- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2-1629-241/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00087-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Egidija Tamošiūnienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje B2-1524-259/2018 pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būstuva“ restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 3 d.
2. 2018 m. gegužės 2 d. administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti RUAB „Būstuva“ neginčytinų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, prašyme taip pat nurodydama, jog nesutinka su UAB „Luodė“ pateiktu 31 716,91 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
Atsiliepimas
3. UAB „Luodė“ pateikė atsiliepimą į administratorės prieštaravimus dėl 31 716,91 Eur finansinio reikalavimo RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje tvirtinimo. Nurodė, jog bendrovė turi galiojančią reikalavimo teisę į RUAB „Būstuva“, šį reikalavimą įgijo iš pradinės kreditorės bankrutavusios R. P. įmonės „Alna“ pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2002/20. Apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį skolininkė RUAB „Būstuva“ buvo tinkamai informuota 2012 m. lapkričio 14 d. raštu ir pakartotinai 2018 m. sausio 26 d. bei 2018 m. vasario 6 d. raštais. Prašyme taip pat nurodoma, jog faktą, kad reikalavimas yra galiojantis, patvirtina 2010 m. spalio 4 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ir tai, jog ankstesnėje UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje administratorius pripažino R. P. įmonę „Alna“ bendrovės kreditore.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtinti neginčijami RUAB „Būstuva“ kreditorių finansiniai reikalavimai. Kilus ginčui dėl pareiškėjos UAB „Luodė“ finansinio reikalavimo, šis klausimas buvo nagrinėjamas atskirai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtino RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje UAB „Luodė“ 31 716, 91 Eur finansinį reikalavimą ir priteisė UAB „Luodė“ iš RUAB „Būstuva“ administravimo išlaidų 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Luodė“ turi galiojantį reikalavimą į RUAB „Būstuva“, šį reikalavimą įgijo iš pradinės kreditorės bankrutavusios R. P. įmonės „Alna“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2002/20 pagrindu. Tai, kad pradinis kreditorius perleido galiojantį 31 716,91 Eur reikalavimą į RUAB „Būstuva“, teismo nuomone, patvirtina UAB „Luodė“ pateikti dokumentai, kurie liudija, jog R. P. įmonė „Alna“ atliko statybos remonto darbus UAB „Būstuva“ pagal 2008 m. gegužės 13 d. ir 2009 m. kovo 2 d. sutartis, o UAB „Būstuva“ juos priėmė, taip pat į bylą pateiktas 2010 m. spalio 5 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas.
7. UAB „Būstuva“ 31 716,91 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, teismo vertinimu, įrodo ankstesnės UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos duomenys (civilinė byla Nr. B2-2369-485/2009). Teismas nustatė, kad ankstesnėje UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje pareiškėja reiškė reikalavimą pakeisti kreditorių R. P. įmonę „Alna“ į kreditorių UAB „Luodė“ su tuo pačiu 109 512,14 Lt (31 716,91 Eur) sumos reikalavimu. Nors Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi prašymo netenkino, tačiau nutartį motyvavo tik tuo, kad pareiškėja praleido įstatymo ir teismo nustatytą terminą kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu.
