- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2-1492-947/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11162-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- M. S.-F.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM) dalyvaujant ieškovės M. S.-F. atstovei advokatei A. D., atsakovės A. L. atstovei advokatei A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S.-F. ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. 2024 m. rugsėjo 3 d. ieškovė M. S.-F. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. L. (toliau – atsakovė):
· 26 550 Eur skolą,
· 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,
· bylinėjimosi išlaidas (598 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 55 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išlaidas už advokatės teisines paslaugas).
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovė nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus dėl ginčo dalyko:
2.1. Pardavėja, t. y. užsienyje registruota bendrovė (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorių F. F. ir M. S.-F., bei pirkėja A. L. 2019 m. sausio 30 d. sudarė baldų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavėja įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė – sumokėti už prekes 29 000 Eur ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 2 d. (pirkimo–pardavimo sutarties 1–3 punktai).
2.2. Pirkimo–pardavimo sutarties 3 punkte taip pat buvo įtvirtinta, kad pinigus už perkamas prekes atsakovė turi pervesti į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“.
2.3. 2019 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pardavėja perleido reikalavimo teises, kylančias iš pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovei.
2.4. Atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. spalio 12 d. pavedimais į ieškovės banko sąskaitą iš viso sumokėjo 2 450 Eur, tačiau iki pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto prievolės visiško įvykdymo termino (2024 m. balandžio 2 d.) likusios prekių kainos dalies (26 550 Eur) atsakovė nesumokėjo.
2.5. Pardavėja tinkamai perdavė prekes atsakovei, o atsakovė priėmė prekes. Be to, atsakovė atliko kelis mokėjimus už prekes pagal sutartį. Jokių pretenzijų dėl prekių kokybės ar neatitikties pirkimo–pardavimo sutarties nuostatoms atsakovė niekada nereiškė nei pardavėjai, nei teisių perėmėjai ieškovei.
2.6. Pardavėjai tinkamai įvykdžius pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė neturėjo jokios teisėtos priežasties nevykdyti jai iš šios sutarties kylančios prievolės atsiskaityti už gautas prekes, sumokant visą sutartyje numatytą kainą sutartu laiku.
2.7. Atsakovė laiku neatsiskaitė už įsigytas prekes, iki pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto kainos mokėjimo termino pabaigos sumokėjo tik nedidelę sutartyje numatytos kainos dalį, todėl 2024 m. liepos 18 d. ieškovė atsakovei išsiuntė rašytinę pretenziją dėl neįvykdytos prievolės su reikalavimu sumokėti 26 550 Eur ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo. Tačiau ieškovė nesulaukė atsakymo iš atsakovės. Pretenzija buvo išsiųsta pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)).
2.8. Reaguodama į atsakovės atsiliepimo argumentus ir į prašymą dėl skolos išdėstymo, ieškovė pažymėjo šias aplinkybes:
2.8.1. tarp šalių vyko derybos dėl skolos sumokėjimo termino. Ieškovė, manydama, kad atsakovė turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą sumokėti skolą (nuo 2019 m. sausio 30 d., t. y. šešis metus), atsižvelgė į atsakovės interesus ir buvo sutikusi išdėstyti susidariusią skolą per vienerius metus. Tačiau ieškovė negalėjo sutikti su atsakovės siūlomu dar šešių metų skolos išdėstymo laikotarpiu, nes tai sudarytų daugiau nei 12 metų laikotarpį sumokėti kainą už parduotas prekes. Atsakovė dar buvo sutikusi sutrumpinti išmokėjimo terminą iki 3 metų, tačiau ieškovei ilgesnis nei vienerių metų išdėstymo terminas dėl objektyvių priežasčių nėra priimtinas;
