- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- 2-5-981/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- B. Č.
- Išvadą teikia
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Dalia Dudėnienė, Virginija Budrevičienė, Aušra Saulėnienėsu
sekretoriaujant Gerdai Čepelionienei, Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovui R. K., ieškovo atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, atsakovei B. Č., atsakovės atstovams advokatams Daliai Dudėnienei, Gintui Gustaičiui, Česlovui Bakasėnui, Aušrai Saulėnienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovėms Justinai Batulevičiūtei, Elenai Petuškienei, Ritai Grigienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei B. Č. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. Č. (1-10 b.l., 1 t.), kurį patikslinęs (26-30 b.l., 59-62 b.l., 3 t.), prašo: 1) pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi patvirtintos B. Č. ir R. K. sudarytos taikos sutarties 2.2.-2.11 punktuose nustatytą bendravimą tvarką su jų nepilnamečiu vaiku L. Č., gim. (duomenys neskelbtini); 2) paskirti šeimos psichologinę psichiatrinę ekspertizę, kad būtų gautos visapusiškos specialistų išvados dėl vaiko bendravimo su abiem tėvais.
Ieškinyje nurodoma, kad jo susitikimai su sūnumi L. Č. beveik dvejus metus iki ieškinio padavimo teismui vyko Ukmergės prekybos ir pramogų centro „Eifelis“ žaidimų kambaryje dalyvaujant vaiko motinai B. Č., nors taikos sutarties 2.4. punkte atsakovė įsipareigojo leisti jam bendrauti su sūnumi ir (duomenys neskelbtini) bei šalių susitarimu keisti viešą bendravimo su vaiku vietą. Pasimatymų metu atsakovė nuolat trukdo jam bendrauti su vaiku: filmuoja, įrašinėja jų susitikimus, žemina jį vaiko akivaizdoje, vadindama jį „pijoku“, „gyvuliu“, vaiko akivaizdoje kalba apie tai, kad jis girtauja, kad vaikas jam nesvarbus, taip vaikui formuodama apie jį neigiamą nuomonę. Tokiu būdu atsakovė jį provokuoja, bet kokiais būdais siekdama gauti patvirtinimų, kad jis yra blogas tėvas ir netinkamai bendrauja su vaiku. Susitikimų metu atsakovė neleidžia jam sūnaus paimti ant rankų, pabučiuoti, atsisveikinti. Atsakovė taip pat neleidžia jam su sūnumi bendrauti telefonu, neteikia jam informacijos apie jo sveikatą, ugdymo įstaigas, kurias jis lanko, gydymo įstaigas vaiko ligos atveju, jo sveikatos būklę. Atsakovės liepimu sūnus iki šiol vadina jį „dėde su ūsais“. Ieškovas siekia maksimaliai bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai. Tuo tikslu jis pagal registruotą panaudos sutartį apsigyveno (duomenys neskelbtini)., kad turėtų geresnes sąlygas bendravimui su vaiku, kadangi atsakovė nesutinka susitikimams su juo vaiką vežti į kaimą, kaip tai numatyta minėtoje taikos sutartyje.
