- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2-19-829/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Advokatai
- Eglė Paulauskytė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovui E. K., atsakovui E. M., atsakovo ir trečiojo asmens L. K. atstovei advokatei Eglei Paulauskytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo ir iškeldinimo, pareikštą atsakovui E. M., trečiuoju asmeniu byloje esant L. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas teismo prašo išreikalauti iš atsakovo E. M. neteisėto valdymo ½ dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu L. K. (b. l. 3).
Šalies argumentai
Ieškovas, palaikydamas ieškinį, paaiškino, kad E. M. apgaule jo namuose apsigyveno 2012 m. rugpjūčio viduryje. Pastarasis turėjo tik laikinai pagyventi, kol susiras gyvenamąją vietą, nes buvo žmonos išvytas iš savo namų. E. M. jo namuose maudosi, gaminasi valgyti, retkarčiais naudojasi jo pirktomis malkomis. Buvo kilę konfliktų, todėl E. M. prašė išsikelti arba prisidėti prie namų išlaikymo. Tai tęsėsi iki tol, kol kilo konfliktai su sutuoktine. Atsakovas ir toliau naudojasi jo daiktais – automobiliu, namais. Dar pernai metais rasdavo jį namuose kažką veikiantį, dirbinėjantį. Būdavo E. M. užsirakinęs ir neįsileisdavo jo į namus. Tai E. M. daro pažeisdamas jo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Su E. M. nebuvo galimybės susitarti – jis ignoravo žodinius prašymus. Apie sudarytą panaudos sutartį – atsakovas meluoja. Su juo pačiu atsakovas dėl sutarties nesitarė. Nežino ar atsakovas tarėsi su trečiuoju asmeniu – jo sutuoktine. Duomenų neturi, kad šiandien atsakovas gyventų jo namuose, nes kitoje byloje jam yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nesilankymas jam priklausančiuose namuose. Pravažiuojant pro šalį praeitų metų rugsėjo ir spalio dėmesį dar matė atsakovą jam priklausančiuose namuose. Jo sutuoktinė nuolat yra išvykusi į užsienį, todėl atsakovas juose „šeimininkauja“. Šiandien trečiojo asmens taip pat nėra Lietuvoje. Atsakovas naudodavosi virtuve, salonu, vonia, tualetu, vaiko kambaryje džiovindavosi išskalbtus skalbinius. Miegoti nueidavo į bulvinę, kurioje yra lova, krosnis. Pats iš namų išėjo 2013-02-09. Iki to laiko atsakovo jau ne kartą prašė išsikraustyti. Nei su sutuoktine, nei su atsakovu nesitarė kokiomis konkrečiomis sąlygomis atsakovas pas juos pagyvens. Sutuoktinės buvo pasakyta, kad atsakovas pagyvens bulvinėje. Raštu į atsakovą dėl išsikėlimo nesikreipė, nes mano, kad tokios galimybės neturėjo. Draugiškų santykių su atsakovu nebuvo. Buvo tolerantiški santykiai. Ieškinį pateikė tik 2013-05-30, nes neiškentė atsakovo E. M. savivalės, kuris neleido jam savo daiktų pasiimti. Atsakovas gyvendamas jo namuose daro jam moralinę žalą – yra nepatenkintas pusantrų metų pastarojo buvimu jo gyvenime. Turtinę žalą įvertins tada, kai atsakovas bus iškeldintas ir jis pateks į savo namus. Prašo teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir išreikalauti turtą iš atsakovo neteisėto valdymo – tiek ūkio pastatų ir gyvenamojo namo, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. pateiktame atsilipime nurodo, kad abiejų sutuoktinių E. K. ir L. K. sutikimu 2012 m. vasarą įsikraustė į šiems priklausančią viralinę, esančią (duomenys neskelbtini). Nors rašytinės sutarties jie nesudarė, tačiau tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Jokių pretenzijų iš ieškovo dėl išsikėlimo jis nebuvo gavęs. Taip pat pažymi, kad niekada negyveno gyvenamajame name. Taip pat ieškovas prašo išreikalauti iš jo turtą, todėl nėra aišku kokį reikalavimą ieškovas kelia – jį iškeldinti ar siekia išreikalauti turtą iš neteisėto valdymo. Pažymi, kad turto nėra užvaldęs. Ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiu nekilnojamojo turtu naudojimosi tvarka nenustatyta. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas taip pat nėra padalintas. Pažymi, jog atsakovas iki 2013 m. vasario mėnesio (iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir ieškovo persikėlimo gyventi į (duomenys neskelbtini)) gyveno kartu su ieškovu ir trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo prieštaravimų nereiškė ir nereiškia, taip pat leidžia atsakovui toliau gyventi šiose patalpose. Ieškovas nurodo, jog atsakovas neduoda raktų, neįsileidžia į namus, naudojasi asmeniniais daiktais, tačiau įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes teismui nepateikia. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas įspėjo atsakovą (raštu ar žodžiu) dėl išsikeldinimo. Byloje nėra duomenų, kad toks pranešimas (notarine tvarka, registruotu laišku, ar kita forma) būtų atsakovui įteiktas. Taigi, ieškovas nesilaikė panaudos sutarties nutraukimo tvarkos, kas laikytina dar vienu savarankišku pagrindu atmesti ieškinį (b. l. 37-45).
