- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-23
- Bylos Nr.
- eII-192-716/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00008-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-353456-2025 (toliau – ir nutarimas) R. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, už ką jam paskirta 500 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 5 d. gautas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Institucijos 2025 m. gruodžio 5 d. priimtą nutarimą arba 2) minėtą nutarimą pakeisti, paskiriant mažesnę baudą ir trumpesnio terminio administracinio poveikio priemonę arba 3) pakeisti Institucijos priimtą nutarimą, paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba 4) baudos mokėjimo išdėstyti lygiomis dalimis per 12 mėnesių laikotarpį; 5) priteisti iš Institucijos pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių bus patirta.
Skunde teigiama, kad Institucija tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir argumentų, o tik formaliai juos paminėjo, įvertino tik vieną pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nutarimą sušvelnino ne pagal pareiškėjo išdėstytas svarbias aplinkybes, o tik formaliai. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pažeidimo padarymo metu vairavo ne sau priklausančią, o darbdavio jam suteiktą transporto priemonę ir vykdė darbo funkcijas. Pažeidimo padarymo metu nepastebėjo greitį ribojančio kelio ženklo, dėl padaryto pažeidimo gailisi, yra atsakingas vairuotojas, laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET). Pareiškėjas pripažino, kad dirbant (duomenys neskelbtini) darbą yra padaręs administracinių nusižengimų, tačiau tokį darbą dirbant transporto priemonę vairuoja kiekvieną darbo dieną, mažiausiai po 8 val. per dieną, todėl pritaikius teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą jis negalės vykdyti savo darbo funkcijų, dėl ko su juo būtų nutraukta darbo sutartis ir jis netektų savo vienintelio pajamų šaltinio, o dėl turimų sveikatos problemų kitą darbą jam susirasti bus labai sunku. Pareiškėjo vertinimu, Institucija neatsižvelgė ir nevertino objektyvių jo nurodytų aplinkybių, motyvų ir pritaikė neadekvačiai dideles padarytam pažeidimui poveikio priemones, todėl tokiu būdu pažeidė proporcingumo principą, nes administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų. Administracinis nusižengimas buvo padarytas vietoje, kurioje nors ir formaliai, pagal kelių ženklinimą, leistinas greitis yra 70 km/h, tačiau pažeidimas yra padarytas magistraliniame kelyje, kur leistinas greitis yra 130 km/val. Eismo intensyvumas, šioje vietoje, darbo dieną, buvo labai mažas, o padarinių, apart moralės ir teisės normų pažeidimo, dėl administracinio nusižengimo niekam nekilo.
Skunde pažymima, kad Institucija visiškai nevertino pareiškėjo, kaip eismo dalyvio charakteristikos. Pareiškėjas kiekvieną darbo dieną vežioja (duomenys neskelbtini) ir juos pristato į įvairias Lietuvos vietas, kasdien važiuoja vis kitu maršrutu, nepažįstamais keliais, tačiau per (duomenys neskelbtini) metus tokio darbo teturėjo tik nesistemingus KET pažeidimus, visuomet elgėsi sąžiningai – visas paskirtas nuobaudas apmokėdavo laiku. Teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones pareiškėjas turi jau (duomenys neskelbtini) metus, nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, vykstančių ikiteisminių tyrimų pareiškėjo atžvilgiu nėra, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, pareiškėjas nėra valstybės išlaikomas, o yra dirbantis ir drausminių nuobaudų iš darbdavio nėra sulaukęs. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas yra socialiai atsakingas ir integravęsis bei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, kad jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus ir šios aplinkybės teikia pagrįstą pagrindą teismui manyti ir tikėti, kad pareiškėjui poveikį daryti gali ir švelnesnis nei Institucijos nutarimu paskirtas teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Be kita ko, pažymima, kad neigiamų padarinių pareiškėjui jau ir taip nepavyko išvengti. Pareiškėjas privalės sumokėti didelę baudą. Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, todėl baudos sumokėjimas pareiškėjui savaime sukels suvaržymų ir nepatogumų. Bausmę dėl padaryto administracinio nusižengimo pareiškėjas jaučia ir tuo aspektu, kad tenka patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius, dėl šiandien ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad pareiškėjas nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Institucijos priimtu nutarimu iš pareiškėjo net 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones, o tai reiškia, kad neturėdamas darbo, jis negaus ir pajamų ir neturės kaip sumokėti jam paskirtą piniginę baudą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo darbo užmokestis ir taip yra nedidelis ir jam sunku išgyventi netgi turint pajamas iš darbo užmokesčio, pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti, pareiškėjas prašo teismo baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Institucija, pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 5 d. priimtą nutarimą Nr. 0239-ANR_N-353456-2025 nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad kiekvienas eismo dalyvis, tame tarpe ir R. D., privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Institucija atkreipia dėmesį, kad R. D. padarė itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą. Kelyje kur vyksta intensyvus transporto priemonių eismas savo elgesiu sukėlė akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucijos vertinimu, vien tik simbolinis R. D. administracinės nuobaudos – baudos paskyrimas, skiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam laikotarpiui, nei paskirta priimtame nutarime, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui keliamų tikslų. Skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Būtent šių aplinkybių visuma ir lėmė Institucijos nutarimu R. D. (atsižvelgiant ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas)), skirti 500 eurų dydžio piniginę baudą kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui ir įvertinus atsiradusią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad R. D. dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi ir sutinka. Be to, Institucija pažymėjo, kad R. D. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka už KET pažeidimus baustas 9 kartus, iš jų 3 kartus už greičio viršijimą. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. D. iki bylos nagrinėjimo Institucijai nepateikė prašymo ir ANK nurodytų įrodymų, tokių kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, informacijos apie gaunamas socialines išmokas ar pan. Įvertinus tai, priimant naują nutarimą R. D. buvo išaiškinta, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir nurodyta R. D. kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h. Minėto nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo 450 iki 550 eurų. Šio straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Minėto straipsnio dispozicijoje numatyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo taisykles (toliau ir – KET).