Ieškovas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu atliktos psichologinės ekspertizės išvadas, sūnaus lankomas ugdymo įstaigas ir užsėmimų juose trukmę, atsakovės darbo grafiką, Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyriuje konsultuojančio psichologo darbo laiką Nestacionarių socialinių paslaugų centre, patikslintu ieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. Č. tvarką: 1) įpareigoti atsakovę po teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje užtikrinti ieškovui galimybę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi 2 (du) mėnesius vieną kartą per savaitę ketvirtadieniais nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyriuje, esančiame Deltuvos g. 19, Ukmergėje, dalyvaujant psichologui, nedalyvaujant vaiko motinai B. Č.; 2) įpareigoti atsakovę sekančius keturis mėnesius užtikrinti galimybę ieškovui susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio I-ą ir III-ią savaitgalį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val., paimant vaiką su savimi; tėvo dieną, tėvo gimtadienio dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val. paimant vaiką su savimi, apie būsimą bendravimą informuojant atsakovę iš vakaro iki 20.00 val. Ieškovas įsipareigoja paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą; 3) įpareigoti atsakovę po keturių mėnesių iki sūnaus L. Č. pilnametystės užtikrinti galimybę ieškovui susitikti ir bendrauti su sūnumi tokia tvarka: kiekvieno mėnesio I-ą ir III-ią savaitgaliais nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.; paims vaiką su savimi tėvo dieną, tėvo gimtadienio dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; aplankys vaiką per jo gimtadienį balandžio 8 d., antrą Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val. paims vaiką su savimi. Apie būsimą bendravimą ieškovas įsipareigoja informuoti atsakovę iš vakaro iki 20.00 val., dvi savaites per ieškovo kasmetines atostogas paimant vaiką su savimi. Apie būsimą susitikimą informuojant vaiko motiną prieš septynias kalendorines dienas. R. K. įsipareigoja sūnų paimti iš jo gyvenamosios vietos ir numatytu laiku grąžinti į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jeigu dėl vaiko, ieškovo ar atsakovės ligos ar jų darbo grafiko ieškovas negalės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi numatytą savaitgalį, įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku sekantį savaitgalį; 4) tuo atveju, jei atsakovė su sūnumi išvyktų į užsienį gyventi nuolat, išvykimas privalo būti suderintas su nevykstančiu į užsienį ieškovu, aptariant bei nustatant tėvo bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką; 5) įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą apie sūnaus sveikatos būklę jo ligos atveju, kokioje gydymo įstaigoje sūnus lankosi, pas kokį šeimos gydytoją, informuoti kokias ugdymo įstaigas lanko sūnus; 6) įpareigoti atsakovę užtikrinti ieškovui galimybę aplankyti sūnų ligos atveju jo gyvenamojoje vietoje ar medicinos įstaigoje 7) įpareigoti atsakovę kiekvieną mėnesį pateikti ieškovui ataskaitą apie panaudotas lėšas, kurias ieškovas skiria vaiko išlaikymui; 8) įpareigoti atsakovę leisti sūnui bendrauti su ieškovu telefonu, Skype kiekvieną dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. bei susirašinėti SMS žinutėmis; 9) įpareigoti atsakovę lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus; 10) priteisti iš atsakovės valstybės naudai advokato išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovas R. K. ir jo atstovė advokatė Virginija Budrevičienė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas R. K. nurodė norintis tik vieno – be atsakovės dalyvavimo bendrauti su vaiku, kad vaikas nebūtų nuteikinėjamas ir traumuojamas. Atsakovė visokiais būdai siekia, kad jis (ieškovas) su vaiku visiškai nebendrautų: siūlė atsakyti tėvystės manais į vaiko išlaikymo ir įsiskolinimo atsisakymą, filmuoja pasimatymus, fotografuoja, visokiais būdai provokuoja konfliktą ir jei pamato, kad kontaktas su vaiku ima megztis, iš karto nutraukia bendravimą. Ieškovas pažymėjo, kad nori su vaiku bendrauti savo namuose, nueiti su juo pasivaikščioti, nuvežti į zoologijos sodą, muziejų, bet ieškovė kategoriškai nesutinka, atitolino nuo jo vaiką, kad nebūtų šilto ryšio. Ieškovas paaiškino, kad alkoholio jau keli metai beveik nevartoja, tik per šventes simboliškai, nors anksčiau išgerdavo, bet į pasimatymus niekada nėra atėjęs išgėręs. Ieškovas nurodė, jog dėl sunkios finansinės padėties dviem mėnesiams buvo išvykęs dirbti į užsienį, tačiau dėl bendravimo su sūnumi dabar gyvens ir dirbs Ukmergėje. Teismui nustačius bandomąjį laikotarpį, darbo grafiką suderins su darbdaviu.
Ieškovo atstovė advokatė Virginija Budrevičienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad savo veiksmais atsakovė daro didelę žalą vaikui, jo vystymuisi. Nuolatos nepagrįstai kaltindama ir juodindama ieškovą, ji siekia atimti jam galimybę bendrauti su vaiku. Atsakovės piktnaudžiavimą valdžia patvirtina ekspertizės išvada, iš kurios matyti, kad atsakovė net ekspertizę atliekančios specialistės pareikalauta, nepaliko vaiko su ieškovu ir psichologe, visiškai negalvodama apie tai, ką tokiu atveju turi išgyventi vaikas, kuris labai pergyveno, jog negali prisiminti visko, ką jam liepė pasakyti mama. Advokatė pažymėjo, kad dėl atsakovės piktnaudžiavimo motinos valdžia vaiko bendravimas su ieškovu yra visiškai nutrūkęs, todėl tėvo ir vaiko bendravime būtinas pereinamasis laikotarpis. Atsakovė nesupranta, kad vaiko kaip visavertės asmenybės vystymuisi reikalingi abu tėvai, todėl atsakovei reikia lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, kad suvoktų, koks yra tėvo vaidmuo vaiko gyvenime. Advokatė nurodė, jog ieškovas atsisako patikslinto ieškinio reikalavimo, kad atsakovė kiekvieną mėnesį teiktų ataskaitas apie išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą.
Atsiliepimas
Atsakovė B. Č. pateikė teismui atsiliepimą (66-72 b.l., 1 t.), kurį patikslinusi (41-44 b.l., 72-77 b.l. 3 t.), nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovo elgesys su ja ir jų nepilnamečiu sūnumi yra netinkamas jau nuo to laiko, kai ji laukėsi sūnaus, netinkamai ieškovas su sūnumi elgiasi ir šiuo metu. Atsakovė tvirtina, kad pasimatymų metu ieškovas vaiką traumuoja, reiškia jam pretenzijas, kodėl vaikas jį vadina „dėde su ūsais“, šaukia ant vaiko. Ieškovas nuolatos tyčiojasi iš vaiko, ieškovo elgesys žalingas sūnaus sveikatai: po pasimatymų su tėvu sūnus neramiai miega, nevalingai šlapinasi, dėl to teko kreiptis į Vilniaus krizių centrą. Dėl nurodytų priežasčių matytis su ieškovu vaikas gali tik jai dalyvaujant. Atsakovės vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią jis nori su vaiku bendrauti atsakovei nedalyvaujant, siekia, kad sūnus pas jį nakvotų, dvi savaites praleistų kasmetinių atostogų metu, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Tai patvirtina jos pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas ieškovo elgesys (rodo vaikui nepadorius gestus, keikiasi, tyčiojasi, demonstruoja vaikui filmuotą medžiagą apie pedofilus, zoofilus, leidžia nešvankią muziką, kalba vaikui apie alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą) kuris rodo, kad su vaiku jis vienas likti negali, jis nėra pasirengęs rūpintis vaiku. Atsakovė pažymi, kad Ukmergės psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė siūlė ieškovui lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, tačiau ieškovas atsisakė. Ieškovas yra praleidęs daug pasimatymų su vaiku. Įvykusių pasimatymu metu ieškovo elgesys su vaiku netinkamas: ieškovas dažnai keikiasi, užgaulioja ją vaikui girdint, susitikimų metu moko vaiką rodyti špygas, spardytis, liepia vaikui ją vadinti „boba be barzdos“. Be to, ieškovas vaiko akivaizdoje šiurkščiai kalba su atsakove, žemina ją, tokiu būdu darydamas neigiamą įtaką vaiko vystymuisi. Po tokio ieškovo elgesio susitikimų metu sūnus nenori eiti į pasimatymus su tėvu. Atsakovė tvirtina, kad ieškovo pasimatymai su vaiku (duomenys neskelbtini), yra negalimi, nes pas ieškovą vyksta išgertuvės, namuose trūksta švaros, tvarkos, patalpa nėra tinkamai kūrenama, todėl joje vaikui būti per šalta. Bute neįstiklintas balkonas, todėl