- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-1117-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00475-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-829/2014 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui L. K. dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovo E. M. neteisėto valdymo ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpas plane pažymėtas 1-1 (4.88 kv.m.), 1-7 (14.89), 1-3 (13.54 kv.m.), 1-6 (13.24 kv.m.), 1-4 (18.60 kv.m.), 1-5 (5.71 kv.m.), l-8 (2.75kv.m.), ir iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpų, plane pažymėtų 1-1 (4.88 kv.m.), 1-7 (14.89), 1-3 (13.54 kv.m.), 1-6 (13.24 kv.m.), 1-4 (18.60 kv.m.), 1-5 (5.71 kv.m.), l-8 (2.75 kv.m.), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu L. K.. Ieškovas nurodė, kad E. M. apgaule jo namuose apsigyveno 2012 m. rugpjūčio mėn. viduryje. Pastarasis turėjo tik laikinai pagyventi, kol susiras gyvenamąją vietą, nes buvo žmonos išvytas iš savo namų. Atsakovas, gyvendamas ieškovo name, nei karto neprisidėjo prie mokesčių už būstą, taip pat naudojasi ir ūkiniais statiniais. Be to, nesant ieškovo leidimo ir sutikimo naudojasi ieškovo asmeniniais daiktais. Raktų nuo namų ieškovui neduoda ir jo neįsileidžia. Tai E. M. daro pažeisdamas jo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Su E. M. nebuvo galimybės susitarti – jis ignoravo žodinius prašymus. Apie sudarytą panaudos sutartį – atsakovas meluoja. Su juo pačiu atsakovas dėl sutarties nesitarė. Atsakovo neteisėtas buvimas ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose bei neteisėtas naudojimasis jo asmeniniais daiktais, varžo ieškovo teisę savo nuožiūra naudotis nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovui E. K. ir trečiajam asmeniui L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis ginčo turto – gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), tarp kurių yra ir viralinė. Kita dalis – ½ priklauso trečiajam asmeniui L. K. asmeninės nuosavybės teise, kadangi ši dalis trečiojo asmens yra paveldėta. Nurodė, kad ginčo dėl to, jog atsakovas būtent nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio vidurio apsigyveno sutuoktiniams E. K. ir L. K. priklausančioje viralinėje ir joje gyvena šiuo metu, nėra. Byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovas ginčo patalpose apsigyveno ieškovui ir jo sutuoktinei sutikus. Nors ieškovas E. K. teigė, kad atsakovą leisti gyventi vasarinėje virtuvėje nutarusi jo sutuoktinė, tačiau iš ieškovo veiksmų matyti, jog tam ieškovas 2012 metų rugpjūčio mėnesio viduryje neprieštaravo. Pagal šias faktines aplinkybes, teismo vertinimu, tarp namo savininkų – ieškovo bei trečiojo asmens ir patalpų naudotojo – atsakovo, atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad rašytinio susitarimo dėl patalpų naudojimosi sąlygų šalys nesudarė, tačiau dėl sutarties trukmės šalių parodymai išsiskyrė. Ieškovo teigimu, atsakovui buvo leista vasarinėje virtuvėje (viralinėje) gyventi tik keletą mėnesių – kol šis susiras kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovo teigimu, ieškovo šeima planavo pastarajam išėjus į pensiją važiuoti gyventi į Vokietiją, todėl buvo kalbėta, jog jis galės pasilikęs laiko virtuvėlėje (viralinėje) gyventi, prižiūrėti namus, tačiau nebuvo aptarta konkretaus gyvenimo termino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ieškovas neginčijo tos aplinkybės, kad atsakovas E. M. permūrijo viralinės krosnį viralinėje, ją pasiremontavo, sprendė, jog ši aplinkybė nesuteikia pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas tik keletui mėnesių planavo joje gyventi. Nesant kitų įrodymų, taip pat ieškovui tiksliai net nenurodžius koks tai terminas, kuriam buvo leista atsakovui viralinėje gyventi, teismas padarė išvadą, kad nenustatyta pakankamai aplinkybių, galinčių būti pagrindu konstatuoti, jog šalys susitarė dėl panaudos termino, ir sprendė, kad atsakovas naudojasi negyvenamosiomis patalpomis žodinės neterminuotos panaudos sutarties pagrindu.