Atsakovas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 metais atėjo pas sutuoktinius (duomenys neskelbtini) gyventi laukinėje virtuvėje. Joje pasistatė pečių, kadangi šis buvo išbiręs, susidėvėjęs. Ieškovas dar padėjo virtuvėlę išsiremontuoti. Gyveno atskirai nuo jų. Valgyti darydavosi taip pat atskirai. Ieškovas prašydavo nupirkti cukraus, mėsos, pieno, sūrių. Nupirkdavo. Buvo sakoma, kad ieškovas su šeima išvyks į (duomenys neskelbtini), tai jis likęs prižiūrės šių namus. Į pačius namus jis nueidavo, žaisdavo su vaiku. Pats ieškovas prašydavo ateiti pabendrauti. Būdavo visur maudydavosi. Ir pas pusseserę, ir pas save namuose. Šiai dienai su ieškovu nebendrauja. Jis ir dabar prižiūri namus, nes reikia gėles palaistyti, šunis pašerti, pakurti. Trečiasis asmuo yra parašęs jam įgaliojimą šiai priklausantį turtą prižiūrėti. Trečiasis asmuo sutinka, kad jis ir toliau gyventų lauko virtuvėlėje. Gyvenamajame name negyvena. Ieškovo asmeniniais daiktais nesinaudoja. Jis daiktus beveik visus yra išsivežęs. Kai dar buvo jų šeimos planai išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovas mokino kaip naudotis buities prietaisas – indaplove, džiovykla. Jo pajamos yra neįgalumo pašalpa, kuri siekia 300 Lt. Šiandien dienai nelabai turi galimybę kur nors išsikelti.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens L. K. atstovė nurodė, kad trečiasis asmuo savo poziciją yra išdėstęs atsiliepime, kuriame yra nurodomi tie patys ieškinio atmetimo argumentai kaip ir atsakovo E. M. atsiliepime (b. l. 49-54).
Byloje nustatytos aplinkybės.
Ginčo turtas – gyvenamasis namas su visais jo priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas sutuoktinių E. K. ir L. K. vardais. ½ dalis šio turto priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ½ dalis – priklauso trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise, kadangi ši dalis trečiojo asmens yra paveldėta (b. l. 10-13; 14-30). (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2013-10-30 sudarytu įgaliojimu trečiais asmuo L. K. įgaliojo atsakovą E. M. tvarkyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su pastatais ir statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Ginčo, kad atsakovas būtent nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio vidurio apsigyveno sutuoktiniams E. K. ir L. K. priklausančioje viralinėje ir joje gyvena šiuo metu, nėra. Ieškovo teigimu, atsakovas taip pat gyvena ir jam priklausančiose gyvenamosiose patalpose, naudojasi jo asmeniniais daiktais. Atsakovo teigimu, jis šiuo metu gyvenamajame name negyvena, jame lankosi tik tikslu jį prižiūrėti – palaistyti gėles, pakurti, asmeniniais ieškovo daiktais jis nesinaudoja, kadangi pastarasis šiuos beveik visus jau seniai yra išsivežęs. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2013 m. tarp ieškovo E. K. bei trečiojo asmens L. K. vyksta nuolatiniai nesutarimai dėl jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo (b. l. 67-78).