vaikui ieškovo gyvenamojoje vietoje nėra saugu. Atsakovė tvirtina, jog yra priversta filmuoti ieškovo ir vaiko pasimatymus, kad apsaugotų vaiką nuo ieškovo nederamo elgesio ir netinkamo bendravimo. Atsakovė taip pat pažymi, kad vaikas turi problemų su regėjimu, todėl jo negalima fotografuoti su blykste, nerekomenduojamas televizorius, kompiuteris, telefonas, tačiau ieškovas tai ignoruoja. Pažymėjo, kad vaikui bendrauti su tėvu telefonu nedraudžia, tačiau ieškovas dažniausiai skambina būdamas neblaivus, nepaisydamas vaiko poilsio rėžimo ir jos darbo grafiko, todėl toks bendravimas yra netinkamas ir žalingas vaikui. Atsakovė pažymėjo, jog neketina vykti į užsienį, todėl ieškovo reikalavimas suderinti su juo atsakovės ir sūnaus išvykimą iš Lietuvos į užsienį yra perteklinis. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovas niekada nesidomėjo sūnaus sveikata, jo ugdymu, todėl jai nesuprantamas reikalavimas informuoti ieškovą apie vaiko sveikatą ligos atveju, nurodyti gydymosi ir ugdymo įstaigas, kurias lankys sūnus. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu kiekvieną mėnesį pateikti jam ataskaitą apie panaudotas lėšas, kurias jis skiria vaiko išlaikymui, kadangi ieškovas pats pastoviai nemoka išlaikymo nepilnamečiui sūnui, o ir jo mokamas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių. Atsakovė pabrėžia, jog atliktos psichologinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad sūnaus santykis su tėvu yra sutrikęs, tai trikdo vaiko emocinę ir psichologinę raidą, vaikas atsako atsiskirti nuo mamos. Paaiškina, kad ieškovas buvo išvykęs į užsienį, dėl to jos ir sūnaus santykiai yra visiškai nutrūkę: vaikas tėvo visiškai neprisimena ir neturi visiškai jokio poreikio bendrauti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė B. Č. ir jos atstovė advokatė Aušra Saulėnienė su ieškiniu nesitiko ir prašė jį atmesti. Apklausiama atsakovė B. Č. papildomai nurodė, kad ieškovas iš tiesų nenori bendrauti su vaiku: pasimatymų metu su vaiku nebendrauja, žaidžia planšete, kalba telefonu. Ieškovo nuomojamoje patalpoje(duomenys neskelbtini) . šalta, be to, ieškovas gyvena ne tose patalpose, kurias rodė Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovams. Atsakovė tvirtino, kad vaikas kategoriškai atsisako vykti į pasimatymus su tėvu, tarp ieškovo ir vaiko nėra jokio ryšio. Per pasimatymus ieškovas žiūri į vaiką su neapykanta, rodo jam špygas. Atsakovė pažymėjo, jog visų pirma reikia atsižvelgti į vaiko interesus. Vaikas nenori bendrauti su tėvu, kuris nuo gimimo juo visiškai nesirūpino. Atsakovė pažymėjo, kad Nestacionarių paslaugų centre Krizių įveikimo skyriaus psichologas N. N. yra ieškovo kaimynas, todėl jis negali stebėti ieškovo ir sūnaus bendravimo.
Atsakovės atstovė advokatė Aušra Saulėnienė teismo posėdžio metu nurodė palaikanti savo atstovaujamosios poziciją ir nesutinkanti su patikslintu, papildytu ieškiniu. Advokatė pažymėjo, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra su užprogramuotu konfliktu, kadangi kai kurie punktai formuluojami žodžiu „jeigu“ (pvz. „jeigu dėl vaiko ligos“, „jeigu dėl B. Č. ar kažkieno kito negalės bendrauti“). Tokiu atveju turėtų būti priimtas sąlyginis teismo sprendimas, kuris negalimas pagal civilinį procesą. Be to, tai įpareigoja šalis pateikti vienas kitam įrodymus, kad vaikas, ieškovas ar atsakovė serga (pvz., medicininę pažymą), kad ieškovas ar atsakovė negali laikyti bendravimo tvarkos dėl darbo grafiko ir pan., todėl šis punktas neturi būti tenkinamas. Bendravimo tvarka, jei ji bus