Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M., atstovaujamos atstovo advokato padėjėjo R. R. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. V., A. V., J. G. V., O. S., T. V., N. V., V. V., A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis, 577 straipsnis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1996 m. gegužės 14 d. pareiškėja J. M., gimusi (duomenys neskelbtini) ir K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėja iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiskolino 9000 Lt, kas sudaro 2606,58 Eur. Sutartimi buvo sutarta, kad paskolą ieškovė grąžins iki 1996 m. rugpjūčio 14 d. Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad paskola bus grąžinama K. V. namuose, (duomenys neskelbtini) (1996 m. gegužės 14 d. paskolos sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Prievolės pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimui 1996 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta įkeitimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią pareiškėja J. M. įkeitė jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį namo (su dviem priestatais), esančio (duomenys neskelbtini). Paskolos ir įkeitimo sutartys buvo patvirtintos Šilutės rajono 2 – ojo notaro biuro notarės S. D.. Paskolos davėjas K. V. (pakeistas vardas į K. P. S.) mirė (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo palikimą priėmė G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), J. G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), N. V., gimęs (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini) (2024-01-05 testamento registro išrašas).

Pareiškėja, siekdama išregistruoti 1996 m. gegužės 14 d. įregistruotą ½ dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteką iš viešo registro kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo įvykdytu. 2024 m. vasario 15 d. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. priėmė nutartį, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą teismui. Teismas nutartyje be kita ko pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. sausio 5 d. išrašo matyti, kad ieškovės nurodytam turtui hipoteka, remiantis 1996 m. gegužės 14 d. įkeitimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, galiojo iki 1996-08-14. Išdėstyto pagrindu, spręstina, kad nėra jokio ginčo tarp šalių dėl teisės, o esamas išviešintas faktas (esant pasibaigusiam terminui), gali būti pakeistas (panaikintas) suinteresuoto asmens pareiškimu, ką numatė ir tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 210 straipsnio 2 dalis, ir šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 4.224 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pastarajame aiškiai nurodyta, kad įkeitimo teisė baigiasi pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo terminui. Taigi tai procedūra, atliekama administracine tvarka, kreipiantis į viešą registrą dėl įrašo pakeitimo (panaikinimo), o ne teisinio fakto – daiktinės teisės apsunkinimo panaikinimo.

Iš byloje esančių kitų duomenų matyti, kad 2024 m. vasario 28 d. buvo pateiktas prašymas Centrinio registratoriaus Klaipėdos klientų aptarnavimo grupei (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl J. M. priklausančių ½ dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos įrašo, galiojusio nuo 1996 m. gegužės 14 d. įkeitimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, iki 1996 m. rugpjūčio 14 d., panaikinimo. Šiaulių 2 Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymo grupė 2024 m. vasario 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta prašymą atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai nepatvirtina juridinio fakto – hipotekos pasibaigimo. Toliau sprendime akcentuojama, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” (toliau – Nekilnojamojo turto registro nuostatai) 44 punktu, prie prašymo įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys Registro objekto, kurį prašoma įregistruoti, išregistruoti ar kurio duomenis prašoma pakeisti, atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) arba Registro objekto duomenų pasikeitimą, išskyrus tuos atvejus, kai Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti pakanka tik asmens prašymo.

Pareiškėjai nesutikus su Šiaulių 2 Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymo grupės sprendimu, ji per savo atstovą padavė skundą Centro nekilnojamojo turto registro tvarkytojo Ginčų nagrinėjimo komisijai. Centrinis registratorius 2024 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atmetė J. M. skundą dėl Šiaulių 2 Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymo grupės 2024 m. vasario 29 d. sprendimo. Savo Sprendime Centrinis registratorius cituodamas teisės aktus nurodo, kad jų nuomone pagrindo išregistruoti kaip įvardina Centrinis registratorius „hipoteką“ nėra, nes jo nuomone, ieškovės pateiktoje 2024 m. vasario 15 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartyje civilinėje byloje e2-1279-1148/2024 išdėstyti Teismo argumentai nepatvirtina Namo registro įraše įregistruoto juridinio fakto (hipotekos) pasibaigimo. Be to, Teismas Nutartyje vadovavosi Civilinio kodekso 4.224 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris reglamentuoja ne hipotekos pabaigos, bet įkeitimo teisės pabaigos pagrindus.

Pareiškėjai nesutikus su tokiu sprendimu, jis buvo apskųstas Regionų administraciniam teismui. Iš Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimo, (administracinė byla Nr. eI3-1575-1029/2025), matyti, kad pareiškėjos skundas buvo atmestas. Teismas savo sprendime nurodė, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose. Taip pat sprendime buvo nurodyta, jog administracinis teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai. Administracinių teismų kompetencijai taip pat nėra priskirta nustatyti atitinkamų faktų buvimą. Tačiau pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, įskaitant ir juridinę reikšmę turinčius faktus, kuriems nustatyti įstatymai nenumato kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pareiškėjai išaiškintina, jog tuo tikslu, kad pareiškėja galėtų išregistruoti hipoteką iš viešo registro, ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ypatingosios teisenos tvarka, t. y. prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalies patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka, įregistruota 1996 m. gegužės 14 d. įkeitimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra pasibaigusi.

Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Vadovaudamasis šia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. Z. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal B. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Šiuo atveju yra visos minėtos sąlygos, būtinos teismui nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja negali pasiekti norimo tikslo – ½ dalies namo hipotekos išregistravimo viešame registre, kitokiu būdu nei teismui nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog hipoteka yra pasibaigusi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 dalyje numatyti hipotekos pabaigos pagrindai. Vienas iš jų - kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka yra pasibaigusi, remiasi būtent šiuo pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi tiesioginių įrodymų apie tai, kad ji prievolę įvykdė, nes K. P. S. (buvęs K. V.) pinigus paėmė, jokio pakvitavimo jis neišrašė, o ji pati, dėl savo teisinio neišprusimo, pakvitavimo neprašė ir tikėjo, kad K. P. S. (buvęs K. V.) pats panaikins įkeitimą. K. P. S. (buvęs K. V.) nuo pat 1996 m. rugpjūčio 14 d., kai suėjo paskolos grąžinimo terminas, iki pat jo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), nereiškė pareiškėjai jokių reikalavimų, pretenzijų, nebandė perimti pareiškėjos įkeistą nekilnojamąjį turtą ir nereikalavo grąžinti paskolos teismine tvarka. Be to, pareiškėjos atstovui bendraujant su mirusiojo K. P. S. paveldėtojais, jie pareiškėjai taip pat jokių turtinių pretenzijų nereiškė, tik nurodė, kad jie gyvena užsienyje, todėl jiems yra sudėtinga atvykti į Lietuvą ir pas notarą pasirašyti atitinkamus dokumentus (tai patvirtina byloje pridėti susirašinėjimai).

Suinteresuoti asmenys - G. V., A. V., J. G. V., O. S., T. V., N. V., V. V. ir T. V., N. V., V. V. atstovė pagal įstatymą A. V. nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo.

Teismas sprendžia, kad nors pareiškėja neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji prievolę įvykdė ir hipoteka pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui (½ daliai pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pasibaigusi, tačiau skolos sumokėjimo aplinkybę įrodo ne tik pareiškėjos paaiškinimai, bet ir K. P. S. (buvęs K. V.) elgesys iki jo mirties (nereiškė pareiškėjai pretenzijų, reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog skola pareiškėjos J. M. pagal 1996 m. gegužės 14 d. paskolos sutartį yra sumokėta, todėl pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja J. M. galėtų išregistruoti 1996 m. gegužės 14 d. įregistruotą ½ dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteką iš viešo registro. Hipotekos išregistravimas būtinas pareiškėjai siekiant disponuoti turtu pagal savo valią.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios ½ dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka, įregistruota 1996 m. gegužės 14 d. įkeitimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra pasibaigusi.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tam, kad pareiškėja J. M. galėtų išregistruoti 1996 m. gegužės 14 d. įregistruotą ½ dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteką iš viešo registro.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.