Dėl iškeldinimo.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas E. M. ieškovui E. K. bei trečiajam asmeniui L. K. priklausančioje vasarinėje virtuvėje (viralinėje) apsigyveno 2012 metų rugpjūčio mėnesio viduryje. Teismas byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu daro išvadą, kad atsakovas ginčo patalpose apsigyveno ieškovui ir jo sutuoktinei sutikus. Nors ieškovas E. K. teigia, kad atsakovą leisti gyventi vasarinėje virtuvėje nutarusi jo sutuoktinė, tačiau iš ieškovo veiksmų matyti, jog tam ieškovas 2012 metų rugpjūčio mėnesio viduryje neprieštaravo. Pagal šias faktines aplinkybes tarp namo savininkų – ieškovo bei trečiojo asmens ir patalpų naudotojo – atsakovo atsirado panaudos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos CK 6.629 str. 1 d.). Rašytinio susitarimo dėl patalpų naudojimosi sąlygų šalys nesudarė, tačiau dėl sutarties trukmės šalių parodymai išsiskyrė. Ieškovo teigimu, atsakovui buvo leista vasarinėje virtuvėje (viralinėje) gyventi tik keletą mėnesių – kol šis susiras kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovo teigimu, ieškovo šeima planavo pastarajam išėjus į pensiją važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl buvo kalbėta, jog jis galės pasilikęs laiko virtuvėlėje (viralinėje) gyventi, prižiūrėti namus, tačiau nebuvo aptarta konkretaus gyvenimo termino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ieškovas neginčijo tos aplinkybės, kad atsakovas E. M. permūrijo krosnį viralinėje, ją pasiremontavo, sprendžia, jog ši aplinkybė nesuteikia pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas tik keletui mėnesių planavo joje gyventi. Nesant kitų įrodymų, taip pat ieškovui tiksliai net nenurodžius koks tai terminas, kuriam buvo leista atsakovui viralinėje gyventi, teismas daro išvadą, kad nenustatyta pakankamai aplinkybių, galinčių būti pagrindu konstatuoti, jog šalys susitarė dėl panaudos termino ir sprendžia, kad atsakovas naudojasi negyvenamosiomis patalpomis žodinės neterminuotos panaudos sutarties pagrindu.
Nors sutuoktoje įgytas turtas ir yra valdomas bendru sutuoktinių sutarimu, tačiau Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 2 d. 5 p. pagrindu kito sutuoktinio sutikimas yra nereikalingas pareiškiant ieškinį dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo. Tai rodo, kad ieškovas be kito bendraturčio (sutuoktinės) sutikimo turi teisę pareikšti ieškinį ir reikalauti iškeldinti atsakovą, jeigu šis pažeisdamas savininko teises gyvena jam priklausančiame būste pagal neatlygintiną panaudos sutartį.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.642 str. 1 d. kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino. Norėdamas vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas oficialiai įspėjo atsakovą E. M. apie panaudos sutarties nutraukimą.
Į teismą su ieškiniu dėl atsakovo E. M. iškeldinimo ieškovas E. K. kreipėsi 2013-05-30, tai yra nesilaikydamas Lietuvos Respublikos CK 6.642 str. 1 d. nustatyto reikalavo – įspėti atsakovą apie panaudos sutarties nutraukimą. Šiuo atveju trijų mėnesių trukmės įspėjimo apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą nesilaikymas, teismo vertinimu, turi įtakos ginčo išsprendimui, kadangi ieškovas prašo teismo išreikalauti iš atsakovo E. M. neteisėto valdymo tik ½ dalį gyvenamojo namo bei iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais būtent tik iš gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu L. K.. Šis ieškinio nuorašas atsakovui buvo įteiktas 2013-07-09, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas E. M. gyvena ne gyvenamajame name, o lauko virtuvėje (viralinėje). Reikalavimo iškedinti atsakovą iš viralinės ieškovas teismui nepateikė. Liudytoja S. K. parodė, kad 2012 metų gruodžio ar lapkričio mėnesiais buvo prašoma atsakovo E. M. išsikelti arba prisidėti prie jo išlaikymo, tačiau teismas laiko, kad jei toks prašymas ir buvo, negalima jo laikyti įspėjimu, atitinkančiu įstatyme numatytą reikalavimą. Tai buvo atsakovui reiškiamas alternatyvus pasiūlymas. Tai, kad atsakovas visgi parnešdavo pieno, sūrių, paliudijo ir S. K.. Netgi teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė reikalavimą išreikalauti jam priklausantį turtą iš neteisėto atsakovo valdymo, reikalavimas išsikelti iš viralinės nebuvo pareikštas, todėl, teismo vertinimu, panaudos sutartis tokiu atveju negali būti laikoma pasibaigusia, o atsakovas – netekęs viralinės naudojimosi teisių.