8. Įvertinęs į bylą pateiktus 2012 m. lapkričio 14 d., 2018 m. sausio 26 d. ir 2018 m., vasario 6 d. raštus, teismas sprendė, kad apie Reikalavimo teisės perleidimo sutartį skolininkei BUAB „Būstuva“ buvo pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas nurodė, kad RUAB „Būstuva“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymą su pradine kreditore R. P. įmone „Alna“ iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, taip pat įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos įgyto 31 716,91 Eur (109 512,14 Lt) finansinio reikalavimo apmokėjimą, todėl sprendė, jog UAB „Luodė“ įrodė reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė RUAB „Būstuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netvirtinti UAB „Luodė“ 31 716,91 Eur finansinio reikalavimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pradinės kreditorės R. P. įmonės „Alna“ 31 716,91 Eur reikalavimo galiojimą ir jo perleidimą pareiškėjai patvirtina teismui pateiktos subrangos sutartys, sudarytos tarp UAB „Būstuva“ ir R. P. įmonės „Alna“, PVM sąskaitos faktūros bei darbų aktai. Minėti dokumentai tik patvirtina tai, jog tarp R. P. įmonės „Alna“ ir UAB „Būstuva“ buvo susiformavę sutartiniai santykiai, tačiau neaišku, koks konkrečiai sandoris patvirtina, kad yra likusi nesumokėta būtent 31 716,91 Eur suma. Skolos pradiniam kreditoriui fakto reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu nepatvirtina ir civilinės bylos Nr. B2-2369-485/2009 duomenys. Priešingai, pirmosios UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos duomenys patvirtina, kad R. P. įmonės „Alna“ taip ir nesikreipė dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo skolininkės restruktūrizavimo byloje, o UAB „Luodė“ į teismą dėl jos įtraukimo į pirmąjį restruktūrizavimo procesą kreipėsi praleidusi naikinamąjį terminą.
10.2. Neteisinga ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog UAB „Būstuva“ pripažino R. P. įmonės „Alna“ 31 716, 91 Eur skolą, patvirtina į bylą pateiktas 2010 m. spalio 5 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas. Šis aktas yra pasirašytas tik R. P. įmonės „Alna“, todėl negali būti vertinamas kaip įrodomąją galią turintis dokumentas.
10.3. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino visų įrodomąją galią turinčių aplinkybių visumos. Nors pareiškėja teigia, kad apie reikalavimo perleidimą RUAB „Būstuva“ buvo informuota 2012 m. lapkričio 14 d., 2018 m. sausio 26 d. ir 2018 m. vasario 6 d. raštais, tačiau 2012 m. lapkričio 14 d. raštas į bylą apskritai nebuvo pateiktas, o 2018 m. sausio 26 d. raštas RUAB „Būstuva“ niekada nebuvo įteiktas, ką patvirtina AB Lietuvos pašto išrašas apie registruotą siuntą.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo UAB „Luodė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
11.1. UAB „Luodė“ įrodė tiek skolos atsiradimo, tiek reikalavimo teisės galiojimo faktus. UAB „Luodė“ reikalavimo teisę įgijo reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, be to, į bylą buvo pateiktos subrangos sutartys, pažymos apie atliktus statybos ir remonto darbus bei išlaidas, atliktų darbų perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „Būstuva“ pati pripažino ginčijamą skolą. Taip pat į bylą buvo pateikti ir duomenys iš pirmosios UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos, patvirtinantys, kad UAB „Būstuva“ apskaitoje nuo 2009 metų apskaitoma skola pradiniam kreditoriui R. P. įmonei „Alna“. Pirmojoje UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje pradinio kreditoriaus finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas tik dėl to, kad reikalavimas buvo pareikštas praleidus terminą, tačiau termino praleidimo faktas nereiškia, kad skola buvo sumokėta ar kad apeliantės prievolė yra išnykusi. Apeliantė neįrodė, kad yra įvykdžiusi pareigą sumokėti už atliktus darbus.
11.2. Bankrutavusi R. P. įmonė „Alna“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido naujajam kreditoriui UAB „Luodė“ visas reikalavimo teises į skolininkės UAB „Būstuva“ skolą 109 512,14 Lt (31 716,91 Eur) sumai. Apie reikalavimo teisių perleidimą skolininkas buvo tinkamai informuotas 2012 m. lapkričio 14 d. raštu, taip pat 2018 m. sausio 26 d. ir 2018 m. vasario 6 d. raštais. 2012 m. lapkričio 14 d. pranešimo teismui pateikti nebuvo galimybės, kadangi tuometinis UAB „Luodė“ direktorius naujajam direktoriui neperdavė visų įmonės dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir / ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas UAB „Luodė“ 31 716, 91 Eur finansinis reikalavimas RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
15. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (ĮRĮ 23 straipsnio 2 dalis).
