Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės, ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ieškinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui – bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NORDLITA“, dėl skolos iš laiduotojo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl skolos iš laiduotojo priteisimo.Ieškovas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo G. P. 151 405,69 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisti iš G. P. sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimo išlaidasNurodė, kad trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NORDLITA“ atsisakė padengti ieškovui susidariusią skolą. Paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. ieškovas Danske Bank A/S (tuo metu – AB SAMPO bankas) ir trečiasis asmuo sudarė Kredito limito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais tolimesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui kredito linijos 1 sumą – 57 924, 00 Eur (toliau – kredito linija), kredito linijos 2 sumą – 11 584, 80 Eur (toliau – kredito linija 2), kredito sumą – 64 571, 00 Eur (toliau – kreditas), o trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti visas paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Kredito sutartimi trečiasis asmuo ieškovui įsipareigojo kredito liniją 1 grąžinti iki 2010 m. lapkričio 21 d., kredito liniją 2 – iki 2011 m. rugsėjo 21 d., kreditą – iki 2017 m. rugsėjo 20 d. 2010 m. spalio 8 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – laidavimo sutartis) atsakovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu trečiasis asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal kredito sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais. Trečiasis asmuo nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl bankas kredito sutartį nutraukė. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas banko 244 780, 01 Eur dydžio finansinis reikalavimas.Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo G. P. 151 405,69 Eur skolą, 1002 Eur žyminį mokestį ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 151 405,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.Atsakovas G. P. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti: prašė ieškovo reikalaujamoms priteisti palūkanoms taikyti 5 metų ieškinio senatį ir šią ieškinio dalį atmesti, ieškovo reikalaujamoms priteisti netesyboms taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir šią ieškinio dalį atmesti. Taip pat prašė įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie reikalaujamos priteisti sumos pagrindą (paskolos grąžinimas, palūkanos, netesybos) ir trečiojo asmens prievolių mokėti ieškovui atsiradimo datą pagal kiekvieną trečiojo asmens pradelstą mokėjimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimąAtsakovas nurodė, kad ieškovui per 3 mėnesių terminą nepareiškus reikalavimų atsakovui pagal laidavimo sutartį, ir sudarant galimybę ieškovui reikalavimus atsakovui pareikšti neapibrėžtą laiką po to, kai suėjo pagrindinio skolininko prievolių vykdymo terminai būtų pažeistos atsakovo konstitucinės teisės į nuosavybę, teisinį tikrumą, teisinį aiškumą. Toks laidavimo sutarties sąlygų aiškinimas būtų neproporcingas, pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai. Kredito sutartis buvo terminuota, terminai buvo nustatyti tiek atskiriems mokėjimams, tiek visai sutarčiai. Pagal 2010 m. spalio 8 d. susitarimą, pakeitusį ir papildžiusį kredito sutartį, galutinis mokėjimų terminas reikalavimams pagal kredito sutartį buvo nustatytas 2010 m. lapkričio 21 d., 2011 m. rugsėjo 21 d., 2017 m. rugsėjo 20 d. Atitinkamai, iš kredito sutarties atsiradusios prievolės buvo terminuotos. Trečiojo asmens prievolių įvykdymo terminas suėjo 2011 m. kovo 30 d. pareiškus apie kredito sutarties su trečiuoju asmeniu nutraukimą. Ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo per 3 mėnesius, tačiau to nepadarė, todėl atsakovo laidavimas baigėsi 2011 m. birželio 30 d. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartimi UAB „NORDLITA“ iškelta bankroto byla. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Ieškovas ieškinį pareiškė 2016 m. sausio 19 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Atsakovas mano, kad laidavimo sutarties 13 ir 22 punktų sąlygos atsakovui neprivalomos ir negalioja (CK 6.185 straipsnio 1, 2 dalys), nes jos buvo siurprizinės ir jis su šiomis sąlygomis nebuvo tinkamai supažindintas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimis trečiajam asmeniui UAB „NORDLITA“ buvo iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas Danske Bank A/S 244 780,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kurį sudarė 56 109,26 Eur skola, 22 176,06 Eur nesumokėtų palūkanų, 67 343,45 Eur delspinigių, 55 163 Eur negrąžintų kredito lėšų, 17 799,52 Eur palūkanų, 22 668,29 Eur delspinigių, 41,32 Eur nesumokėtų nekilnojamo turto draudimo įmokų.Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal laidavimo sutarties 4 punktą laiduotojas atsisakė teisės reikalauti, kad bankas pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjo turtą, o pagal 5 punktą laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui už prievolės vykdymą ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t. y. už kredito grąžinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuotolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą. Laidavimo sutartimi laiduotojas patvirtino, kad kredito gavėjui bent vieną dieną pradelsus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal atitinkamą kredito sutartį kreditorius turi teisę raštu pareikalauti, kad laiduotojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną sumokėtų ieškovei trečiojo asmens nesumokėtas sumas arba nurašyti lėšas nuo sąskaitų be atskiro įspėjimo.Teismas nurodė, kad šalys susitarė, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo, o byloje nustatyta, kad prievolė bankui pagal kredito sutartį nėra pilnai įvykdyta, todėl kreditorius reikalavimą nukreipė į laiduotoją. Nesant sąlygų taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatą, taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Atsakovo, kaip laiduotojo prievolės apimtis yra nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas Danske Bank A/S 244 780,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad laidavimo sutartis nebuvo ginčyta, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtinus Danske Bank A/S finansinį reikalavimą, buvo nutrauktas senaties termino skaičiavimas palūkanoms ir delspinigiams, o iškėlus bankroto bylą skolininkui UAB „NORDLITA“ iš viso nutrauktas jų skaičiavimas, taip buvo apibrėžtos ir atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės ribos. Nesant teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį ir pripažinus, kad laiduotojo prievolės apimtis neviršija laidavimu užtikrintos skolininko prievolės apimties, ir atsakovui nepaneigus skolininko prievolės dydžio, nėra pagrindo ieškinį atmesti ar tenkinti tik dalyje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas G. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. galutinį sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. preliminarų sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, nes nenurodė, kokia konkrečiai laidavimo sutarties sąlyga nustato neterminuotą laidavimą, galiojantį tol, kol galioja pagrindinė prievolė.Laidavimo sutartis galioja joje nustatytą terminą, o laiduojama konkrečiam terminui, kuris nesutampa su sutarties galiojimo terminu. Sutartyje gali būti nustatyta ir kitokių sąlygų, ne tik tiesiogiai laidavimas. Ši sąlyga buvo nustatyta Laidavimo sutarties 22 punkte.Laidavimo sutartyje nėra sąlygos, kad šalys atsisako taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą laidavimo pabaigos terminą. Teismas nepagrįstai nevertino laidavimo sutarties sąlygų atitikties vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų reikalavimams. Laidavimo sutarties 13 ir 22 punktų sąlygos atsakovui neprivalomos ir negalioja (CK 6.188 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7 dalys). Laidavimo sutarties 22 punkto sąlyga yra siurprizinė. Atsakovas su ieškovu neterminuoto laidavimo pobūdžio niekada neaptarinėjo. Be to, su laidavimo sutartimi atsakovui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti prieš sudarant laidavimo sutartį. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Apeliantas klaidingai aiškina laidavimo sutarties 22 punktą. Pagal šį laidavimo sutarties punktą ieškovas ir atsakovas nedviprasmiškai susitarė, kad laidavimas tęsiasi iki užtikrintos prievolės, t.y. kredito sutarties visiško ir tinkamo įvykdymo.Kai laidavimo sutartyje nustatyta, kad ji įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kredito sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo, tokiu atveju CK 6.88 ar 6.89 straipsniuose nustatyti laidavimo pabaigos terminai nėra taikomi. Tokia teisės aiškinimo taisyklė yra pateikta formuojamoje teismų praktikoje.Apeliantas laidavimo sutartį pasirašė laisva valia, jo užimamos UAB „NORDLITA“ direktoriaus pareigos, leido adekvačiai suprasti laidavimo sutarties sąlygas, su kuriomis jis buvo susipažinęs, be to, jis turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.Apelianto, kaip vartotojo, teisinis statusas nesudaro pagrindo išvadai, jog laidavimo sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms vartojimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises (CK 6.83 straipsnio 4 dalis).Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad šalių sudaryta laidavimo sutartis yra terminuota ir tai grindžia laidavimo sutarties 22 punktu. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka.Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pasisakydamas dėl jų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004).Laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip galima siekti normalios tokio asmens, už kurį laiduojama, ūkinės veiklos. Nagrinėjamos bylos atveju už verslo subjektui suteikiamą kreditą laidavo administracijos vadovas. Laidavimo sutartimi buvo siekiama užtikrinti kredito davėją – banką, kad suteiktas kreditas bus grąžintas. Bankas yra kredito įstaiga, todėl vienas jo tikslų – pelno siekimas teikiant finansines paslaugas. Kreditų suteikimas yra viena banko, kaip kredito įstaigos, teikiamų paslaugų. Tam, kad tokios paslaugos teikimas kredito įstaigai būtų pelningas (t. y. atitiktų jos veiklos tikslus), yra naudojamasi atitinkamais teisiniais instrumentais, užtikrinančiais prievolių įvykdymą. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrindė, kuri laidavimo sutarties nuostata apibrėžė sutarties galiojimo terminą. Gramatinė laidavimo sutarties 22 punkto konstrukcija yra tokia, kuri pakankamai akivaizdžiai patvirtina, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas, o taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015). Ginčo nėra, kad trečiasis asmuo UAB „NORDLITA“ nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir per sutartimi nustatytą terminą negrąžino suteiktos Kredito linijos 1 lėšų, nemokėjo Kredito dalių, palūkanų, delspinigių, todėl bankas 2011 m. kovo 30 d. Kredito sutartį nutraukė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, yra priimtas sprendimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NORDLITA“ pabaigos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atskirai pažymi ir tai, kad kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Taigi, skolininko likvidavimas šiuo atveju šalių siejančių laidavimo teisinių santykių nepakeičia.Apeliantas taip pat teigia, kad laidavimo sutarties 13 ir 22 punktų sąlygos jam, kaip vartotojui, neprivalomos ir negalioja (CK 6.188 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7 dalys). Be to, apeliantas neterminuoto laidavimo pobūdžio niekada neaptarinėjo ir su laidavimo sutartimi jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti prieš ją sudarant.Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantas konkrečiai neįrodinėjo, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais jis turėtų būti laikomas vartotoju šiuose sutartiniuose santykiuose. Sudaryta sutartis prima facie yra susijusi su apelianto verslo interesais – apeliantas buvo UAB „NORDLITA“ vadovu, veikė bendrovės interesais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis negalima teigti, kad laidavimo sutartis sudaryta apelianto, kaip vartotojo, asmeniniams tikslams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laidavimo sutarties, pagrįstai netaikė CK 6.188 straipsnio nuostatų. Vartotojams taikoma įstatyme nustatyta papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai) – išimčių ir nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekiant išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2013).Pažymėtina, kad laidavimo sutartims, kaip ir kitoms, taikytinas sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiškiantis, be kita ko, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato įstatymai. Laidavimo sutartys nėra specifinės, tik su bankais sudaromos; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panašių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).Laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų maksimaliai apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014).Šiuo atveju įvertinus laidavimo sutarties nuostatas matyti, kad apeliantui visos Kredito ir laidavimo sutarties sąlygos buvo žinomos iš anksto – iš anksto įteiktas laidavimo sutarties projektas, apeliantas patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su visomis Kredito ir laidavimo sutarties sąlygomis (laidavimo sutarties 17.3 punktas). Apeliantas taip pat patvirtino, kad nėra jokių aplinkybių, kurių nutylėjimas darytų bent vieną ir nurodytų patvirtinimų netiksliu ar klaidinančiu (laidavimo sutarties 17.6 punktas). Teisėjų kolegija taip pat pritaria ieškovės atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad apeliantas laidavimo sutartį pasirašė laisva valia, jo užimamos UAB „NORDLITA“ direktoriaus pareigos, leido adekvačiai suprasti laidavimo sutarties sąlygas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šių sprendimų neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, pirmosios instancijos teismo preliminarus ir galutinis sprendimai paliktini nepakeisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. preliminarų sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistus.