Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2432-1155/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-10-25
Bylos Nr.: 1-2432-1155/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24359-2021-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis: D. L.
Advokatai: Gintarė Leškevičienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2432-1155/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24359-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam D. L. (D. L.), jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2020 m. kovo 6 d., viena diena), uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (t. y. nuo 2020 m. gegužės 7 d.), nuspręsta išieškoti dalį vairuoto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (4 500 Eur);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalis, ir paskirta galutinė 8 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamąjį įsakymą įskaitytas laikotarpis, t. y. laikinajame sulaikyme 2020 m. kovo 6 d. (viena diena) ir šioje byloje nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. 01.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 09.48 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi arba gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti ir (ar) tęsti darbą ir (ar) būti užregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausta 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 3 980 Eur, valstybės naudai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2021 m. liepos 20 d., apie 2.35 val., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Šiais veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad automobilis yra draugo, kuris gyvena už miesto, todėl jis paliko automobilį prie jo namų, kad jis parodytų jį galimiems pirkėjams, 2021 m. liepos 19 d. buvo atvykę galimi pirkėjai, važiavo automobiliu, jiems kažkas nepatiko, bandė mušti kainą, apsipyko ir, palikę automobilį prie viešbučio, išėjo. Tuomet sutiko draugą, su juo vartojo alkoholį (1 butelį 40 laipsnių alkoholinio gėrimo „Žalios devynerios“) parke prie viešbučio. Nuėjo nakvoti į viešbutį, jame dar vienas vartojo alkoholio, paskambino sesuo, pasakė, kad seneliui blogai, jis sėdo į automobilį ir išvažiavo pas senelį, pakeliui sustabdė policijos pareigūnai, nustatė neblaivumą. Žinojo, kad negalima vairuoti, turi priklausomybę, darys viską, kad išsigydytų. Iki įvykio vykdė visus teismo nuosprendyje nustatytus įpareigojimus, laikėsi draudimų. Nuo įvykio nė karto nevartojo alkoholio, (duomenys neskelbtini). Gyvena su drauge ir jos vaiku (duomenys neskelbtini) bute, draugauja jau apie (duomenys neskelbtini) metus, planuoja statytis namą, dirba (duomenys neskelbtini), į darbą nuveža draugas, uždirba (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, vienas išlaiko šeimą. Dalį teismo procesiniais sprendimais nustatytos konfiskuotino turto vertės sumokėjo (4000 Eur), liko sumokėti 3800 Eur, bendrauja su antstoliu. Nurodė sutinkantis, kad teismas jį įpareigotų gydytis nuo priklausomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 22 d. įtariamuoju apklaustas D. L. parodė, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugui A. M. (A. M.). Prieš 2 savaites (tiksliai šiuo metu pasakyti negali) A. M. savo transporto priemonę paliko kieme prie jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tam, kad atvykus šios transporto priemonės pirkėjui, jis išeitų aprodyti automobilio, nes draugas gyvena atokiau nuo (duomenys neskelbtini), dėl to susitarė žodžiu. 2021 m. liepos 19 d. vakare jam paskambino pirkėjas (jo duomenų nežino, telefono numerio neturi, pateikti negali), kuris paprašė, kad jis jam aprodytų transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė, kad jam aprodys automobilį apie 21 val. Apie 21 val. pirkėjas paskambino per „Viber“ programėlę, ir jis išėjo iš namų, pirkėją rado jau prie transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis apžiūrėjo automobilį, paprašė pravažiuoti, jie su juo nuvyko pasivažinėti (duomenys neskelbtini), tada nuvyko prie (duomenys neskelbtini) esančios stovėjimo aikštelės, šalia kurios yra viešbutis „City Gate Hotel“, adresu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę vairavo pirkėjas, kurio duomenų nežino. Apie 21.30 val. (tiksliai pasakyti negali, buvo dar šviesu) pirkėjui nepatiko transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pranešė, kad jos nepirks, bei sustojo aikštelėje prie viešbučio. Pirkėjas išlipo iš mašinos ir išėjo, o jis liko prie transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Stovėjo, rūkė ir galvojo, kas parvarys automobilį atgal prie jo namų. Tuo metu sutiko seną pažįstamą T. (pavardės nežino, jo kontaktinių duomenų neturi, pateikti negali), su kuriuo nesimatė labai seniai. Jis išėjo iš šalia esančio baro (tiksliai neprisimena iš kurio, nurodyti negali), sakė, kad sėdėjo bare. Jis kartu su T. nuėjo į šalia esantį parkelį ant suoliukų, T. su savimi turėjo alkoholio butelį „Devynerios“. Būdamas kartu su juo taip pat išgėrė ir, nenorėdamas grįžti į namus, neblaivus nuėjo į viešbutį „City Gate Hotel“, esantį (duomenys neskelbtini), tam, kad išsinuomotų kambarį. Išsinuomotame viešbučio kambaryje buvo vienas. 2021 m. liepos 20 d. (tiksliai pasakyti laiko negali) jam paskambino sesuo K. L. ir pranešė, kad seneliui pasidarė bloga, nes jam prieš porą dienų amputavo koją, po to jam kažkas lyg „susišvietė“, kad nori pas jį nuvažiuoti, aplankyti. Jis paėmė mašinos raktelius, išėjo iš viešbučio, sėdo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar bendravo su viešbučio darbuotoja, išėjo iš viešbučio ir viskas, išvažiavo iš viešbučio kiemo. Neprisimena, kur užvažiavo, galimai ant bordiūro ar ant akmens, ar ant stulpelio, bet į jokią kitą transporto priemonę jis neįvažiavo. Jam vykstant (duomenys neskelbtini), netoli muzikos mokyklos, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie iš karto patikrino neblaivumą, prisimena, kad įpūtė apie 2 promiles. Policijos pareigūnams nesiūlė susitarti, tik sakė, kad yra probuojamas asmuo, prašė, kad paleistų, pareigūnai jį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už siūlymą „susitarti“, jis nieko nesiūlė. Po antro pūtimo jį pristatė į policijos komisariatą. 2021 m. liepos 22 d. 12.40 val. užsiregistravo (duomenys neskelbtini). Nori pranešti, kad labai nuoširdžiai gailisi dėl to, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Daugiau apie šį įvykį nieko paaiškinti negali (b. l. 59–61).

