Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K., jo atstovei advokatei Irenai Haase,

išnagrinėjo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. administracinio teisės pažeisimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-02-09 apie 22:30 val., įvykdė mažamečio sūnaus F. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu vaiko teises pažeidžiančią veiką ir tėvų valdžią panaudojo priešingai savo mažamečio sūnaus F. K. interesams, tai yra grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), būdamas galimai neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judėjo nekoordinuotais judesiais, nerišliai kalbėjo, veržėsi į kambarį, rėkavo, bendraujant su žmona L. K., girdint mažamečiui sūnui F. K., pakeltu balso tonu keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaukė ant žmonos, tuo darydamas neigiamą įtaką sūnaus auklėjimui, dėl tokio jo elgesio vaikas išsigando, patyrė stresą. Nurodoma, kad tokiais veiksmais E. K. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., 181³ str. 1 d..

E. K. nepripažino padaręs jam inkriminuotų teisės pažeidimų ir teismo posėdžio metu parodė, kad šių metų vasario 8 d. sužinojo, kad ši turi meilužį Vokietijoje. Susinervavo. Nemiegojo visą naktį. Ryte šeimai emocijų neparodė, nes reikėjo vykti pas daktarus, kadangi visi sirgo. Grįžus iš daktarų, turėdamas butelį degtinės, nuėjo pas draugą S. K. išlieti nuoskaudos, pas kurį liko nakvoti. 9 dienos ryte žmona paskambino J. J., kuri yra S. K. sugyventinė, ir pasakė, kad „mylinti žmona laukia vyro grįžtant, bet be policijos neįeis“. Dieną dar vartojo alkoholį, bet S. K. jau liepė eiti namo. Nebuvo pasiėmęs nei automobilio, nei namų raktų. Grįžo namo. Durų niekas neatidarė. Tai buvo 19-20 val. Beldėsi, prašė įleisti, bet durų niekas neatidarė. Pavargo. Kadangi durų niekas neatidarė, užmigo prieangyje. Pabudo po pusantros – dviejų valandų. Atsikėlęs beldė, paskui pradėjo duris trankyti, nes sušalo. Žmona pradėjo jį keikti, jis – šią. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai buvo išėjęs į lauką ir su žmona bendravo per atidarytą virtuvės langą, o žmona buvo šalia pasistačiusi sūnų. Vadino žmoną kale, kurva. Klausė, ar ji negali pabaigti su meilužiu ir grįžti į šeimą. Mano, kad priešingai vaiko interesams veikė L. K., kuri suplanavo tokį incidentą, neįleido jo į namus, nors vaikas to prašė, taip pat nevedė tokiu laiku vaiko miegoti. Iš dalies supranta, kad vaiko atžvilgiu elgėsi neteisingai. Taip nereikėjo elgtis, tačiau tai buvo išprovokuota. Vaiką po konflikto pamatė po poros dienų, kai atvyko pasiimti rūbų. Su vaiku bendravo normaliai. Apsikabino, pasibučiavo, vaikas kalbėjo apie žaidimus, apie jo ir sutuoktinės konfliktą, neužsiminė. Šio dėl incidento sūnaus atsiprašė (b. l. 72-73).

Nepilnamečio F. K. atstovė R. D. paaiškino, kad incidentas įvyko Šakiuose. (duomenys neskelbtini) šeimos Kauno miesto VTAS nežinojo iki kovo mėnesio. Kai tikrino vaiko gyvenimo sąlygas, teko su šiuo bendrauti. Pas vaiką atėjo netikėtai. Su berniuku buvo leista bendrauti kitame kambaryje. Vaikas pasakė, kad atvažiavo pas tėtį ir nori gyventi su juo. Kadangi dar apie šį incidentą nieko nežinojo, nieko pastarojo ir nepaklausinėjo (b. l. 76).

Liudytojai S. K. ir J. J. patvirtino E. K. parodymus dėl pastarojo svečiavimo jų namuose, alkoholinių gėrimų vartojimo, L. K. skambinimo. Liudytoja J. J. papildomai nurodė, kad L. K. pokalbio su ja metu nebuvo susierzinusi ar susinervavusi (b. l. 74).

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad E. K. yra jos pusseserės L. K. vyras. Vasario mėnesio pradžioje E. K. apie 22-22³⁰ val. parėjo namo, kalbėjo nerišliai, jautėsi, kad yra išgėręs, todėl L. K. jo nenorėjo įsileisti į namus. Jis pradėjo triukšmauti, spardė duris, nerišliai kalbėjo. Jam buvo iškviesta policija. Pareigūnai atvažiavo ir jį kažkur išvežė. To pasekoje jų sūnus (duomenys neskelbtini) išsigando ir porą naktų susišlapino lovoje. Konflikto metu buvo triukšmas, buvo spardoma į duris, buvo keiksnojama. E. K. keiksnojo – žiurke, susna savo žmoną išvadino, o L. K. sakė, kad jis išsipagiriotų, nes pastarojo bijojo. L. K. E. K. nekeikė. Konflikto metu vaikas buvo priėjęs prie durų. Kai išgirdo triukšmą, visi susirinko. Jis gyvena pas L. K.. Vaikas prašė, kad mama tėčio neįleistų, nes jo bijojo. Vaikas išsigando. Atvykusių pareigūnų L. K. neįsileido. Jie su policijos pareigūnais ir E. K. kalbėjo per virtuvės langą. Vaikas buvo šalia ir viską matė per langą (b. l. 75-76).