Šalies argumentai
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo kreipėsi 2013-05-30, tai yra, nesilaikydamas CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavo – įspėti atsakovą apie panaudos sutarties nutraukimą. Šiuo atveju trijų mėnesių trukmės įspėjimo apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą nesilaikymas, teismo vertinimu, turi įtakos ginčo išsprendimui, kadangi ieškovas prašo teismo išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo tik ½ dalį gyvenamojo namo bei iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais būtent tik iš gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu L. K.. Šis ieškinio nuorašas atsakovui buvo įteiktas 2013-07-09, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovas E. M. gyvena ne gyvenamajame name, o lauko virtuvėje (viralinėje). Reikalavimo iškedinti atsakovą iš viralinės ieškovas teismui nepateikė. Ieškovas ir trečiasis asmuo nėra nustatę naudojimosi patalpomis tvarkos, tačiau, teismo vertinimu, minėta aplinkybė nesudaro kliūčių L. K., kaip savininkei, laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, tai yra suteikti įgaliojimą atsakovui prižiūrėti jai priklausančią turto dalį, kaip ir leidimą gyventi viralinėje. Teismas nurodė, kad pareigos bendraturčiui informuoti kitą bendraturtį apie ketinimą sudaryti panaudos ar kitokią sutartį, įstatyme nenustatyta. Duomenų, kad atsakovas šiuo metu naudojasi ieškovui priklausančiais asmeniniais daiktais, ar naudojasi būtent ieškovui priklausančia patalpų dalimi, nėra pateikta. To nepatvirtino nei vienas byloje apklaustų liudytojų. Pats ieškovas nurodė, kad duomenų neturi, jog šiandien atsakovas gyventų jo namuose. Įrodymų, kad atsakovas valdytų ieškovui priklausančio turto dalį byloje taip pat nepateikta. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, norėdamas laisvai disponuoti jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, gali pareikšti ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, taip pat nusistatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarką. Taip pat pažymėjo, kad Šakių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9-876/2014 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo. Ginčas dėl disponavimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kurių dalis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o dalis – bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali būti išspręstas tinkamai tik išsprendus jų turto pasidalijimo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Apeliantas nurodo, kad atsakovas jo namuose apsigyveno apgaule 2012 m. rugpjūčio mėn. viduryje. Tai, kad jam buvo leista laikinai apsigyventi viralinėje, nesudarė prielaidos atsirasti civiliniams teisiniams santykiams, o būtent panaudos sutarčiai, ką neteisingai konstatavo teismas. Dėl atsakovo iškeldinimo jis kreipėsi žodžiu į notarą, tačiau jam buvo paaiškinta, jog iškeldinti asmenį iš jam priklausančių patalpų galima tik su bendraturčio pareiškimu, tačiau trečiasis asmuo L. K. tokį pareiškimą pasirašyti atsisakė. Apelianto teigimu, teismas neteisingai vertino S. K. ir J. L. parodymus, kuriais įrodoma, jog atsakovas nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. naudojosi ir gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime nepasisakė dėl liudytojos J. L. parodymų apie tai, kad 2013 m. balandžio mėn. atsakovas tvirtino jo paties iškviestiems policijos pareigūnams, jog gyvena šiame name. Taip pat liudytoja parodė, kad E. M. naudojasi apeliantui priklausančiais drabužiais, namų apyvokos daiktais. Apeliantas pažymi, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo iškeltos administracinės bylos dėl jų melagingų parodymų dėl apelianto lankymosi namuose (Šakių rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-216-876/2013). Tai, kad atsakovas gyveno apelianto namuose, patvirtina ir administracinė byla dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (Šakių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.9.-171-829/2013). Apelianto nuomone, teismas buvo neobjektyvus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. M. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovo naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad apeliantas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Jis pas Egidijų ir L. K. apsigyveno 2012 m. rugpjūtį, L. K. iniciatyva, tačiau apeliantas tam neprieštaravo, juolab, kad E. ir L. K. planavo išvykti į užsienį ir buvo būtina kažkam palikti prižiūrėti nekilnojamąjį turtą. Taigi, tarp apelianto, atsakovo ir trečiojo asmens susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad panaudos sutarties šalys nesusitarė dėl konkretaus termino, kuriam buvo leista atsakovui naudotis ieškovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu. Atsakovas pažymi, kad jis buvo apgyvendintas lauko virtuvėje, unikalus (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Jis permūrijo lauko virtuvės krosnį, taip šį pastatą pritaikydamas gyventi ir šaltuoju metų laikotarpiu. Be to, pats apeliantas padėjo jam suremontuoti lauko virtuvėlę ir pritaikyti gyvenimui. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad panaudos sutarties šalys neketino greitu metu nutraukti panaudos sutarties. Iš į bylą teiktų įrodymų ir apelianto paaiškinimų matyti, kad ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl panaudos sutarties nutraukimo. Atsakovas pažymi, kad apelianto reikalavimas teismui iškeldinti atsakovą buvo pareikštas dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bet ne dėl lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios tuo pačiu adresu, taigi, net ir patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui nekiltų pareiga išsikelti iš lauko virtuvės. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvena, tačiau L. K. išrašyto įgaliojimo pagrindu rūpinasi jos nekilnojamo turto dalimi, t. y. laisto gėles, užkuria krosnį, kad nesutrūkinėtų šildymo sistemos vamzdžiai, o apelianto daiktais nesinaudoja, nes šis beveik visus daiktus yra išsivežęs. Atsakovas taip pat pažymi, kad L. K. ir dabar neprieštarauja, kad jis naudotųsi jai tenkančia lauko virtuvės dalimi. Atsakovo nuomone, kadangi panaudos sutartis jos šalims sukuria tam tikras teises ir pareigas, t. y. susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, darytina išvada, kad apeliantas negali remtis LR CK 4.95 - 4.97 straipsniuose numatytu daiktinių teisių gynybos būdu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. K. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto trečiojo asmens naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, nurodytais atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Papildomai trečiasis asmuo nurodo, kad Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9-876/2014 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo. Šakių rajono apylinkės teismui išnagrinėjus pastarąją civilinę bylą, galimai pasikeis turto, iš kurio ieškovas siekia iškeldinti atsakovą, teisinis režimas, nes L. K. siekia prisiteisti visą VĮ Registrų centras išraše abiejų sutuoktinių vardu registruotą turtą, išmokant apeliantui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Tik civilinėje byloje Nr. 2-9-876/2014 nustačius, jog apeliantas vis dar turi subjektinę teisę į ½ dalį santuokos metu įgyto turto, bus galima pripažinti, kad jis turi iš to kylančią teisę reikšti reikalavimus dėl jo, kaip tokio turto bendrasavininkio, daiktinių teisių pažeidimo, o tuo pačiu ir teisę teismui teikti reikalavimus apginti pažeistą daiktinę teisę CK 4.95 - 4.97 straipsniuose numatytais būdais. Dėl to trečiasis asmuo prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje iki Šakių rajono apylinkės teismas priims sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9-876/2014.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl trečiojo asmens prašymo sustabdyti bylą
L. K. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pareiškė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje iki Šakių rajono apylinkės teismas priims sprendimą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9-876/2014.
Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9-876/2014, iškelta pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto, tame tarpe gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo. Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas E. M. ginčo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), iš kurių keldinamas, naudojasi panaudos sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą teisinį reglamentavimą, jog ir pasikeitus namo dalies savininkui, atsakovui išlieka teisė toliau naudotis gyvenamosiomis patalpomis panaudos sutarties pagrindu, kol ji nėra įstatymo nustatyta tvarka nutraukta (LR CK 6.643 str. 1 d.). Todėl būsimas teismo sprendimas dėl gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių Saulės g. 11, Lukšių miestelyje ir seniūnijoje, Šakių rajone, padalinimo Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9-876/2014 nėra svarbus sprendžiamam šalių ginčui ir neturės prejudicinės galios šioje nagrinėjamoje byloje. Todėl trečiojo asmens prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas.
Dėl ginčo esmės
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė tas faktines aplinkybes, kad ieškovui E. K. ir trečiajam asmeniui L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), tarp kurių yra ir viralinė, ūkio pastatai, kiemo įrenginiai. Kita namų valdos dalis – ½ priklauso trečiajam asmeniui L. K. asmeninės nuosavybė teise. Ieškovas ir trečiasis asmuo nėra nustatę naudojimosi tvarkos jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu (b. l. 10-13; 14-30). Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą išreikalauti ieškovo turtą iš atsakovo neteisėto valdymo, iškeldinant atsakovą iš ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalies, iš ieškinyje nurodomų 7 atskirų patalpų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).
Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas iškeldinti yra savininko, teisėto valdytojo, daiktinės teisės gynimas reikalaujant grąžinti jo daiktą iš neteisėto valdymo, kai tuo daiktu naudojamasi be teisinio pagrindo arba kai toks pagrindas egzistavo, bet jau yra išnykęs. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas E. M. ginčo patalpose apsigyveno ieškovui ir jo sutuoktinei sutikus ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisingai sprendė, jog gyvenamojo namo savininkai – ieškovas bei trečiasis asmuo, ir patalpų naudotojas – atsakovas, sudarė žodinę neterminuotą nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį (CK 6.629 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog atsakovas teisėtu pagrindu naudojasi tam tikromis patalpomis namų valdoje (duomenys neskelbtini), taip pat teismo padaryta išvada, jog ieškovas nesilaikė tokios sutarties nutraukimo privalomos sąlygos, numatytos LR CK 6.642 straipsnio 1 dalyje, t. y. neįspėjo atsakovo apie sutarties būsimą nutraukimą prieš tris mėnesius. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovas jo namuose apsigyveno apgaule 2012 m. rugpjūčio mėn. viduryje, jog tokiu pagrindu atsakovui gyvenant nebuvo pagrindo atsirasti civiliniams teisiniams santykiams, o būtent panaudos sutarčiai, ką neteisingai konstatavo teismas, yra nepagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šakių rajono apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias panaudos teisinių santykių atsiradimo sąlygas, panaudos vykdymo ir panaudos sutarties nutraukimo prielaidas ir pagrindus (LR CK 6.629 str., 6.632 str., 6.642 str.), todėl pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo kaip nepagrįstą (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog Šakių rajono apylinkės teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo pagrindus (LR CPK 178 str., 185 str.), nes neteisingai vertino kai kurių apklaustų teismo posėdžio liudytojų duotus parodymus, buvo neobjektyvus priimdamas skundžiamą teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šakių rajono apylinkės teismo sprendimas atitinka jam įstatymo keliamus formos ir turinio reikalavimus, jame yra nurodyti motyvai ir argumentai, kokiais įrodymais teismas pagrindžia savo sprendimą atmesti ieškinį ir kodėl, kokius įrodymus ir to pagrindu įrodinėtinas aplinkybes teismas vertina kritiškai, todėl jais nesivadovauja (LR CPK 185 str., 270 str.). Teisėjų kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas sprendime konstatuoja, jog ieškovas nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad neterminuota panaudos sutartis su atsakovu yra nutraukta įstatymų nustatyta tvarka ir atsakovas naudojasi ginčo patalpomis namų valdoje (duomenys neskelbtini) neteisėtai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas E. M. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 litų advokato atstovavimo išlaidų (b. l.133). Šias išlaidas jis prašo priteisti iš ieškovo (b.l. 134). Prašymas tenkintinas, kadangi ieškovo apeliacinis skundas teisėjų kolegijos nutartimi yra atmestas (LR CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 litų (vieną tūkstantį litų) turėtoms išlaidoms atlyginti.