16. Teismo priimta nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą reiškia ir įrodinėja pats.
17. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
18. Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo administratorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patvirtintas UAB „Luodė“ 31 716, 91 Eur finansinis reikalavimas RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja neįrodė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Luodė“ ankstesnėje UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje (civilinės bylos Nr. B2-59-230/2015) taip pat reiškė prašymą įtraukti ją vietoj pradinės kreditorės R. P. įmonės „Alna“ į RUAB „Būstuva“ kreditorių sąrašą su 109 512,14 Lt (31 716, 91 Eur) finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi minėtas prašymas nepatenkintas, nes buvo nuspręsta, jog, pradinei kreditorei R. P. įmonei „Alna“ nesikreipus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nėra galimybės pakeisti šią įmonę naująja kreditore. Be to, teismas pažymėjo, kad bet kuriuo atveju yra praleistas naikinamasis terminas reikšti tokio pobūdžio reikalavimus restruktūrizavimo byloje (civilinės bylos Nr. B2-1524-259/2018 atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 21; 24–25). Įvertinus motyvus, kurių pagrindu nebuvo patvirtintas UAB „Luodė“ finansinis reikalavimas ankstesnėje UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartyje nėra nustatyta jokių prejudicinių faktų, kurie sudarytų pagrindą netvirtinti UAB „Luodė“ 31 716,91 Eur finansinio reikalavimo šioje RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje. Priešingai, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo administratorius su UAB „Luodė“ prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą pirmojoje UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje nesutiko tik dėl naikinamojo termino praleidimo, tačiau skolos fakto neginčijo (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l. 21, 22–23).
20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi, neįvykdžius restruktūrizavimo plano nustatytu terminu, UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, todėl šioje RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje yra iš naujo sprendžiama dėl laiku pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumo.
21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2002/20 pagrindu UAB „Luodė“ įgijo iš bankrutavusios R. P. įmonės „Alna“ reikalavimo teisę į UAB „Būstuva“ 109 512,14 Lt sumai (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l. 15–16).
23. Į bylą pateiktos subrangos sutartys: 2008 m. gegužės 13 d. Subrangos sutartis Nr. 2008-2R, 2008 m. gegužės 20 d. Subrangos sutartis Nr. 2008-2R/1, 2008 m. gegužės 26 d. Subrangos sutartis Nr. 2008-2R, 2008 m. birželio 6 d. Subrangos sutartis Nr. 2008-2R/2, 2008 m. birželio 30 d. Subrangos sutartis Nr. 2008-2R, 2008 m. rugpjūčio 14 d. Subrangos sutartis Nr. 2008-2R-08-08-14 ir 2009 m. kovo 2 d. Subrangos sutartis Nr. 2008-2R/03/02/09, PVM sąskaitos faktūros, pažymos bei šalių pasirašyti atliktų darbų aktai patvirtina, kad tarp UAB „Būstuva“ ir pradinės kreditorės R. P. įmonės „Alna“ buvo susiklostę subrangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu R. P. įmonė „Alna“ atliko tam tikrus statybos ir remonto darbus, už kurių atlikimą rangovė UAB „Būstuva“ buvo įsipareigojusi atsiskaityti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog su R. P. įmone „Alna“ nebuvo visiškai atsiskaityta patvirtina civilinės bylos Nr. B2-59-230/2015 (ankstesnis bylos Nr. B2-2369-485/2009) duomenys.
24. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi UAB „Būstuva“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla Nr. B2-59-230/2015 (ankstesnis bylos Nr. B2-2369-485/2009). Minėtos restruktūrizavimo bylos duomenys, kurie buvo pateikti ir į šią bylą, patvirtina, jog UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo plano matmenų priede Nr. 1.4.2 „Tiekėjų skolų lentelė“ buvo įtraukta R. P. įmonė „Alna“, nurodant, kad RUAB „Būstuva“ jai skolinga 91 435,04 Lt (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l. 39–44); 2009 m. balandžio 30 d. R. P. įmonė „Alna“ pateikė UAB „Būstuva“ PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus 21 278,15 Lt sumai, dar vėliau buvo atliktas trišalis įskaitymas, dėl kurio R. P. įmonė „Alna“ reikalavimas sumažėjo 3 201,05 Lt, todėl skolos dydis tapo 109 512,14 Lt (31 716, 91 Eur). Bendrovės restruktūrizavimo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2009 m. rugsėjo 17 d. ir 2009 m. rugsėjo 24 d. raštais siūlė kreditorei R. P. įmonei „Alna“ pateikti finansinį reikalavimą iškeltoje byloje (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l. 30–31; 33–34). Tiesa, šia teise dėl nežinomų priežasčių nebuvo pasinaudota, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime negali suponuoti išvados, kad RUAB „Būstuva“ nebuvo skolinga R. P. įmonei „Alna“.
25. Nagrinėjamoje byloje skolos faktą pareiškėja įrodinėjo ir 2010 m. spalio 5 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu (atskirojo skundo medžiagos 1 t., b. l. 20). Vertinant šio dokumento įrodomąją galią, sutiktina su apeliante, kad dėl to, jog aktas yra pasirašytas tik vienos iš šalių (R. P. įmonės „Alna“ vyr. buhalterio), jis negali būti vertinamas kaip patikimas rašytinis įrodymas. Pažymėtina, kad skolų suderinimo aktas yra dvišalis sandoris, todėl jis turi būti pasirašytas abiejų šalių, jame aiškiai turi būti išreikšta šalių valia dėl abipusių skolų suderinimo. Kadangi nagrinėjamu atveju tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas buvo pasirašytas tik vienos iš šalių, tai nėra pagrindo išvadai, kad jis atspindi suderintą abiejų šalių valią. Tačiau bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į pirmiau aptartų rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, abejotina minėto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto įrodomoji galia nekeičia situacijos vertinimo.
26. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie reikalavimo perleidimo sutartį skolininkei nebuvo tinkamai pranešta.
27. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017).
28. Iš į bylą pateiktų 2012 m. lapkričio 6 d., 2018 m. sausio 26 d. ir 2018 m., vasario 6 d. pranešimų matyti, jog BUAB „Būstuva“ buvo informuojama apie reikalavimo perleidimo sutartį (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l. 17–19). Nors ir nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. sausio 26 d. pranešimai buvo faktiškai įteikti skolininkei, tačiau byloje esantys Lietuvos pašto duomenys patvirtina, jog naujosios kreditorės 2018 m. vasario 6 d. pranešimas buvo įteiktas UAB „Būstuva“ 2018 m. vasario 8 d. (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l. 18; 81), o tai reiškia, kad UAB „Būstuva“ buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo sutartį ir nuo to momento reikalavimo perleidimo faktą pareiškėja galėjo panaudoti prieš skolininkę.
29. Apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai patvirtintų, kad su pradine kreditore R. P. įmone „Alna“ iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo buvo atsiskaityta ar kad skola išnyko kitu pagrindu. Taip pat nebuvo pateikti ir jokie įrodymai, patvirtinantys, jog reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pareiškėjos įgytas 31 716,91 Eur (109 512,14 Lt) reikalavimas yra padengtas.
30. Minėta, jog restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (ĮRĮ 23 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aptarti įrodymai yra pakankami spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino UAB „Luodė“ 31 716,91 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
31. Kiti atskirojo skundo argumentai išsamiau nenagrinėtini, dėl jų plačiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės teisingai išspręsti bylą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Atmetus atsakovės RUAB „Būstuva“ atskirąjį skundą, trečiasis asmuo UAB „Luodė“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
34. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Luodė“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 242 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš apeliantės administravimo išlaidų. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija), atitinka suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį ir yra tinkamai pagrįsta, todėl priteistina iš restruktūrizuojamos apeliantės administravimui skirtų išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Luodė“, juridinio asmens kodas 302086549, iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“, juridinio asmens kodas 135127453, administravimo išlaidų 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.