KET 127 punkte imperatyviai nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.
Skundžiamu nutarimu R. D. pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2025 m. rugsėjo 15 d., 14.33 val., magistraliniame kelyje Panevėžys–Šiauliai, Radviliškio r. sav., 42,800 km. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/h greitį ir važiavo 123 km/h greičiu (įvertinus paklaidą).
Teismo posėdžio metu R. D. nurodė, kad pripažįsta pažeidimą ir supranta, kad padarė klaidą. Supranta, kad baudą teks sumokėti, bet prašo pasigailėti ir neatimti teisės vairuoti, nes dėl to prarastų darbą, neturės iš ko pragyventi, susimokėti skirtą baudą. Prašo baudą išdalinti 12 mėnesių laikotarpiui, nes neturės tokios sumos. Jam svarbiausia, kad liktų vairuotojo pažymėjimas, baudą sutinka sumokėti. Santaupų jis neturi. Yra doras vairuotojas, buvo baustas administracine tvarka, praeityje buvo atimta teisė vairuoti už viršytą greitį. Jis nematė ženklo „70“, labai skubėjo, todėl važiavo 127 km/h. Daugiau to niekada nepasikartos. Reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas jis nereiškia. Uždirba apie 1000 eurų per mėnesį, moka už paskolą, dar lizingo įmoką 72-73 eurus per mėnesį.
Byloje nėra ginčo dėl R. D. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Tiek pateikiant skundą, tiek teismo posėdžio metu dėl minėto nusižengimo padarymo pareiškėjas kaltę pripažino visiškai. Skundu iš esmės keliamas paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimai. Skundu prašoma sumažinti pareiškėjui pagal sankciją paskirtą vidurkio dydžio piniginę baudą ir pagal sankciją pritaikytą trumpesnės trukmės nei vidurkis administracinio poveikio priemonės terminą, netenkinus šio prašymo, prašoma sušvelninti paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonės terminą išimtiniais pagrindais, t. y. paskirti mažesnę baudą nei sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės visai neskirti, o netenkinus ir šio prašymo, prašoma išdėstyti baudos mokėjimą lygiomis dalimis per 12 mėnesių laikotarpį. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su R. D. paskirtos ir skundžiamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžiais.
Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat – atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio administracinius nusižengimus, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už nusižengimo padarymą. Todėl prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu ar asmeninių poreikių tenkinimą. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas, už kurį R. D. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, laikytinas išskirtinai pavojingu ir grubiu, nes už tokio pažeidimo padarymą yra numatyta griežčiausia sankcija, kuri galėtų būti skiriama už nustatyto važiavimo greičio viršijimą. R. D. vairavo transporto priemonę įvertinus matavimui naudoto prietaiso paklaidą ne mažesniu nei 123 km/h greičiu magistraliniame kelyje, kur buvo leidžiamas maksimalus 70 km/h greitis. Dėl to pritaikius greičio matavimo prietaiso paklaidą nustatytą greitį R. D. viršijo net 53 km/h. Pažymėtina, kad minėtame magistraliniame kelyje apskritai leistinas didžiausias važiavimo greitis yra 90 km/h (skunde nepagrįstai nurodomas 130 km/h greitis), dėl ko akivaizdu, kad pareiškėjas vairuodamas automobilį buvo įžūlus ir leistiną greitį pasirinko viršyti sąmoningu elgesiu, o ne dėl kelio ženklo nepastebėjimo.