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant ir prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. V. (M. V.) parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) VTV Mobiliosios kuopos 3-io būrio vyriausiuoju patruliu. Jo darbo pamaina buvo nuo 2021 m. liepos 19 d. 19 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 7 val. Šioje pamainoje jis dirbo su porininku Š. Ž. ir patruliavo automobiliu, kurio borto numeris yra (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 20 d., apie 2.05 val., jie buvo (duomenys neskelbtini) ir iš budėtojo gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini), išvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Apie 3.30 val. jie minėtą automobilį pamatė važiuojantį (duomenys neskelbtini), automobilį pradėjo stabdyti naudodami specialius tarnybinio automobilio švyturėlius. Automobilio vairuotojas ne iš karto sustojo, bet pakluso reikalavimui sustoti. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Prie automobilio vairo sėdėjo D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis atitiko visus neblaivaus asmens bendruosius požymius. D. L. automobiliu važiavo vienas, pats paminėjo, kad prieš valandą gėrė viskį, bet kiekio nekonkretizavo. Alkotesteriu D. L. 2.40 val. buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas, o pakartotiniu pūtimu 3.00 val. buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas. D. L. sulaikė, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui buvo uždarytas į saugomų automobilių aikštelę. Nori pasakyti, kad tiek jis, tiek porininkas matė vairavimo faktą, t. y. kad vairavo D. L. (b. l. 29–30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba viešbutyje UAB „City Gate“, esančiame (duomenys neskelbtini), naktinės pamainos administratore, kai 2021 m. liepos 19 d. jai būnant darbe per kameras pamatė, kad į jų viešbučio teritoriją atvyko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo vienas keleivis, kuris iš karto atėjo į viešbutį prisiregistruoti (šis asmuo buvo rezervavęs viešnagę internetu per „booking.com“ svetainę). Jam atvykus, ji nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus, nes tokiu atveju ji būtų jo nepriėmusi į viešbutį. Apie 22.15 val. D. L. atvyko į registratūrą, jis automobilį vairavo pats, ji dar paprašė jo perparkuoti savo transporto priemonę arčiau įėjimo, kadangi toje vietoje, kur jis pradžioje pastatė automobilį, jis galėtų trukdyti kitiems išvykti ar atvykti į viešbučio kiemą/teritoriją. Kai D. L. atėjo į registratūrą, jis užpildė registracijos lapą, pateikė jai pasą, buvo mandagus. Ji jam pasakė, kur yra jo kambarys, davė raktą ir paaiškino, kaip iki jo nueiti. Prisimena, kad D. turėjo maisto, dažnai vaikščiojo į kiemą rūkyti, tačiau jai buvo keista ir neramu, kad jis prisideginėjo cigaretę iš automobilio nuolat jį užvesdamas, jai jis pasirodė akivaizdžiai neblaivus, jo bendravimas buvo įtartinas, kalbėsena kitokia, akivaizdžiai buvo matyti, kad šis asmuo yra neblaivus. Apie 23.30 val. D. išėjo į kiemą parūkyti, sėdėjo automobilyje, ir ji pastebėjo, kad D. neįjungė automobilio šviesų, bet automobilis juda, tada ji išėjo į kiemą ir sustabdė jį bei atkalbinėjo, kad jis nevairuotų automobilio būdamas neblaivus, jis jai atsakė, kad jis nori persiparkuoti, ji jam paaiškino, kad jis važiuotų atgal ir nedarytų nesąmonių, niekur nevažiuotų, jai pavyko jį įkalbėti, tada jis pastatė automobilį, kur jis ir stovėjo prieš tai, o ji jam dar kartą pasakė, kad jis nedarytų nesąmonių ir nurimtų, po to ji grįžo į viešbutį. 