nustatyta, turi būti labai konkreti, be jokių sąlygų, išlygų ir be jokių išimčių. Kitas dalykas, dėl ko bus sunku įgyvendinti prašomą tvarką, tai ieškovo darbo grafikas, kadangi jis neapteikė į bylą įrodymų, kad gali atsiprašyti iš darbo nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Advokatė taip pat pažymi, kad ieškovas prašo leisti paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, tačiau nurodytu laiku – 15.30 val. vaikas gali būti ugdymo įstaigoje-darželyje, todėl neaišku, kaip ieškovas siūlo įgyvendinti šį punktą: paimti mamai iš darželio, nusivesti į savo gyvenamąją vietą ir iš ten leisti ieškovui pasiimti, bet mama tuo laiku taip pat gali dirbti. Tas pats pasisakytina apie bendravimo tvarką per tėvo ir vaiko gimtadienius, kurie taip pat gali būti darbo dienomis, o bendravimo tvarkoje nėra nurodytas laikas, kada ieškovas pasiims, lankys vaiką, todėl tokia tvarka yra nekonkreti, užprogramuoja ginčą ir negali būti tenkinama. Advokatė palaiko atstovaujamosios poziciją, kad ieškovui taip pat reikėtų lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius pateikė teismu išvadą, kurią patikslinęs (141-143 b.l., 1 t., 35, 71, b.l., 3 t.), nurodė, kad atsakovė turi užtikrinti galimybę ir netrukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi, pažymėdamas, jog pritaria ekspertizės išvadai, kad nepilnamečiui L. Č. neigiamą įtaką daro ne tėvo ar motinos bendravimas su juo ar jų psichologinės charakteristikos, bet vaiko stebimi ilgą laiką tarp tėvų besitęsiantys konfliktai, atvirai sūnaus akivaizdoje išsakoma pozicija apie vienas kitą, susitikimai, kurių metu tėvai atvirai konfliktuoja, konfliktų tema – sūnus Laimutis. Vaiko teisių apsaugos poskyris, atsižvelgęs į surinktą medžiagą dėl šalių bendravimo su vaiku, ekspertizės išvadą, pritaria ieškovo prašomai nustatyti ieškovo bendravimo tvarkai su sūnumi Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyriuje nuo 15.30 val. iki 16.30 val., kadangi įstaiga geranoriškai sutinka sudaryti sąlygas bendrauti centre dalyvaujant psichologui. Nurodoma, jog socialinio darbuotojo dalyvavimas tokiu atveju nėra tikslingas. Pažymima, kad poskyryje šalims buvo siūloma lankyti nemokamus praktinius tėvų įgūdžių ugdymo užsiėmimus, tačiau tėvai nepanoro gilinti žinių, pasisemti naujų idėjų, kaip pažinti ir suprasti vaiko jausmų pasaulį, ugdyti jo savarankiškumą, pasitikėjimą savimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos ir socialinės apsaugos skyriaus atstovė Rita Grigienė pažymėjo, kad ieškovo gyvenimo sąlygos jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) yra tinkamos bendrauti su sūnumi. Abiejų tėvų teisė ir pareigos vaikui yra lygios. Šiuo atveju atsakovė neturi teisės trukdyti tėvui bendrauti su sūnumi. Ne sykį šalys buvo atvykusios į poskyrį, kur joms buvo siūlyti bendravimo su vaiku sprendimo būdai, siūlyta tobulinti tėvystės įgūdžius, bet šalys jiems suteiktomis galimybėmis nepasinaudojo. Atstovė pažymėjo, kad vaikas turi atrasti ryšį su tėvu, augti normalios psichikos, geros nuotaikos, bendrauti su abiem tėvais, juolab kad tėvas rodo pastangas ir norą bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartyje, be kita ko, nustatytą bendravimo su jų nepilnamečiu sūnumi tvarką, ir sudaryti jam galimybes bendrauti su sūnumi atsakovei nedalyvaujant. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, prašo vaiko interesais nustatyti minimalią atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi ir tik jai dalyvaujant.
Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.
Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi (12-15 b.l., 1 t.) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria, be kita ko, šalys nustatė atskirai gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, tačiau tai šalių konflikto dėl tėvo dalyvavimo sūnaus gyvenime neišsprendė. Bylos duomenys patvirtina, jog ir po minėtos taikos sutarties sudarymo šalių santykiai buvo ir yra itin įtempti ir konfliktiški, šalys kardinaliai priešingai nurodo ieškovo bendravimo su vaiku aplinkybes: ieškovas tvirtina, jog dalyvaujant atsakovei su vaiku jis negali bendrauti, kadangi ji visais įmanomais būdais (provokuodama konfliktus vaiko akivaizdoje, filmuodama jų bendravimą, įrašinėdama pokalbius, manipuliuodama vaiku ir pan.) siekia visiškai nutraukti jo santykius su sūnumi; atsakovė tvirtina daranti viską, kad ieškovas bendrautų su vaiku (laiku pristato vaiką į pasimatymų vietą, leidžia vaikui bendrauti su ieškovu telefonu), tačiau jis susitikimų metu su vaiku nebendrauja, vaiko akivaizdoje elgiasi netinkamai – į pasimatymus su vaiku atvyksta neblaivus, prie vaiko kalba nešvankius dalykus, leidžia nešvankią muziką, internete rodo vaikui iškrypėlius, demonstruoja vaikui nepadorius gestus, šaukia ant vaiko. Atsakovė į bylą yra pateikusi vaiko pasimatymų su ieškovu vaizdo įrašus, šalių pokalbių telefonu garso įrašų išklotines, jam inicijuotų ikiteisminių tyrimų medžiagą, kuriais siekia įrodyti ieškovo netinkamą gyvenimo būdą ir elgesį su vaiku, tačiau ištyręs ir įvertinęs šią medžiagą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovo elgesys su vaiku yra netinkamas, kad ieškovas vaikų daro žalingą įtaką. Iš atsakovės pateiktos medžiagos matyti, jog ji vaiko akivaizdoje (ar jam girdint šalių pokalbių metu) sąmoningai provokuoja atsakovą konfliktui, visiškai nepaisydama to, kad vaikas yra šalia, savo veiksmais ir kalba demonstruoja aiškų priešiškumą ieškovui, manipuliuoja vaiku, o atsakovas greitai pasiduoda provokuojamas ir įsivelia į konfliktą su atsakove. Pažymėtina, jog Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro psichologo 2013 m. rugpjūčio 19-23 d. išvadoje (111-112 b.l., 1 t.) nurodoma, kad „vaiko emocinė savijauta labai priklausoma ar įtakojama mamos emocinės jausenos <...>, įtampa santykiuose su berniuko tėvu persiduoda vaikui“. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymo centro atliktos vaiko ir šalių 2016 m. birželio 3 d. Psichologinės ekspertizės išvadoje (135-141 b.l., 2 t.) konstatuota, kad „vaiko santykis su tėvu yra sutrikęs ir tai vienareikšmiškai trikdo jo emocinę ir psichologinę raidą, dėl ko vaikas išgyvena psichologinį distresą, sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, atsisako atsiskirti nuo mamos, bendraudamas vengia akių kontakto, stipresnio nerimo metu atsiranda stereotipiniai judesiai, ateityje gali išryškėti ir didesni emociniai ar elgesio sunkumai, dėl kurių rekomenduojama sudaryti sąlygas gauti tęstinę nuoseklią psichologinę ar psichoterapinę pagalbą. <...> Akivaizdžiai tėvo atžvilgiu priešiška motinos pozicija ir tėvų konfliktai, kurių turinys būna susijęs su vaiko ugdymu ir auklėjimu, daro žalą berniuko psichologinei gerovei, trukdo siekti jo mažiaus vaikui svarbių užduočių įgyvendinimo“. Bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą atkreipė atsakovės dėmesį į specialistų išvadas ir rekomendacijas, kurias ji ignoruoja arba interpretuoja savo pasirinktai pozicijai patesinti.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių konfliktas dėl vaiko trunka jau bemaž penkerius metus, šalims ne kartą buvo siūlyta psichologinė pagalba (22, 23, 24, 25 b.l., 1 t.), jie konsultuoti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio (toliau ir Vaiko teisių apsaugos poskyris) specialistų, tačiau abipusiu sutarimu išspręsti šalių ginčo nepavyko. Šalys daug kartų su skundais ir prašymais kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos poskyrį, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierių, iš kurių matyti, kad šalių taikos sutartimi nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su vaiku jų netenkina. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo teisme metu šalims taip pat buvo siūlyta, atsižvelgus į vaiko interesus, taikiai spręsti jų ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau įsisenėjęs šalių konfliktas, atsakovės kategoriškas atsisakymas įsiklausyti į ieškovo argumentus, Vaiko teisių apsaugos poskyrio specialistų nuomonę ir patarimus, psichologų išvadas, rezultatų nedavė.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovės kategoriška pozicija dėl vaiko bendravimo su ieškovu, susiklostęs šalių bendravimo būdas su vaiku ir tarpusavyje, žaloja vaiko psichiką ir gali turėti sunkių padarinių jo vystymuisi ateityje.
Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu.
Byloje reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo savo procesiniuose dokumentuose pareiškė tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje, kuri atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, bylos nagrinėjimo metu yra patikslinta, išskiria du bendravimo su vaiku etapus, abiem etapais nedalyvaujant atsakovei: pereinamąjį laikotarpį (du mėnesius bendrauti dalyvaujant tarpininką, keturis mėnesiu I-ą ir III-ą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 17.00 val.) be tarpininko ir bendravimą pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kuriame išskiria tokias bendravimo su vaiku grupes – bendravimas su vaiku savaitgaliais, vaiko ir ieškovo gimtadieniai, švenčių dienos bei atostogų laikas. Atsakovė kategoriškai prieštarauja ieškovo bendravimui su sūnumi jai nedalyvaujant, net ir esant tarpininkui (psichologui ar socialiniam darbuotojui), prašo išimtinai vaiko interesais nustatyti visiškai minimalią ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi: vieną kartą per mėnesį III-ą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13 val., jai dalyvaujant.
Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai reiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovo santykis su vaiku yra visiškai sutrikęs, todėl maksimalus skyrium gyvenančio ieškovo bendravimas su sūnumi šiuo metu objektyviai nėra įmanomas. Visų pirma nagrinėjamu atveju turi būti dedamos visos pastangos tėvo ir sūnaus ryšiui atkurti. Ieškovas supranta susiklosčiusią situaciją ir, atsižvelgęs į ekspertizės išvadą dėl geriausių vaiko interesų apsaugos, prašo nustatyti pereinamojo bendravimo per tarpininką dviejų mėnesių laikotarpį. Teismas, įvertinęs psichologinės ekspertizės išvadą, kurioje yra siūlomas tėvo ir sūnaus pereinamasis bendravimo per tarpininką būdas (ekspertizės išvados atsakovė neskundė, neprašė pakartotinės ekspertizės ir ja remiasi sau palankiais aspektais), Vaiko teisių apsaugos poskyrio išvadą bei šalių teismo posėdyje duotus paaiškinimus, sprendžia, kad yra būtinas pereinamasis ieškovo bendravimo su sūnumi per tarpininką laikotarpis šeimos ryšiui su sūnumi atkurti.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė aktyviais veiksmais apsunkina vaiko ir ieškovo bendravimą, dėl ieškovo ir vaiko bendravimo yra nusiteikusi priešiškai, psichologinės ekspertizės išvadą, kad vaiko interesus šiuo metu labiausiai atitiktų ieškovo bendravimas su vaiku atsakovei nedalyvaujant, vengiant vaiko akivaizdoje vykstančių konfliktų ar aktyvių nuteikinėjimų prieš vienas kitą, sprendžia, kad yra būtina nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimą nedalyvaujant atsakovei, tačiau dalyvaujant tarpininkui – psichologui ar socialiniam darbuotojui tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) psichologas nustatytą dieną negalėtų tarpininkauti tėvo ir vaiko bendravimo metu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Atsižvelgdamas į tai, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs atsakovės kategorišką poziciją dėl ieškovo bendravimo su vaiku, jos atsisakymą įsiklausyti į specialistų išvadas ir rekomendacijas, šalių nuolatinius konfliktus ir aktyvų nuteikinėjimą prieš vienas kitą, į tai, kad ieškovo ryšys su sūnumi, kuris atsisako su juo bendrauti, yra visiškai nutrūkęs, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, konkretaus pereinamojo laikotarpio nenustato. Esamoje situacijoje teismas nustato ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką dalyvaujant tarpininkams – psichologui ar socialiniam darbuotojui tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) psichologas nustatytą dieną susitikime negalėtų dalyvauti iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu nėra priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, galioja maksimali skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tuo atveju, kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą. Taigi tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas galės nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad ateityje objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, tačiau atsakovei prieštaraujant tiesioginiam tėvo bendravimui su vaiku, tai būtų laikoma tiek vaiko, tiek ieškovo teisių pažeidimu, dėl ko ieškovas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo ir (ar) priemonės, ribojančios jo tiesioginį bendravimą su vaiku, panaikinimo.