2.8.2. atsakovė, laisva valia sudarydama sutartį su ieškove, veikė savo rizika ir privalėjo įvertinti, ar ji bus pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pagal sutarties 5 punktą parduotų prekių nuosavybės teisė perėjo atsakovei nuo sutarties pasirašymo dienos (2019 m. sausio 30 d.). Pagal sutarties 3 punktą prekių kainą atsakovė turėjo sumokėti ieškovei iki 2024 m. balandžio 2 d. Taigi, atsakovei jau iš pradžių buvo suteiktas itin ilgas terminas sumokėti prekių kainą nuo jų įsigijimo (daugiau nei 5 metai). Visu šiuo laikotarpiu atsakovė galėjo iš esmės nemokamai naudotis įsigytomis prekėmis, tuo pačiu galėjo nedidelėmis įmokomis dengti atsiradusius įsipareigojimus kas mėnesį. Atsakovė žinojo, kad už nupirktas prekes reikės atsiskaityti, todėl kaip rūpestinga, atsakinga ir protinga civilinių santykių dalyvė, atsakovė privalėjo visu penkerių metų laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2024 m. balandžio 2 d.) kaupti lėšas prievolės tinkamam įvykdymui arba mokėti dalimis. Todėl šiuo metu, praėjus beveik 6 metams nuo prekių įsigijimo ir suėjus prievolės vykdymo terminui, atsakovė privalo prisiimti neatsiskaitymo rizikos su ieškove padarinius. Atitinkamai atsakovės siūlomas skolos mokėjimo išdėstymas pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius, turėtus sudarant sutartį ir joje nustatant ilgą išsimokėjimo laikotarpį, tikintis, kad atsakovė bus pajėgi per 5 metus visiškai atsiskaityti su ieškove;
2.8.3. išdėsčius skolos mokėjimą pagal atsakovės pasiūlymą, būtų suteiktas nepagrįstas prioritetas jos, kaip skolininkės, interesams, nes net 72 mėnesių laikotarpį ieškovė negautų visos jai priklausančios sumos bei procesinių palūkanų. Be to, nėra jokios garantijos, kad ir tokiu ilgu laikotarpiu atsakovė bus pajėgi sumokėti ieškovei ne tik skolą, bet ir dar papildomai susikaupusias nemažas procesines palūkanas. Todėl atsakovės siūlomas skolos mokėjimo išdėstymas pažeistų šalių sutartinę pusiausvyrą ir neužtikrintų lygiateisiškumo principo;
2.8.4. atsakovės skolos mokėjimo išdėstymas dar papildomiems 6 metams yra labai nenaudingas ieškovei, be kita ko, ir dėl galimų bendro kainų lygio svyravimų (infliacijos), pinigų nuvertėjimo. Kuo ilgesnis bus atsakovės skolos mokėjimo išdėstymas, tuo atsakovės mokamų pinigų ieškovei vertė mažės dėl infliacijos (vertinant pastarųjų metų bendrojo kainų lygio šuolį). Atitinkamai kuo greičiau ieškovė atgaus skolą, tuo gautų pinigų reali vertė bus didesnė;
2.8.5. atsakovės siūlomas skolos mokėjimo išdėstymas iš esmės reikštų, kad ieškovė už 2019 m. parduotas prekes gautų visą prekių kainą tik 2031 m., nors ją sudaranti pinigų suma, atsižvelgiant į bendrojo kainų lygio pokyčius, tikėtina, bus kur kas labiau nuvertėjusi nei tuo atveju, jei ieškovė visą skolą atgautų nedelsiant, todėl šios aplinkybės yra reikšmingos, vertinant skolos mokėjimo išdėstymo neigiamą įtaką ieškovės interesams;
2.8.6. atsakovė yra praleidusi prievolės įvykdymo terminą daugiau nei devynis mėnesius. Per tą laiką (įskaitant taikos derybų bei bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį) atsakovė neatliko ieškovei jokių (net dalinių) mokėjimų;
Motyvuojamoji dalis
2.8.7. atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki šiol sąžiningai nevykdė prievolės, ieškovei nėra jokių garantijų, kad atsakovė tikrai įgyvendins jos siūlomą skolos mokėjimo išdėstymo tvarką ir nepažeis ieškovės interesų;
2.8.8. atsakovė savo reikalavimą išdėstyti skolą grindžia sunkia savo turtine padėtimi. Tačiau vien turtinė asmens padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo. Nors atsakovės nurodytos aplinkybės (vaikams reikalingas išlaikymas, įsiskolinimai kitiems kreditoriams ir pan.) rodo jos sudėtingą turtinę padėtį, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, vien tai negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui prieš kreditorių. Ieškovė, kaip ir atsakovė, yra fizinis asmuo. Be to, ieškovei nuo pat prievolės įvykdymo termino (2024 m. balandžio 2 d.) taip pat yra reikalingi pinigai už parduotas prekes, todėl ieškovė turi teisėtą interesą reikalauti, kad atsakovė kaip įmanoma greičiau sumokėtų visą skolą;