2021 m. liepos 20 d., prieš 2.00 val., D. praėjo pro ją registratūroje, sakė, kad eina rūkyti, ji jam surado žiebtuvėlį, kad jis jau nejudintų tos mašinos, jis jį pametė kažkur, grįžo pas ją į registratūrą ir paprašė dar vieno, ji jam davė kitą, tada jis išėjo į viešbučio kiemą, rūkė ir sėdėjo ant suoliuko, kiek prisimena, naršė telefone, galimai garsiai žiūrėjo vaizdo įrašą ar klausė muzikos, kėlė triukšmą, po to jis atsisėdo į automobilį ir toliau maigė telefoną jau būdamas automobilyje. Kai D. atsisėdo į automobilį, ji žiūrėjo pro kameras į automobilį, nes turėjo įtarimą, kad jis bandys išvažiuoti, kadangi jau vieną kartą bandė tai padaryti. D. automobilyje sėdėjo apie 5–10 minučių, po to jis užvedė automobilio variklį ir pradėjo atbulomis išvažinėti iš viešbučio vidiniame kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Ji iš karto išėjo į kiemą, į automobilių stovėjimo aikštelę bei pradėjo eiti iš paskos automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. L., bei visaip jam aiškino tiek rankų mostais, tiek žodžiu rėkdama, kad jis sustotų, taip pat stebėjo, kad jis neatsitrenktų į aikštelėje stovinčius kitus automobilius. D. L., vairuodamas automobilį atbulai, manevravo taip, kad atsitrenkė į viešbučio medinę atraminę konstrukciją, kuri prilaiko viešbučio balkoną, ji išgirdo labai stiprų garsą, šią konstrukciją jis užkabino kairiu priekiniu sparnu, bet nesustojo ir važiavo toliau. Galiausiai D. stabtelėjo pačiame viešbučio aikštelės gale, kai ji jam visaip sakė, kad jis sustotų, ji priėjo prie jo, D. sėdėjo už vairo, atidarė priekinį langą, ji jam pasakė, kad jis sustotų ir užgesintų automobilio variklį, nes jis jau įvažiavo į viešbučio konstrukciją, kad nustotų vairuoti transporto priemonę ir niekur nevažiuotų, nes ji iškvies policiją. D. jai atsakė, kad sustos išvažiavęs šiek tiek už aikštelės, tada ji pasitraukė jam iš kelio, nes galvojo, kad jis sustos už kelių metrų, ji stebėjo, kaip jis toliau juda atbulas, tada jis uždarė langą, įjungė garsiai muziką ir išvažiavo, tuo pačiu ją apgaudamas išvažiavo į gatvę, į kurią tiksliai pusę, ji nepastebėjo. Ji iš karto nubėgo į viešbutį paimti telefoną tam, kad paskambintų policijai. Prisimena, kad D. jos klausė, ar būtų galimybė esant reikalui gauti dokumentą, kad jis šią naktį čia buvo apsistojęs, paminėjo, kad tai dėl probacijos, ji jam pasakė, kad jei reikės, tai pateiks jam dokumentą, kad jis buvo apsistojęs viešbutyje. Nori papildomai paminėti, kad yra įsitikinusi, jog tuo metu, kai apie 2.00 val. D. išvažinėjo iš kiemo, jis buvo neblaivus, tai buvo matoma akivaizdžiai. Daugiau nieko apie įvykį paaiškinti negali (b. l. 34–35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, ją 2021 m. liepos 4 d. jis nusipirko iš pardavėjo E. B. (E. B.), nusipirkti šią transporto priemonę jam padėjo jo pažįstamas D. L.. Jis kartu su juo vyko apžiūrėti šią transporto priemonę. Šią transporto priemonę jis pirko su tikslu galimai ją perparduoti, kai padarys jos remontą, nes buvo daužtas jos priekis. Kai nusipirko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvairavo ją iki D. L. namų, esančių (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso neprisimena, tam, kad ją ten paliktų. Tuo atveju, jei atsiras šio automobilio naujas pirkėjas, D. galės iš karto jį aprodyti ir nereikės niekur važiuoti (tuo atveju, jei jis dirbs). Apie tai, kad D. L. atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones, jis yra girdėjęs, žinojo, kad pas jį vyksta kažkokie procesiniai veiksmai, bet kad jis jų tiksliai neturi, jis to nežinojo, galvojo, kad galimai turi laikinas teises. Visą liepos mėnesį jis žiūrėjo šiam automobiliui tvarkyti naujų detalių, o automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), prie D. namų, rakteliai buvo pas D., paliko juos su tikslu, kad jei atvyks naujas pirkėjas apžiūrėti šį automobilį, kad jis galėtų jį aprodyti. Apie įvykį, kad D. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir kad jo transporto priemonė yra nugabenta į aikštelę, jis sužinojo 2021 m. liepos 21 d., kai jam paskambino tyrėja S. G.. Jis nesitikėjo, kad D. iš viso sugalvos paimti jo automobilį ir kažkur su juo važiuoti, buvo nustebintas. Prideda pirkimo–pardavimo sutartį. Daugiau apie šį įvykį nieko paaiškinti negali (b. l. 18–19).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. B. (b. l. 15).