Atsižvelgdamas į šalių finansinę padėtį, vaiko užimtumą ir šalių darbo grafiką, teismas nustato, kad ieškovas su sūnumi vieną kartą per savaitę (ketvirtadienį) vieną valandą (nuo 15.30 val. iki 16.30 val.) nedalyvaujant atsakovei bendraus Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyriuje (Deltuvos g. 19, Ukmergėje), tarpininkaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) psichologas nustatytą dieną negalėtų tarpininkauti tėvo ir vaiko bendravimo metu. Esminiu uždaviniu šiuo metu yra užtikrinti vaikui saugumą, stabilumą ir jam svarbių emocinių ryšių tęstinumą, todėl pereinamasis ieškovo bendravimo su sūnumi laikotarpis nustatomas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Teismas nustato, kad vaiką į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyrių nustatytu laiku pristato ir iš jo pasiima atsakovė. Tuo atveju, jei atsakovė negali nustatytu laiku pristatyti vaiką į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyrių, ji turi iš anksto (prieš dvi valandas) apie tai informuoti ieškovą, kuris tokiu atveju turi pats pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatyti į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyrių ir iš jo grąžinti vaiką į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jeigu šalys ir (ar) jų vaikas dėl objektyvių priežasčių (vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyrių, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip keturi ieškovo susitikimai su vaiku iki šalys sutars, kad ieškovo ir vaiko bendravime psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyriuje ketvirtadieniais nuo 15.30 val. iki 16.30 val. psichologo tarpininkavimas ieškovo bendravimui su sūnumi šalims nebus mokamas, tačiau tuo atveju, jeigu susitikimo laikas šalių iniciatyva bus keičiamas, psichologo paslaugas šalys turės apmokėti lygiomis dalimis.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių elgesį šio proceso metu bei atsižvelgęs į eksperto išvadą, jog šalys stokoja žinių apie vaiko emocinę ir psichologinę raidą, rekomenduoja ieškovui ir atsakovei lankyti tėvų įgūdžių ugdymo užsiėmimus, kas šalims yra būtina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl visos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju atitenka valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo R. K. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką nedalyvaujant atsakovei B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo priėmimo dienos Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyriuje (Deltuvos g. 19, Ukmergėje) dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) psichologas nustatytą dieną negalėtų tarpininkauti tėvo ir vaiko bendravimo metu iki abu tėvai sutars, kad psichologo (socialinio darbuotojo) dalyvavimas nėra būtinas.
L. Č. į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyrių nustatytu laiku turi pristatyti ir iš jo pasiimti atsakovė B. Č..
Tuo atveju, jei atsakovė B. Č. negali nustatytu laiku pristatyti L. Č. į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyrių, ji privalo iš anksto (prieš tris valandas) apie tai informuoti ieškovą R. K., kuris tokiu atveju turi pats pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatyti į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyrių ir iš jo grąžinti vaiką į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą.
Tuo atveju, jeigu ieškovas R. K., atsakovė B. Č. ir (ar) jų sūnus L. Č. dėl objektyvių priežasčių – vaiko ir (ar) tėvų ligos – nustatytu laiku negali atvykti į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Krizių įveikimo skyrių, šalys privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip keturi ieškovo susitikimai su sūnumi.
Tuo atveju, jeigu R. K. ar B. Č. iniciatyva ieškovo ir sūnaus sutikimo laikas bus keičiamas, psichologo paslaugas šalys privalo apmokėti lygiomis dalimis.
Ieškovui R. K. ir atsakovei B. Č. rekomenduoti lankyti tėvų įgūdžių ugdymo užsiėmimus.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.