Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, moksleivis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, ir uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).???

Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).??? Teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl BK 140 straipsnis papildomai neinkriminuojamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-489/2022).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, M. R. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją), nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, į kurį turi teisę patekti kiti daugiabutyje gyvenantys asmenys. Tai, kad M. R. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, įrodo nukentėjusiosios A. N., liudytojų R. L., J. K., M. G., M. J., J. S., E. N., N. Š., R. M., kurie betarpiškai matė nagrinėjamą įvykį, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Be to, nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad dėl M. R. veiksmų ji juto fizinį skausmą. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolai.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad M. R., veikdamas viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje, pasirinkdamas įžūlų veikimo būdą, t. y. mušdamas nukentėjusiąją A. N. namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, nakties metu, taip prikeldamas namo gyventojus, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad panaudodamas fizinį smurtą prieš kitą žmogų, sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką (įprastą nakties ritmą), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. R. 2024 m. lapkričio 23 d. apie 3 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su A. N. metu sudavė jai vieną smūgį nenustatytos rankos kumščiu į veido sritį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 3.25 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. žodinio konflikto su A. N. metu pastūmė ją, dėl to ji atsitrenkė į namo sieną, po to, pargriovė ją ant žemės ir sudavė A. N. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. 2 t., b. l. 13–23). Nukentėjusiajai A. N. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 1 t., b. l. 197–198).

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. R. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikalstamą veiką padarė įžūliu elgesiu, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. R. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) dėl taip pat BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nuosprendis neįsiteisėjęs. Paskutinių 3 metų laikotarpiu jis baustas administracine tvarka, didžioji dalis baudų už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto (el. b. 1 t., b. l. 85–88). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (el. b. 1 t., b. l. 134–136). Byloje nėra duomenų apie M. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 6 val. iki 23 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis);

2) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas),

atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

M. R. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

M. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 187-190). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 6 val. iki 23 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

2) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 6 val. iki 23 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

2) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. R. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo ar nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.