2021 m. liepos 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. pardavė A. M. (b. l. 23–24).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2021 m. liepos mėnesį buvo 4 500 Eur (b. l. 16).

2021 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. L. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, taip pat kad 2021 m. liepos 20 d. 2.40 val. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o 3.00 val. – 2,23 promilių neblaivumas. Prie neblaivumo nustatymo akto pridėtas alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) bei patikros rezultatai (b. l. 48–51).

2021 m. liepos 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti „body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno kūno kameros. Vaizdo įraše matoma data yra 2021 m. liepos 20 d. 2.39 val. Apžiūrint vaizdo įrašą matomas D. L. kartu su policijos pareigūnais, kai 02:39:29 atliekamas pirmas pūtimas neblaivumo patikrinimui, pareigūnas pagarsina alkotesterio rodmenų duomenis, pasakydamas „1,98 promilės, po 15–20 minučių bus antras pūtimas“, po to D. L. paprašo policijos pareigūnų paskambinti mamai, paima savo telefoną iš transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ ir paskambina savo tėvams. Kalbėdamas savo telefonu, galimai su vienu iš tėvų, perduoda savo telefono ragelį vienam iš policijos pareigūnų, sakydamas, kad tėtis nori pakalbėti su pareigūnu, pareigūnas paima D. L. telefoną bei prisistatęs pasako, kad D. L. bus pristatytas į policijos komisariatą. 02:41:48 val. D. L. paprašo policijos pareigūnų vykti į namus, pasako, kad jį paims mama. Policijos pareigūnas paaiškina, kad jis neblaivumo patikrinimo metu įpūtė 1,98 promilių, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, vyks į policijos komisariatą tolimesniems tyrimo veiksmams atlikti. D. L. sako – „palaukit, palaukit, palaukit, atsiprašau, o galima, o galima susitarti? Prašau... pas mane dabar „uslovkė“ yra“. Policijos pareigūnas atsako – „čia dar viena baudžiamoji atsakomybė, viską filmuojam ir prašau net nesiūlyti nieko“. Po to D. L. pasako – „aš žinau, aš nieko nesiūlau, prašau...“. Policijos pareigūnas pranešė, kad įspėjo ir paprašė pereiti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Policijos pareigūnas paaiškina, kad prašydamas jis pasidarys tik dar blogiau, praneša, kad po 20 minučių atliks antrą pūtimą ir vyks į policijos komisariatą. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 13–14).