Savo elgesiu R. D. rizikavo tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumu ir net gyvybe, toks jo KET pažeidimas galėjo sukelti itin skaudžias ir neatitaisomas pasekmes, jo pasirinktas elgesio variantas – vairuojant automobilį viršyti nustatytą greitį, iš esmės parodo jo neatsakingumą ir abejingumą nustatytų taisyklių laikymuisi. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad nusižengimas buvo padarytas nesukeliant pasekmių, nepateisina padaryto pažeidimo. Važiavimo greitį ribojantis kelio ženklas tam tikroje magistralinio kelio dalyje yra pastatytas ne formaliai, kaip teigia pareiškėjas, o būtent siekiant išvengti galimo padidinto pavojaus, užtikrinti saugumą kelyje, ir jeigu būtų sukeltos pasekmės dėl greičio viršijimo, pažeidėjas susilauktų dar griežtesnių sankcijų. Teisingai akcentuojama Institucijos atsiliepime, kad nusižengimas padarytas darbo dieną, šviesiu paros metu, kelyje, kur transporto priemonių eismas įprastai būna intensyvesnis, todėl R. D. savo elgesiu sukėlė akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir įžūlaus elgesio pasekmių.
Nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, jog per pastarųjų penkerių metų laikotarpį R. D. administracine tvarka buvo baustas aštuonis kartus, visi praeityje padaryti administraciniai nusižengimai yra susijęs su transporto priemonės vairavimu ir KET pažeidimais. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. D. trečią kartą yra baudžiamas administracine tvarka už nustatyto leistino greičio viršijimą, asmeniui praeityje jau buvo taikyta administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimas 1 mėnesiui – kuri šiuo atveju akivaizdu, kad savo tikslo tinkamai neįgyvendino. Dėl praeityje padarytų nusižengimų atmestini ir nepagrįsti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog jis laikosi KET, visuomet elgėsi sąžiningai, yra doras eismo dalyvis. R. D. padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio ar mažiau pavojingu, tai vertintina kaip sistemingo netinkamo elgesio, vykdant KET reikalavimus, pasekmė, nes pažeidimų skaičius rodo, jog jis linkęs nepaisyti įstatyme nustatytų reikalavimų, teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, nors žino savo finansinę padėtį, darbo pobūdį ir supranta, kad už minėto nusižengimo padarymą jam bus paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.
Iš Institucijos priimto nutarimo turinio matyti, jog atsižvelgus į tai, kad buvo nustatyta R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai pripažino nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), R. D. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta sankcijos vidurkio dydžio piniginė bauda – 500 eurų ir net kiek trumpesnės trukmės nei sankcijos vidurkis specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas 3 mėnesiams.
Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019).
Nagrinėjamoje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sumažinti paskirtos nuobaudos dydį bei sušvelninti specialiosios teisės atėmimo terminą. Taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesių terminui atėmimo, pažeidėjui kilsiančios pasekmės bus neproporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.
Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinėmis funkcijomis, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti pats R. D.. To nepadaręs pareiškėjas prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl jo darbinių funkcijų, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Dėl to skunde nurodytos aplinkybės, jog pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo funkcijų atlikimo nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti teismo sprendimą naikinti ar sutrumpinti ir taip pagal sankciją paskirtą trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Institucija, nagrinėdama R. D. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pagrįstai nustatė vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, tinkamai įvertino R. D. charakterizuojančius duomenis, dėl ko teisėtai ir pagrįstai pažeidėjui pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį paskyrė sankcijos vidurkio dydžio baudą bei kiek trumpesnės nei vidurkio trukmės privalomą administracinio poveikio priemonę. Dėl to nėra jokio pagrindo panaikinti ar mažinti nei pareiškėjui nutarimu paskirtą piniginę baudą, nei administracinės poveikio priemonę (specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą). R. D. Institucijos paskirta nuobauda absoliučiai atitinka įstatymo nuostata dėl nuobaudos skyrimo ir ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės nėra, net ir įvertinus tai, kad teisė vairuoti pareiškėjui būtina vykdant darbines funkcijas.
Pateikdamas teismui skundą, pareiškėjas prašė jam paskirtą baudą išdėstyti lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui dėl prastos finansinės padėties ir prie skundo pridėjo jo finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.
Teismas įvertinęs su skundu pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, turinius įsipareigojimus dėl vartojamosios paskolos grąžinimo, taip pat teismui išsakytus teiginius dėl mokamų lizingo įmokų, kurie patvirtina R. D. finansinę padėtį, mato pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą dalyje dėl jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstymo dalimis. Visgi, šis pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, nes paskirtos 500 eurų baudos mokėjimo išdėstymas pareiškėjo pageidaujamam 12 mėnesių terminui prieštarautų nuobaudos tikslams ir jų tinkamam įgyvendinimui. Įvertinus pareiškėjo materialinę padėti ir turtinius įsipareigojimus Institucijos nutarimu paskirta 500 eurų dydžio bauda siekiant teisingo pažeidėjo nubaudimo ir nuobaudos tikslų turi būti sumokėta per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį mokant po 100 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu
nutaria:
R. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-353456-2025: vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos 500 (penkių šimtų) eurų baudos mokėjimą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 100 (vieno šimto eurų) įmoką.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.