Liudytoja L. K. parodė, kad įvykis buvo šių metų vasario 9 d. Apie 22:30 parėjo vyras gan stipriai išgėręs, pradėjo daužyti duris. Buvo supykusi, kad jis išėjo ir parėjo tik po pusantros paros. Prieš tai, penktadienį, t. y. vasario 8 d. vaikas skambino, bet tėtis neatsiliepė. E. K. pas draugą gerti išėjo vasario 8 d. po pietų ir parėjo tik vasario 9 d. vakare. Vyras pradėjo daužyti duris, bet jo neįsileido, kadangi žino koks jis yra agresyvus kai būna girtas. Ir vaikas, ir ji pastarojo girto bijo. Pasakė, kad šis išsipagiriotų ten kur gėrė ir pareitų blaivas. Vyras pradėjo daužyti duris, todėl iškvietė policiją. Konfliktą vaikas matė, nes buvo savaitgalis, o savaitgaliais sūnus eina vėliau miegoti. Vaikas matė triukšmą, girdėjo keiksmažodžius – jos „kurvavimą, susnavimą“ ir visa kita. E. K. tai darė net ir prie policijos pareigūnų. Vaikas ją apsikabinęs verkė ir prie policininkų pasakė, kad tėtės bijo. Po šio įvykio vaikas dvi naktis iš eilės susišlapino, ko nedaro nuo 3 metų. Vasario 9 d. su E. K. nekonfliktavo. Prie vaiko stengiasi kuo ramiau kalbėti, nes vaikas nuo mažens yra jautrus. Sūnui liepė eiti į kitą kambarį, jį vedė, bet tėvas daužė duris, o vaikas vis grįždavo pažiūrėti (b. l. 96-97).

Iš pareiškimo matyti, kad L. K. kreipėsi į Šakių rajono PK dėl 2013 m. vasario 9 d. apie 22 val. 30 min. jos namuose su sutuoktinių E. K. įvykusio konflikto (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Iš Kauno MSA VTAS pateikto rašto ir medžiagos matyti, kad medikai nerekomenduoja nepilnamečio vaiko apklausinėti teisme, kadangi nes pastaroji situacija gali kelti vaikui papildomą stresą, nes po įvykio vaiko būsena nebuvo gera. Pažymima, kad vaikas labai pergyvena dėl šeimoje esančių konfliktų, ko pasekoje buvo pastebėtas padidėjęs berniuko nerimastingumas, baimės reakcijos, stiprus jautrumas, veide pasireiškiantis tikas (b. l. 57, 59).

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį.

Nors E. K. nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamų teisės pažeidimų, tačiau neneigia 2013 m. vasario 9 d. apie 22 val. 30 min. tarp jo ir sutuoktinės L. K. įvykus konfliktą, kurio metu pastaroji jo neblaivaus neįsileido į namus, o jis sušalęs daužė duris ir prašė įsileisti. Nurodo, kad išvadino sutuoktinę necenzūriniais žodžiais, o visa tai matė šalia lango stovėjęs jų nepilnametis sūnus F. K.. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas E. M.. L. K. iš esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes. Parodymai E. K. ir L. K. išsiskyrė dėl to, ar pastaroji konflikto metu savo sutuoktinio atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius. Teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad konfliktą galimai išprovokavo ir L. K., nešalina E. K. atsakomybės dėl necenzūrinių žodžių vartojimo ir durų daužymo nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Pažymėtina, kad šioje byloje yra nagrinėjimas ne L. K., o E. K. veikos teisėtumo klausimas, todėl tarp L. K. ir E. K. esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, E. K. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą – durų daužymą, sutuoktinės atžvilgiu vartotus necenzūrinius žodžius, sukėlusį jo mažamečiui sūnui baimę, stresą, taip akivaizdžiai traumuodamas vaiko psichiką ir pažeisdamas jo interesus, ką pažymi ir byloje esanti medžiaga dėl vaiko psichologinės būklės. Toks E. K. elgesys sūnaus akivaizdoje yra netoleruotinas, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Byloje nustatančius, kad mažametis vaikas įvykio metu nemiegojo, nes buvo savaitgalis, o savaitgalio vakarais šis miegoti eina vėliau, nėra pagrindo konstatuoti, kad E. K. savo veiksmais neleido sūnui miegoti, tai yra trukdė vaikui pasinaudoti jo teise į miegą. Ši aplinkybė šalintina iš E. K. suformuluoto kaltinimo. Kadangi tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį, todėl E. K. veikos papildomas kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., nenustačius, kad E. K. trukdė mažamečiui vaikui naudotis jam priklausančiomis teisėmis, yra perteklinis ir nutrauktinas Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Teismas E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtino ir pats E. K..

Skiriant E. K. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – mažamečiui vaikui buvo sukeltas stresas, po įvykio E. K. sūnaus atsiprašė, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., 286 str., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant jo padarytoje veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., ir įspėti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.