl 2016-09-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo G. M. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, paskiriant jai 1 000 Eur dydžio baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nubausta už tai, kad ji, būdama darbdaviu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, laikotarpyje nuo 2015-05-23 iki 2015-11-03, esant darbo sutarties požymiams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido dirbti E. B. teisės aktų nustatyta tvarka (prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios), apie E. B. įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui. Teismas konstatavo, kad šiais veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Dėl G. M. skundo argumentų, susijusių su teisme neapklaustais liudytojais, E. B. atstovas nurodė, jog S. U., kaip E. B. brolis, 2016-01-25 raštiškai atsisakė duoti parodymus byloje (b.l. 4) ir šauktas neatvyko į posėdžius; Apeliantė savo nurodytos versijos išvis nepagrindė jokiais įrodymais bei pirmą kartą iškėlė tik apeliaciniame skunde, nors teismo paskutiniame posėdyje, teisėjo keletą kartų perklausta, niekaip nepaaiškino S. U. apklausos būtinybės priežasčių, tik nurodė, jog reikia apklausti, kadangi teismas jį šaukė liudytojui. Teismo apklausti liudytojais kiti vairuotojai aiškiai patvirtino, kad liudydami teisme nebuvo nieko paveikti ir nebuvo įkalbėti duoti melagingų parodymų, o teismas vadovavosi ne tik įmonės vairuotojų parodymais, bet ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų (teisininko, vyr. buhalterės, administratorės-apskaitininkės, pačios G. M.) parodymais, taip par ir visų kitų byloje esančių, tame tarpe rašytinų įrodymų visuma, bei padarė išdėstytą nutarime ir pagrįstą įrodymais motyvuotą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija negalėjo nežinoti apie E. B. pakankamai ilgą laiką vykusį faktinį darbą įmonėje. Taigi G. M. argumentas, kad S. U. neapklausimas liudytoju, turėjo esminės įtakos bylai ir neteisingo sprendimo priėmimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad G. M. nenurodė ir jokių svarbių aplinkybių, kurias galėtų paliudyti M. I..

Motyvuojamoji dalis

G. M. skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. M. nepripažįsta kaltės padariusi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, taip pat teigia, jog praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino

ATPK 35 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimo terminus, 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-33-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-67-699/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010

Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas G. M. buvo surašytas 2016-02-08. Nelegalaus darbo tyrimo aktas surašytas 2016-01-29. Būtent ši data, šiuo atveju, laikytina pažeidimo paaiškėjimo diena, taigi šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti turėjo sueiti 2016-07-29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-15 nutarimu administracinės nuobaudos G. M. skyrimo terminą pratęsė iki vienerių metu, skaičiuojant nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t.y. iki 2017-01-29 (2 t., b.l. 41).

Esant nustatytoms aplinkybėms, Apeliantės teiginiai apie tai, kad nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pratęstas, yra nepagrįsti ir todėl atmestini.

Dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Kaip pagrįstai nurodo ir Apeliantė, ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir nusprendė apklausti liudytojus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją – ekspeditorių S. U. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį M. I., tačiau to nepadarė ir dėl šių priežasčių jai buvo atimta galimybė gintis, taip pat nebuvo nustatytos visos svarbios aplinkybės. Teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais ir pažymi, kad, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodinėjimas negali būti begalinis, kai surinktų byloje duomenų pakanka pagrįstoms teismo išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir betarpiškai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai spręsdamas apie įrodymų pakankamumą, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl G. M. kaltės. Kaip matyti, teisme apklausti ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei nukentėjęs asmuo, bet taip pat ir bendrovės darbuotojai Ž. A., S. A., R. N. patvirtindami, kad kartu su E. B. bendrovės transportu gabeno krovinius į kitas šalis, matė E. B. vairuojant bendrovės vilkikus, o nurodymus vykti į reisus jiems duodavo transporto vadovas V. G.; taip pat apklausti į bendrovės administracijos darbuotojai – juristas M. B., vyr. buhalterė A. K., administratorė –apskaitininė A. B., nurodė apie E. B. įdarbinimą nežinantys, taip pat apklaustas ir transporto vadovas V. G.. Byloje esantys rašytiniai dokumentai taip pat neabejotinai patvirtina faktą, kad E. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko vairuotojo funkcijas, t.y.: 2015-09-06 Transporto priemonės svėrimo pažyma, 2015-09-03 Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, 2015-09-04 Transporto priemonės svorio parametrų nustatymo aktas, 2015-09-28 Daugiapusio automobilių praleidimo punkto Burački muitinės posto aktas dėl identifikacinės priemonės pakeitimo, pašalinimo, sunaikinimo arba sukeitimo, ant šių dokumentų, be kitų asmenų, taip pat yra ir E. B. parašai. Taip pat – V. G. surašytas įgaliojimas naudotis transporto priemone nuo 2015-07-01 iki 2016-07-01, administracinių teisės pažeidimų protokolai E. B. už 2015-09-04 ir 2015-09-18 padarytus pažeidimus Rusijos Federacijoje ir Vokietijoje, vairuojant vilkiką Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo registracijos kortelės duomenys, degalų deklaracijos. Kokias bylai svarbias aplinkybes būtų nurodę Apeliantės prašomi apklausti liudytojai, ji negalėjo paaiškinti. O jos skunde nurodomos aplinkybės, jog M. I. galimai įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, t.y. paėmęs kyšį už kitai įmonei palankius veiksmus, visiškai nesusijusios su nagrinėjamu pažeidimu, kadangi duomenų, jog nepagrįstai surašytas Nelegalaus darbo tyrimo aktas, nėra. Be to, šiame akte nurodomas aplinkybes patvirtino tiek dalis apklaustų liudytojų, tiek ir rašytinė bylos medžiaga, Apeliantės kaltės klausimas išspręstas įvertinus ne išimtinai kuriuos nors vienus įrodymus, o jų visumą. Taigi teismas, nustatęs, kad surinktų duomenų užtenka išvadai padaryti, pagrįstai nusprendė pakartotinai G. M. nurodytų asmenų į bylos nagrinėjimą nekviesti ir tai nesudaro pagrindo teigti, jog bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, ar kad G. M. buvo atimta galimybė gintis.

Apeliantės pateikta versija, kad E. B., parašydamas skundą Valstybinei darbo inspekcijai, galimai kerštauja V. G. dėl jo neįdarbinimo, laikytina nelogiška. Vis dėlto, E. B. bendrovėje dirbo pakankamai ilgą laiką, t.y. kiek daugiau nei penkis mėnesius. Už šį laikotarpį jam nei atlyginimas, nei dienpinigiai mokami nebuvo. Šių aplinkybių G. M. ir apklausti administracijos darbuotojai neginčija. Taigi neįtikinama Apeliantės versija, kad asmuo tokį laiką galėtų dirbti veltui vien tik tam, kad taip neva galėtų atkeršyti jo į darbą nesutikusiam priimti asmeniui. Šioje vietoje pažymėtina, jog transporto vadovo V. G. parodymai taip pat nevienareikšmiai bei keliantys teismui abejonių. Kaip minėta, E. B. teismui pateikė V. G. pasirašytus įgaliojimus vairuoti įmonės transportą. V. G. patvirtino, kad tokius įgaliojimus pasirašė prieš išeidamas atostogų ir paliko kabinete. Kokiu būdu šie dokumentai galėjo dingti iš jo kabineto ir atsirasti pas E. B., liudytojas paaiškinti negalėjo, o dėl šių dokumentų dingimo jis niekur nesikreipė ir niekam apie tai nepranešė. Visgi vėliau teigė, jog E. B. į darbą nepriėmė iš viso, sąlygotas neigiamų kitų vairuotojų atsiliepimų.

Visgi aukščiau aptarti ir pirmosios instancijos teismo išanalizuoti įrodymai leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog G. M. veiksmuose yra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai. Su tokia išvada aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas G. M. buvo surašytas už tai, kad ji neužtikrino, jog su vairuotoju E. B., dirbusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-05-23 iki 2015-11-03 būtų pasirašyta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą būtų pranešta Sodros teritoriniams darbo skyriuj. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesant objektyvių duomenų apie E. B. darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvimą, šią faktinę aplinkybę iš G. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pašalino, ir konstatavo, jog G. M., kaip bendrovės direktorė, trauktina administracinėn atsakomybėn dėl to, kad apie E. B. įdarbinimą jos vadovaujamoje bendrovėje nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Apeliantės teigimu, jei dėl ATP protokole nurodomų veiksmų galima nubausti asmenį, tai tas asmuo turėtų būti arba transporto vadovas V. G., arba vyr. buhalterė A. K., tačiau tikrai ne Apeliantė. Pagrįsdama šiuos teiginius ji nurodė, kad byloje apklaustų asmenų parodymai neabejotinai patvirtina, jog santykiuose su vairuotojais įmonei išimtinai atstovavo V. G.. O DK 99 straipsnio 6 dalyje numatytą darbdavio pareigą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį – A. K.. Šie G. M. argumentai nepagrįsti. Kalbant apie direktorės, kaip bendrovės vadovės atsakomybę, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. (LAT 2016-04-19, 2At-39-648/2016).

Visų pirma, kaip pažymėta ir VDI pateiktame atsiliepime, viso proceso metu G. M. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių atitinkamų asmenų paskyrimo, kurie būtų atsakingi už asmenų bendrovėje įdarbinimą. Teisme apklaustas bendrovės transporto vadovas V. G. patvirtino, kad pagal einamas pareigas yra atsakingas už bendrovės transportą, vairuotojus, krovinių gabenimą. Būtent į šį asmenį vairuotojai kreipiasi dėl įdarbinimo, jis iš esmės atlieka atranką ir nusprendžia, ar asmenį priimti. Tačiau jis nepatvirtino, jog buvo įgaliotas pasirašinėti darbo sutartis, o taip pat ir atitinkamai pranešti apie jas Sodrai įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantė skunde teigia, kad V. G. turėjo visus įgaliojimus atstovauti bendrovę santykiuose su vairuotojais. Kaip minėta, toks įgaliojimas byloje pateiktas nebuvo, todėl identifikuoti už ką ir kokiu pagrindu buvo atsakingas bendrovės transporto vadovas, negalima. Be to, priešingai nei teigia skunde, G. M., apklausta pirmosios instancijos teisme metu, paaiškino, kad V. G. nebuvo davusi jokio įgaliojimo, kad pastarasis yra atsakingas už viską. Taip pat teigė, jog būtent ji duoda nurodymus buhalterijai dėl asmens priėmimo į darbą ar jo atleidimą, būtent ji pasirašo darbo sutartį, kurią paruošia įmonės juristas. O ir pats V. G. nurodė, kas susiję su asmenų darbinimu, tik vykdęs bendrovės darbuotojų- vairuotojų atranką, tačiau teisiškai į darbą jų nepriiminėjo, darbo sutartis sudarydavo ir pasirašydavo G. M.. Taigi tokia prieštaringa ir faktiniais duomenimis nepatvirtinta Apeliantės pozicija dėl atsakingo už padarytą pažeidimą asmenį vertintina kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Kalbant apie Apeliantės skundo argumentus dėl vyr. buhalterės atsakomybės dėl nepranešimo Sodrai apie sudarytą darbo sutartį, pažymėtina, jog visgi bendrovės direktorė, t.y. G. M. atsakinga už darbo sutarčių sudarymą, ji pati duoda konkrečius nurodymus buhalterijai dėl asmens priėmimo į darbą arba atleidimo iš jo, taigi logiška, jog vyr. buhalterė, apie įdarbintą asmenį Sodrai praneša tik gavusi atitinkamą direktorės nurodymą, ką patvirtino ir pati teisme apklausta A. K.. Nepaisant to, kad bendrovės vyr. buhalterė buvo įgaliota atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis, G. M., būdama įmonės vadovė, turėjo užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau, nagrinėjamu atveju, to padaryta nebuvo – E. B. faktiškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-05-23 iki 2015-11-03, tačiau apie šio asmens įdarbinimą G. M. vadovaujamoje bendrovėje nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriuj.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Nukentėjusiojo E. B. atstovas advokatas atsiliepime į Apeliantės skundą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones E. B. pareikšto atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-11-30 ieškinio (skundo) turtinio reikalavimo 8 500 Eur sumai areštuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo kilnojamąjį ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaityti su ieškovu E. B. pagal jo pareikštą ieškinį (skundą).

Advokato teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, jog būsimas teismo sprendimas dėl E. B. pareikštų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 500 EUR dydžio turtinių reikalavimų įvykdymas gali būti iš esmės apsunkintas arba neįmanomas. Šioje administracinėje byloje yra sprendžiama, ar pagrįstai G. M. buvo pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, ieškinio klausimas šioje byloje nenagrinėjamas, dėl to teismas nesprendžia ir laikinųjų apsaugos priemonių bendrovės turtui taikymo. Pažymėtina, jog toks teismo sprendimas neužkerta nukentėjusiajam kelio jo teises realizuoti civilinėmis procesinėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti 2016-09-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir G. M. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.