2021 m. liepos 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, gautas iš viešbučio „City gate“. Atidaromas pirmas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Matoma, kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“ išvažiuoja iš viešbučio vidinio kiemo, kai tuo metu liudytoja eina iš paskos atbulai važiuojančiam automobiliui. 2021 m. liepos 20 d. 00.57 val. matoma, kaip minėtas automobilis užkabina medinę viešbučio konstrukciją paremiantį stulpą bei, judėdamas toliau atbuline eiga, išvažiuoja iš viešbučio kiemo. 00:58:47 val. matoma į viešbutį bėganti viešbučio darbuotoja D. B.. Atidaromas antras vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Matomas vaizdas viešbučio viduje, kur D. L. yra apsivilkęs baltos spalvos marškinėlius su užrašu per vidurį, segi ant kaklo juodą grandinėlę. 2021 m. liepos 19 d. 21.09 val. vaizdo įrašo laiku stovi prie registratūros, pateikia pasą bei pildo dokumentus kartu su viešbučio darbuotoja D. B.. Atidaromas trečias vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Matomas vaizdas viešbučio vidiniame kieme, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. 2021 m. liepos 19 d. 21:45:15 val. D. L. eina link transporto priemonės, sidabrinės spalvos, stovinčios viešbučio automobilių stovėjimo aikštelės gale. Matoma, kaip atidaro vairuotojo dureles ir įlipa į transporto priemonės vairuotojo vietą, po to transporto priemonė pajuda į viešbučio priekyje esančią tuščią stovėjimo aikštelės vietą ir prisiparkuoja iš kairės pusės šono. Transporto priemonės valstybinių numerių nesimato, bet ryškiai matoma, kad ši transporto priemonė yra modelio „(duomenys neskelbtini)“, sidabrinės spalvos. Po to, kai transporto priemonė sustoja, iš kairės matoma, kaip iš vairuotojo pusės išlipa D. L., dėvintis baltus marškinius ir juodos spalvos šortus, avi juodos spalvos batus. Rankose laiko daiktus, panašius į telefoną ir piniginę. Vaizdo įraše kitų asmenų neužfiksuota (b. l. 37‑42).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino. Kaltinime nurodyta, kad D. L. 2021 m. liepos 20 d., apie 2.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2.40 val. pirmuoju pūtimu alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas, o 3.00 val. antruoju pūtimu alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ būdamas neblaivus, buvo gėręs stipraus alkoholinio gėrimo. Kaltinamojo parodymus taip pat patvirtina byloje esantys kiti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo Vilniaus AVPK VTV Mobiliosios kuopos 3-io būrio vyriausiojo patrulio M. V. ir liudytojos D. B. parodymai, 2021 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo aktas ir patikros rezultatai, 2021 m. liepos 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir 2021 m. liepos 28 d. apžiūros protokolas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktas (nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numato, kad pareigūnai per tikrinimą nustatę, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą; kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Be to, D. L. kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai aptartas aplinkybes, patikslina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nurodydamas, kad D. L. 2021 m. liepos 20 d., apie 2.35 val., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

Vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog jis, šiuo atveju vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ būdamas neblaivus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Aptarta kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas D. L. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Šiuo atveju nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis teistas, be kita ko, du kartus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 45‑77), taip pat du kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 73–74), dirbantis, sukūręs šeiminius santykius, išlaiko šeimą, gyvena (duomenys neskelbtini), po šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo 2021 m. liepos 22 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vairavo transporto priemonę mieste būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, buvo vartojęs stipraus alkoholinio gėrimo, viešbučio darbuotoja jį įspėjo nevairuoti transporto priemonės, tačiau jis vis tiek sėdo už transporto priemonės vairo, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek eismo dalyvių saugumui, tiek kitų asmenų turtui.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti D. L. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios terminas nustatytinas didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 9 mėnesiai.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. L. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu <...> naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalis, ir paskirta galutinė 8 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamąjį įsakymą įskaitytas laikotarpis, t. y. laikinajame sulaikyme 2020 m. kovo 6 d. (viena diena) ir šioje byloje nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. 01.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 09.48 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi arba gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti ir (ar) tęsti darbą ir (ar) būti užregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota konfiskuotino turto – vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 3 980 Eur, valstybės naudai.

