Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. A. (T. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 60 parų arešto bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė);

J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstamos veikos iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 4 dalies perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis, kuria buvo subendrintos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad keitėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio galutinė bausmė – paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį – 22 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį - 30 parų arešto bausme;

5) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs);

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju 2024 m. gegužės 3 d. įsakymu paskirta ir neatlikta 22 parų arešto bausme, bei 2024 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. A. ir J. V. kaltinami pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: veikdami bendrininkų grupe ir turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. sausio 15 d. apie 19.58 val. atėjo į UAB „Rimi Lietuva“ priklausančią „Rimi“ maisto prekių parduotuvę, adresu Vytauto g. 88, Trakai, kur bendrais nusikalstamais veiksmais iš alkoholinių gėrimų savitarnos salės lentynų slapta paėmė: 2 vnt. 0,5 litro talpos butelius konjako „Courvoisier VS“ 25,49 Eur vertės, bendra vertė 50,98 Eur; 4 vnt. 0,7 litro talpos butelius konjako „Courvoisier VS“, kurio vieneto vertė 34,69 Eur, bendra vertė 138,76 Eur; 2 vnt. 0,7 litro talpos butelius spiritinio gėrimo „Bumbu The Original“, kurio vieneto vertė 38,75 Eur, bendros 77,50 Eur vertės; 1 vnt. 0,7 litro talpos konjako „Meukow De Luxe“, kurio vertė 39,85 Eur, kuriuos susidėję į pirkinių krepšelį, kartu išėjo pro kasas nesusimokėję už prekes. Tokiu būdu veikdami bendrininkų grupe pagrobė svetimą UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės 307,09 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

7. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517/2015).

8. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad T. A. ir J. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami bendrą tikslą iš maisto prekių parduotuvės „Rimi“ pavogė alkoholinius gėrimus, kurių bendra vertė 307,09 Eur. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamieji tyčia bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą iš UAB „Rimi Lietuva“ priklausančią „Rimi“ maisto prekių parduotuvės, kaltinamieji suvokė, jog grobiamas svetimas turtas ir suprato, kad tokie jų veiksmai yra neteisėti. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

11. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

12. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

13. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

14. BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bausmių rūšys yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštas.

15. Kaltinamųjų T. A. ir J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino, padarę nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Kaltinamojo T. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), J. V. – tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe bei tai, jog baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, civilinis ieškinys iš dalies atlygintas. Teismas atsižvelgia kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamuosius:

17.2. J. V. – dirbantis, praeityje teistas, didžioji dalis teistumų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, administracine tvarka 5-erių metų bėgyje baustas daug kartų (taip pat ir už vagystes), nuobaudų nemoka, todėl laikoma, kad jos galiojančios, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos centrą duomenų nėra, tuo tarpu Priklausomybės ligų centre įskaita (duomenys neskelbtini).

18. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau esančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamieji ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydami naujas nusikalstamas veikas (Vilniaus regiono apylinkės teisme kaltinamųjų atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (bylos Nr. 1-976-1194/2024; kaltinamieji ne kartą bausti administracine tvarka), kas tik įrodo, jog kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra susiformavusio antivisuomeninių nuostatų ir nebaudžiamumo suvokimo pasekmė, į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais (teismo baudžiamaisiais įsakymais) pakankamai švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas) kaltinamiesiems įtakos neturėjo, savo gyvenimo nepakeitė ir išvadų nepadarė. Teismo vertinimu, tai, kad ankstesniais nuosprendžiais (teismo baudžiamaisiais įsakymais) paskirtos bausmės nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei tai, jog ne kartą bausti administracine tvarka rodo, kad kaltinamieji yra linkęs ignoruoti visuomenei priimtas elgesio normas ir nepaklusti Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog paskyrus švelnesnę bausmę bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

19. Tad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą, jos dydį nustatant maksimaliam terminui, t. y. 45 parom (BK 49 straipsnio 3 dalis); atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis (teistumus, administracinius nusižengimus), bei nurodytas aplinkybes šio nuosprendžio 18 punkte, sprendžia, jog atidėti arešto bausmės vykdymą nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, kaltinamiesiems praeityje už nusikalstamas veikas buvo taikytos švelnesnės bausmės, be kita ko, abiem kaltinamiesiems taip pat buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Teismo vertinimu, kaltinamieji teigiamų išvadų nepadarė pakartotinai darydami naujas analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog kaltinamieji nėra linkę keisti gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamieji nėra verti teismo pasitikėjimo ir bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

21. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamųjų atžvilgiu priimti ankstesni apkaltinamieji nuosprendžiai yra neįsiteisėję, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, kaltinamiesiems šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais nebendrinamos – tai bus padaryta įsiteisėjus nuosprendžiams.

Dėl civilinio ieškinio

22. Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys dėl 307,09 Eur turtinės žalos atlyginimo.

23. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos

24. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su civiliniam ieškovui padaryta turtine žala. Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, be to, dalį žalos (153,55 Eur) atlygino kaltinamasis T. A., tad likusi nesumokėta žalos dalis – 153,54 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškinio atlyginta, nesant ginčo dėl civiliniam ieškovui padarytos žalos dydžio bei teismui nenustačius pagrindo abejoti civilinio ieškovo pateiktais paskaičiavimais, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant civilinio ieškovo naudai solidariai iš kaltinamųjų 153,54 Eur.

25. Kaltinamajam T. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

26. Kaltinamajam J. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

T. A. (T. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir T. A. (T. A.) skirti 30 (trisdešimties) parų areštą. T. A. (T. A.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir J. V. (J. V.) skirti 30 (trisdešimties) parų areštą

J. V. (J. V.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti civiliniam ieškovui solidariai iš kaltinamųjų 153,54 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 54 ct) dydžio sumą turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai; 2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (0 37) 452 371) atlikti arešto bausmės; 3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą; 4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.