Iš teismui pateiktų pareiškimų, adresuotų Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK matyti, kad ieškovas 2013-02-13 pateikė pareiškimą dėl atsakovo E. M. iškeldinimo iš jam priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau nėra įrodymų, kad apie šį pareiškimą atsakovas E. M. būtų buvęs informuotas – nėra šis pareiškimas registruotas policijoje kaip gautas dokumentas, nepateikta įrodymų ar jis buvo sprendžiamas (b. l. 67-78).
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui E. K. ir trečiajam asmeniui L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis ginčo turto – gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), tarp kurių yra ir viralinė. Kita dalis – ½ priklauso trečiajam asmeniui L. K. asmeninės nuosavybė teise. Ieškovas ir trečiasis nėra nustatę naudojimosi patalpomis tvarkos, tačiau, teismo nuomone, minėta aplinkybė nesudaro kliūčių trečiajam asmeniui L. K. kaip savininkei laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, tai yra suteikti įgaliojimą atsakovui E. M. prižiūrėti jai priklausančią turto dalį, kaip ir leidimą gyventi viralinėje. Išimtis bendraturčių naudojamam turtui būtų ta, jog turto pardavimo atveju bendraturčiai turėtų pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį (Lietuvos Respublikos CK 4.79 str. l d.). Tuo tarpu pareigos bendraturčiui informuoti kitą bendraturtį apie ketinimą sudaryti panaudos ar kitokią sutartį, įstatyme nenustatyta. Duomenų, kad atsakovas šiuo metu naudojasi ieškovui priklausančiais asmeniniais daiktais, ar naudojasi būtent ieškovui priklausančia patalpų dalimi, nėra pateikta. To nepatvirtino nei vienas byloje apklaustų liudytų. Liudytojai V. B., M. M., R. S. bei V. M. patvirtino, kad atsakovas E. M. gyvena lauko virtuvėlėje, jog šiam reikia iš jos išsikelti. Liudytoja S. K. parodė, kad 2013 metų vasarą buvo užsukusi į sūnaus namus ir matė traktorių ir atsakovą kieme stovintį. Liudytoja J. L. parodė, kad 2013 metų kovo mėnesį buvo atvažiavusi į ieškovui priklausančius namus vaikui rūbų paimti ir matė namuose atsakovą E. M.. Liudytojų S. K. bei J. L. duoti parodymai taip pat nepatvirtina, kad atsakovas E. M. naudojasi būtent atsakovui priklausančiu turtu. To nepaliudijo ir pats ieškovas, kuris nurodė, kad duomenų neturi, jog šiandien atsakovas gyventų jo namuose. Įrodymų, kad atsakovas valdytų ieškovui priklausančio turto dalį byloje taip pat nepateikta.
Dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo
Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.90 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitokiu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus išimtį dėl šio turto pardavimo (Lietuvos Respublikos CK 4.78 str.).
Ieškovas norėdamas laisvai disponuoti jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu gali pareikšti ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, taip pat nusistatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarką. Taip pat pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo. Visi sutuoktinių E. K. ir L. K. turto padalijimo klausimai bus sprendžiami civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčas dėl disponavimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kurių dalis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o dalis – bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali būti išspręstas tinkamai tik išsprendus jų turto pasidalijimo klausimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovo priteistina 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 91, 92).
Nustatyta, kad teismas turėjo 35 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1), kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos CPK 92 str. 1 d.). Atmetus ieškovo ieškinio reikalavimus, iš ieškovo E. K. valstybei priteistina 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), du tūkstančius litų (2 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trisdešimt penkis litus (35 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.