Šioje baudžiamojoje byloje D. L. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, turi būti subendrintinos.

Nagrinėjamu atveju bendrinant bausmes taikytina BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta taisyklė, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis; pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir D. L. paskirta galutinė 8 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, kuri nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas bausmių bendrinimo iš dalies sudedant taisyklę, nedetalizuoja, kokia konkreti švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama, teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingo nubaudimo principais, sprendžia, kad bendrinant bausmes D. L. prie paskirtos ir neatliktos bausmės turi būti pridėta pusė šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos sumažintos bausmės, t. y. 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, D. L. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2021 m. liepos 20 d. 02.40 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 12.03 val. (b. l. 45, 47; viena diena), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2020 m. kovo 6 d. (viena diena) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje išbūtas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. 01.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 09.48 val. (viena diena), iš viso trys dienos, kai, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, viena sulaikymo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį taikymo

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K‑316/2014, 2K-7-2-699/2016).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytos nuostatos, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, nors pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K‑7‑168/2014).

Nagrinėjamu atveju D. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. D. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė analogišką tyčinį nesunkų nusikaltimą (tokio pobūdžio kaltinamojo padaryta nusikalstama veika jau yra trečioji). Kaltinamojo teigimu, jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė sužinojęs apie pablogėjusią savo senelio sveikatos būklę, norėjo pas jį nuvažiuoti, kažkaip jam padėti. Nusikalstama veika padarinių nesukėlė, nors neabejotinai yra ypač pavojinga tiek asmenų sveikatai ir gyvybei, tiek jų turtui. Remiantis D. L. pateiktais duomenimis, jis verčiasi (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu, jis turi gyvenimo draugę, kartu šeimoje auga minėtos draugės nepilnametis vaikas, kaltinamasis yra vienintelis šeimos maitintojas, šeima gyvena (duomenys neskelbtini) planuoja statytis namą. (Duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam dar kartą atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebus pažeisti kaltinamojo socialiniai ryšiai, nenukentės jo šeimos interesai ir gerovė, kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), turi galimybę būti pilnaverčiu visuomenės nariu, o tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, aplinkybę, kad tokio pobūdžio nusikalstama veika jau yra trečioji, bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam BK 75 straipsnio 5 dalies 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti ir (ar) tęsti darbą ir (ar) būti užregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi arba gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, remdamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose įtvirtintos teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Aplinkybė, kad asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

D. L. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, D. L. per trumpą laiko tarpą jau trečią kartą padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Pažymėtina, kad skiriant draudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeisti KET ir sukelti padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, be kita ko, už analogiškas nusikalstamas veikas, padarytas per trumpą laiko tarpą, baustas administracine tvarka, tačiau savo kaltę pripažino ir gailisi, (duomenys neskelbtini). Taigi, D. L. skirtinas draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 20 d. (b. l. 63–64).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo D. L., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje esančių VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės savininkas yra E. B. (b. l. 15), kuris 2021 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi minėtą transporto priemonę pardavė A. M. (b. l. 23). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkui A. M. būtų žinoma, jog D. L. jam priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar būtų leidęs jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. L. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM 2021 m. liepos mėnesį buvo 4500 Eur (b. l. 16), todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63–64), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297‑298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. L. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. galutinės 8 (aštuonių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti D. L. galutinę 11 (vienuolikos) mėnesių ir 20 (dvidešimtiems) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti šioje baudžiamojoje byloje D. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 20 d. 2.40 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 12.03 val. (viena diena), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu įskaitytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikino sulaikymo laiką 2020 m. kovo 6 d. (viena diena) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje išbūtą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. 01.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 09.48 val. (viena diena), iš viso trys dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktais, D. L. paskirtos 11 (vienuolikos) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti ir (ar) tęsti darbą ir (ar) būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti valstybės įmonę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. L. konfiskuotino turto – automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą (duomenys neskelbtini).

D. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė