Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. vasario 22 d. veika), ir jam paskirtas 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. V. paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų, be kita ko, ir iš nuteistojo J. V. priteista 153,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. J. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. A. (T. A.), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupe ir turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. sausio 15 d., apie 19.58 val., atėjo į UAB „Rimi Lietuva“ priklausančią „Rimi“ maisto prekių parduotuvę, esančią Vytauto g. 88, Trakai, kur bendrais nusikalstamais veiksmais iš alkoholinių gėrimų savitarnos salės lentynų slapta paėmė: 2 vnt. 0,5 litro talpos butelius konjako „Courvoisier VS“ 25,49 Eur vertės, bendra vertė 50,98 Eur; 4 vnt. 0,7 litro talpos butelius konjako „Courvoisier VS“, kurio vieneto vertė 34,69 Eur, bendra vertė 138,76 Eur; 2 vnt. 0,7 litro talpos butelius spiritinio gėrimo „Bumbu The Original“, kurio vieneto vertė 38,75 Eur, bendros 77,50 Eur vertės; 1 vnt. 0,7 litro talpos konjako „Meukow De Luxe“, kurio vertė 39,85 Eur, kuriuos susidėję į pirkinių krepšelį, kartu išėjo pro kasas nesusimokėję už prekes. Tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupe pagrobė svetimą UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės 307,09 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos atsiliepiamas į nuteistojo J. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. V. galutinę 30 parų arešto bausmę, tinkamai taikė BK nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu, atidžiai ir tinkamai įvertino jo asmenybę. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų, o šiuo atveju, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, bei tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistas. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį – padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, civilinis ieškinys iš dalies atlygintas, individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertino kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis J. V. yra dirbantis, praeityje teistas, didžioji dalis teistumų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, administracine tvarka penkerių metų bėgyje baustas daug kartų (taip pat ir už vagystes), nuobaudų nemoka. Skirdamas bausmę kaltinamajam J. V., teismas pagrįstai nurodė, kad jis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas (kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka), kas tik įrodo, jog kaltinamojo J. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra susiformavusio antivisuomeninių nuostatų ir nebaudžiamumo suvokimo pasekmė.

3.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam J. V. paskirta aiškiai per griežta bausmė, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pažeidė proporcingumo principą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais (teismo baudžiamaisiais įsakymais) pakankamai švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas) nuteistajam įtakos neturėjo, savo gyvenimo jis nepakeitė ir išvadų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais (teismo baudžiamaisiais įsakymais) paskirtos bausmės nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą, jos dydį nustatant maksimaliam terminui, t. y. 45 parom (BK 49 straipsnio 3 dalis), bei atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir nuteistasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, taikė BK 64' straipsnį ir bausmę sumažino vienu trečdaliu.

3.3. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam praeityje už nusikalstamas veikas buvo taikytos švelnesnės bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė pakartotinai darydamas naujas analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, teismas pagrįstai nusprendė jog J. V. nėra vertas teismo pasitikėjimo ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra jokio pagrindo.

3.4. Apibendrinant nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kas paminėta, prokurorės nuomone, teismas, parinkdamas nuteistajam J. V. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nuteistojo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

5. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistojo J. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neneigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir neginčija byloje nustatytų aplinkybių ir / ar savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta arešto bausme, nuteistasis bausmę prašo sušvelninti, nurodydamas, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) ir dirbamas iš gauto darbo užmokesčio galėtų atlyginti padarytą žalą civilinei ieškovei. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam J. V. paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatyta, jog J. V. padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. V. prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi; dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Pažymėtina, kad J. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininku grupe bei tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

10. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

11. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, skundžiame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistojo J. V. asmenybės duomenys, t. y. vertinta tai, kad nuteistasis yra dirbantis, praeityje teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir kitus pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjęs, duomenų apie registravimąsi Psichikos sveikatos centre nėra, tačiau Priklausomybės ligų centre yra įskaita nuo 2019 m.

12. Skundžiamu nuosprendžiu J. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto – bausmės. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. už baigtą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus maksimalią BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto dydžio arešto bausmę. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir nuteistojo J. V. apeliaciniame skunde. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė tokią bausmę, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta bei atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmių paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad J. V. buvo anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl darytina išvada, kad nuteistasis nedaro jokių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, jos negali būti laikomos atsitiktinėmis, nes yra nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava, o anksčiau nuteistajam skirtos net su laisvės atėmimu susijusios bausmės jo nepaveikė teigiamai. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybę, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo ir skiriant jam švelnesnę bausmę.

14. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu iš esmės tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bausmės skyrimo kontekste, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.