2.8.9. atsakovė nei derybų metu, nei kartu su atsiliepimu nepateikė jokių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje tikrai pagerės per siūlomą 6 metų laikotarpį. Atsakovės pozicija iš esmės suponuoja, kad ji ketina ir toliau vykdyti savo veiklą taip pat kaip iki šiol. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar atsakovė bus pajėgi itin ilgą laiką (6 metus) mokėti jos nurodytas mėnesines įmokas ieškovei vien iš pajamų. Taip pat abejotina, ar atsakovė bus pajėgi padengti ir per tokį ilgą laiką susikaupusias palūkanas;
2.8.10. nors atsakovė teigia, kad ji kreipėsi dėl paskolos gavimo, tačiau iš prie atsiliepimo pateikto dokumento nėra aišku, kokio dydžio paskolos buvo prašoma, ar tikrai ji būtų panaudota atsiskaitymui su ieškove. Iš šio dokumento matyti, kad buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašant atsakovės valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ „įmonės finansavimo“. Kadangi sutartį su ieškove atsakovė sudarė kaip fizinis asmuo, visa tai kelia abejonių, ar atsakovės įmonei suteikta paskola apskritai galėtų būti panaudota atsiskaitymui su ieškove. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi dar kokias nors pastangas gerinti savo turtinę padėtį ir / ar gauti naujų paskolų (pvz., mažesnėmis dalimis);
2.8.11. atsakovė pateikė informaciją apie jos turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, tačiau pažymėtina, kad dalis šių įsipareigojimų atsirado vėliau nei buvo sudaryta sutartis tarp ieškovės ir atsakovės. Vadinasi, atsakovė savo valia prisiėmė papildomus įsipareigojimus, todėl jos sunkią turtinę padėtį iš principo nulėmė ne objektyvios, nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės, o pačios atsakovės atlikti sąmoningi veiksmai;
2.8.12. iš atsakovės pateiktų duomenų nėra aišku, kokio dydžio įsipareigojimus atsakovė turi hipotekos kreditoriams. Tai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad atsakovės gautų lėšų dalies nepakaks atsiskaityti su ieškove. Kita vertus, hipoteka atsakovės turtui yra nustatyta palyginti seniai (butui adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka nustatyta 2019 m. rugpjūčio 9 d.; butui adresu (duomenys neskelbtini), – 2005 m. birželio 25 d.). Taigi, atsakovė šiuo metu jau turėtų būti sumokėjusi nemažą įsiskolinimo hipotekos kreditoriams dalį. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad nėra duomenų, jog hipotekos kreditoriai per tą laiką būtų pradėję priverstinio išieškojimo iš atsakovės procesus ir tai suponuoja išvadą, kad jų atžvilgiu atsakovė įsipareigojimus vykdė tinkamai ir mažino savo įsiskolinimus hipotekos kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinys yra palaikomas, prašoma ieškinį tenkinti ir atmesti atsakovės prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis. Pasisakydama dėl atsakovės atstovės argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo, ieškovės advokatė pažymėjo, kad mažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nėra teisinio ir faktinio pagrindo: a) išlaidos už advokatės teisines paslaugas yra racionalios, atitinkančios teisės aktų normose rekomenduojamus dydžius, buvo būtinos, siekiant ieškovei įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo; b) atsakovės atstovės argumentai, kad ieškovė galėjo kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo yra nepagrįsti, nes atsakovės gyvenamoji vieta yra užsienyje ir tai yra kliūtis pasinaudoti šiuo supaprastintu procesu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 431 straipsnio 3 punktas); be to, atsakovei procesinių dokumentų įteikimas ir šioje byloje buvo apsunkintas, todėl procesas užsitęsė; c) tai, kad atsakovė kol kas nėra apmokėjusi visų jai pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas, neturi būti pagrindas jos prašymą atmesti; atstovė pabrėžė, kad išimtinai tik dėl pablogėjusios turtinės padėties atsakovė vėluoja atsiskaityti su advokate, tačiau ši prievolė yra nepasibaigusi ir privalės būti įvykdyta.
II. Atsakovės argumentai
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškinio reikalavimais visiškai sutinka, tačiau prašo priteistos skolos mokėjimą išdėstyti per 6 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 368,75 Eur, o procesines palūkanas sumokant kartu su paskutine įmoka.
5. Atsakovė prašė teismo atsižvelgti į šiuos argumentus:
2.1. atsakovė, sudarydama 2019 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį, negalėjo numatyti tokių force majeure aplinkybių, kaip kilusi COVID-19 viruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas. Tuometinė atsakovės finansinė padėtis ir apdairumas jai leido sudaryti sutartį, o sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą išimtinai lėmė COVID-19 viruso pandemija. Atsakovė negalėjo numatyti, kad grožio salonai dėl minėtos pandemijos bus uždaromi ir atsakovė negalės vykdyti veiklos. Atsakovė, sudarydama sutartį, planavo, kad vykdoma veikla bus pelninga ir pavyks greitai atsiskaityti su ieškove už įsigytus baldus. Pasaulinė COVID-19 pandemija yra visuotinai žinoma aplinkybė ir jos buvimo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d. buvo paskelbtas karantinas, kurio metu grožio salonams buvo uždrausta teikti paslaugas. Vasaros metu epidemiologinė situacija šalyje buvo rami, tačiau rudenį šalyje prasidėjus antrajai pandemijos bangai 2020 m. lapkričio 4 d. vėl buvo įvestas visuotinis karantinas, kuris tesėsi iki 2021 m. liepos 1 d. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovės grožio salonas negalėjo vykdyti veiklos ir atsakovė negalėjo gauti pajamų. Atsakovei teko iš savo santaupų mokėti už grožio salono nuomą, mokėti paskolą, kuri buvo paimta suremontuoti grožio saloną, įsigyti reikalingus produktus, trūkstamus baldus, pragyventi pačiai ir išlaikyti keturis vaikus. Todėl jokių papildomų pinigų atsiskaityti su ieškove už baldus atsakovė neturėjo.
6. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovė neteikia prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės, nes advokatė teisines paslaugas teikė pro bono (nemokamai). Taip pat atstovė prašė teismo mažinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, įvertinus šiuos aspektus (2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. – 16 min. 25 sek.):
3.1. ginčas nebuvo sudėtingas teisine prasme, todėl išlaidos už ieškinio parengimą laikomos neprotingai didelėmis. Ieškovė galėjo kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir tokiu būdu būtų ženkliai sumažėjusios bylinėjimosi išlaidos;
3.2. išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (už prašymo parengimą, žyminį mokestį), taip pat neturėtų būti priteistos, nes ieškovės prašymas teismo nutartimi buvo atmestas;
3.3. nėra pateikti mokėjimai, patvirtinantys, kad visos sąskaitos už teisines paslaugas yra apmokėtos.
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
4.1. bylos duomenimis nustatyta, kad pardavėja, t. y. užsienyje registruota bendrovė (duomenys neskelbtini) (pradinė kreditorė), 2019 m. sausio 30 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėja įsipareigojo parduoti atsakovei prekes (baldus), o atsakovė – sumokėti už prekes 29 000 Eur ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 2 d. (pirkimo–pardavimo sutarties 1–3 punktai);
4.2. 2019 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pardavėja perleido reikalavimo teises, kylančias iš pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 ir 6.102 straipsniai);
4.3. atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. spalio 12 d. pavedimais į ieškovės banko sąskaitą iš viso sumokėjo 2 450 Eur, tačiau iki pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto prievolės visiško įvykdymo termino (2024 m. balandžio 2 d.) likusios prekių kainos dalies (26 550 Eur) atsakovė nesumokėjo;
4.4. taigi, bylos duomenimis, atsakovė tik iš dalies sumokėjo sutartą kainą:
1 000 Eur – sumokėta 2019 m. rugpjūčio 12 d.;
500 Eur – sumokėta 2019 m. rugsėjo 16 d.;
300 Eur – sumokėta 2019 m. spalio 17 d.;
250 Eur – sumokėta 21019 m. lapkričio 15 d.;
100 Eur – sumokėta 2020 m. liepos 16 d.;
150 Eur – sumokėta 2020 m. rugsėjo 11 d.;
150 Eur – sumokėta 2020 m. spalio 12 d.;
4.5. atsakovė nurodytas faktines aplinkybes pripažino ir visiškai sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 26 550 Eur skolos priteisimo. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo – ieškovė prieštaravo atsakovės prašymui priteistos skolos mokėjimą išdėstyti per 6 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 368,75 Eur, o procesines palūkanas sumokant kartu su paskutine įmoka.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą ir metines procesines palūkanas
8. Kaip jau minėta teismo sprendimo 7.5. punkte, atsakovė nurodytas faktines aplinkybes (žr. teismo sprendimo 7.1.–7.4. punktus) pripažino ir visiškai sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 26 550 Eur skolos priteisimo. Įstatymas numato, kad, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis):
5.1. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pagal bendrą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl sutarties aiškinimo, prekių kokybės, prievolių įvykdymo terminų ir pan. Taigi, sutarties šalys laiko, kad sutartis buvo tinkamai įvykdyta, išskyrus atsakovės prievolę sutartu laiku, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 2 d. sumokėti visą kainą už prekes – 29 000 Eur (pirkimo–pardavimo sutarties 1–3 punktai). Atsakovė byloje patvirtino, kad iki šiol liko nesumokėjusi už prekes likusios prekių kainos dalies – 26 550 Eur.
5.2. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).
5.3. Atsakovė su ieškove iki šio sprendimo priėmimo dienos neatsiskaitė, ieškinį pripažįstą ir neginčija faktinių aplinkybių, kurias nurodė ieškovė kaip faktinį ieškinio pagrindą (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178, 187 straipsniai, 268 straipsnio 5 dalis).
9. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ieškovei iš atsakovės priteisiama 26 550 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnis).
10. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinamas ir šis ieškinio reikalavimas – iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (26 550 Eur) skola nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo sprendimo vykdymo (ne)išdėstymo
11. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, nustatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
12. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
13. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, todėl asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022). Išimtines sąlygas, būtinas teismo procesinio sprendimo vykdymui išdėstyti, turi pagrįsti bei įrodyti tokio vykdymo išdėstymo prašanti šalis (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Apibendrinant teismų praktiką ir įstatymų nuostatas, pažymima, kad sprendimo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu, todėl skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
15. Atsakovė, įrodinėdama savo sunkią turtinę padėtį, pateikė į bylą (žr. procesinius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)):
· duomenis apie gaunamus darbo užmokesčius dviejose darbovietėse (užsienyje);
· 2022 m. gegužės 26 d. nuomos sutartį, kurios pagrindu A. L. ir T. L. terminuotai naudojasi išsinuomotu gyvenamuoju būstu (mokant 2 000 Eur kasmėnesinį nuomos mokestį);
· A. L. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos duomenis;
· duomenis apie A. L. uždarbį 2023 metais, iš kurių matyti, kad A. L. 2023 metais uždirbo 11 048,31 GBP;
· 2025 m. balandžio 8 d. duomenis apie tai, kad atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ AB banko sąskaitos likutis yra 3,78 Eur, kitos „(duomenys neskelbtini)“ AB banko sąskaitos likutis yra 0,00 Eur, „(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos likutis yra 19,01 Eur.
16. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog atsakovė neįvykdė jai tekusios pareigos įrodyti, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti jos prašymą dėl teismo sprendimo, kuriuo priteista 26 500 Eur skola, vykdymo išdėstymo:
13.1. atsakovė byloje rėmėsi aplinkybe, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d., vėliau nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d. buvo paskelbtas karantinas, kurio metu grožio salonams buvo uždrausta teikti paslaugas ir tai labai apsunkino atsakovės finansinę padėtį bei galimybes užsidirbti. Tačiau atsakovė neįrodė, kad ir iki šiol pandemijos padariniai yra priežastis, lėmusi jos sudėtingą turtinę padėtį dabartiniu metu. Apie tai, kokius konkrečiai sunkumus patyrė atsakovės vystomas verslas, atsakovė nepateikė ir apsiribojo argumentu, kad pandemija yra visuotinai žinoma ir neįrodinėjama aplinkybė;
13.2. byloje atsakovės pateikti duomenys apie turtinę padėtį yra fragmentiški (nėra išsamūs):
- byloje pateikti duomenys apie atsakovės gaunamą darbo užmokestį užsienyje (iš dviejų darboviečių), tačiau nėra jokių duomenų apie pajamas iš verslo, kurį atsakovė deklaruoja vykdanti iki šiol. Šioje dalyje pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį atskleidžia duomenys, visapusiškai atspindintys asmens turimą turtą, gaunamas pajamas, pelną, patiriamas išlaidas, nuostolius, turimus įsipareigojimus ir pan. Dėl to atsakovė, sunkia finansine padėtimi grįsdama prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turėjo pateikti, bet nepateikė išsamių duomenų, atspindinčių jos vykdomo verslo būklę, duomenis apie visą nuosavybės teise turimą turtą, sąskaitas ir lėšų judėjimą jose ir pan.;
- byloje nėra duomenų apie kito jos šeimos nario, t. y. sutuoktinio, gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan.;
- atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad jai tenka išlaikyti ir kartu gyvenančius vaikus, tačiau išsamių duomenų, kokie įsipareigojimai yra susiję su vaikų auginimu, atsakovė nepateikė, kaip ir nėra duomenų apie vaikams mokamas išmokas iš valstybės (užsienyje ir Lietuvoje);
13.3. atsakovė į bylą pateikė duomenis (bankų sąskaitų išrašus), kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra dar sudėtingesnė, nes jokių piniginių lėšų atsakovė nėra sutaupiusi. Šie duomenys tik patvirtina, kad atsakovė neįrodė realiai galėsianti vykdyti savo deklaruojamą įsipareigojimą mokėti kiekvieną mėnesį po 368,75 Eur;
13.4. šioje dalyje sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė privalo kuo skubiau imtis iniciatyvos ir dėti pastangas bei ieškoti būdų kuo greičiau atsiskaityti su ieškove, kuriai kainos mokėjimo terminas buvo atidėtas daugiau nei penkeriems metams, o prievolė atsiskaityti nėra įvykdyta jau daugiau kaip vienerius metus (prievolė sumokėti likusią kainos dalį nevykdoma nuo 2024 m. balandžio 2 d.). Pabrėžtina ir tai, kad po 2024 m. balandžio 2 d. (prievolės įvykdymo termino) ir po bylos iškėlimo teisme atsakovė nesumokėjo net dalies susidariusios skolos, o tai leidžia teismui abejoti atsakovės gera valia bei realiomis galimybėmis mokėti susidariusią skolą dalimis;
13.5. atsakovė, teismo vertinimu, neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki ir nepriklausanti nuo jos valios, kad sudaro itin nepalankias aplinkybes teismo procesiniam sprendimui vykdyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei nuosavybės teise priklauso du butai, už kuriuos yra vykdomi turtiniai įsipareigojimai hipotekos kreditoriams. Be to, kaip jau minėta teismo sprendimo 16.2. punkte, byloje atsakovės pateikti duomenys apie turtinę padėtį yra fragmentiški (nėra išsamūs) ir neatskleidžia tikrosios atsakovės turtinės padėties ir galimybių atsiskaityti su ieškove.
17. Teismo vertinimu, patenkinus prašymą, būtų grubiai pažeista šalių interesų pusiausvyra, atsakovei būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti savo padėtimi, o ieškovė atsidurtų finansiškai nenaudingoje situacijoje, nes už parduotas prekes kainos sumokėjimas būtų vykdomas dalimis dar ilgesniam laikotarpiui (6 metams), nei buvo sutarta sumokėti už prekes (per daugiau nei penkerius metus).
18. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė esant išimtines sąlygas, itin nepalankias aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą. Atsakovės teiginiai, kad ji su ieškove neatsiskaito dėl išimtinių, pateisinamų, objektyvių ir svarbių priežasčių, kurios galėtų būti pašalinamos išdėsčius teismo sprendimo vykdymą papildomam terminui, yra nepagrįsti.
19. Teismo vertinimu, išdėsčius teismo procesinio sprendimo vykdymą 6 metų laikotarpiui, remiantis atsakovės nurodomais argumentais, būtų nepagrįstai prioritetizuoti jos, kaip skolininkės, interesai ieškovės, kaip išieškotojos, atžvilgiu. Tuo pagrindu atmestinas atsakovės prašymas sprendimo įvykdymą išdėstyti šešių metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 368,75 Eur, o procesines palūkanas sumokant kartu su paskutine įmoka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato ir advokato padėjėjo teiktą pagalbą, turi būti vadovaujamasi ir Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą.
21. Ieškovė, kurios ieškinys yra visiškai tenkinamas, į bylą pateikė šiuos duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas:
18.1. Ieškovė M. S.-F. iki 2025 m. balandžio 8 d. patyrė 2 850,10 Eur dydžio šias pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidas, kurias nurodė advokatė paskutiniame į bylą pateiktame procesiniame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini):
· išlaidos advokato pagalbai apmokėti, susijusios su ieškinio parengimu – 1 343,10 Eur (2024 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1, 2024 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2, 2024 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymas);
· išlaidos advokato pagalbai apmokėti, susijusios su rašytinių paaiškinimų kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimu – 1 161,60 Eur (2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini));
· kliento vardu patirtos išlaidos (teismui sumokėtas žyminis mokestis) – 55 Eur (2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini));
· išlaidos advokato pagalbai apmokėti, susijusios su pasirengimu teismo posėdžiui ir atstovavimu teismo posėdyje – 290,40 Eur (2025 m. balandžio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)).
Teismo posėdyje ieškovės atstovė, atsakydama į teismo klausimą dėl minėtų 2 850,10 Eur išlaidų, patvirtino, kad kol kas nėra apmokėtos visos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovės turtinė padėtis taip pat yra sudėtinga ir pareigos visiškai atsiskaityti už teisines paslaugas iki teismo posėdžio ieškovė neturėjo finansinių galimybių. Turimais duomenimis, ieškovė iš viso jai atstovavusiai advokatei yra pervedusi 1 343,10 Eur (471,90 Eur + 390 Eur + 481,20 Eur = 1 343,10 Eur).
18.2. Taip pat, bylos duomenimis, ieškovė yra sumokėjusi 598 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus.
22. Ieškinį tenkinus visiškai ir atmetus atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, ieškovei iš atsakovės priteistinas 598 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus. Tačiau atmestinas ieškovės prašymas dėl 55 Eur žyminio mokesčio priteisimą už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismas 2025 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė ieškovės M. S.-F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės A. L. atžvilgiu (nutartis nebuvo skundžiama atskiruoju skundu ir įsiteisėjo).
23. Ieškovė į bylą yra pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Advokatės A. D. išrašytos sąskaitos faktūros patvirtina, kad
· už ieškinio parengimą buvo apskaičiuota 1 343,10 Eur suma;
· už rašytinius paaiškinimus kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimu (DOK-6581) – 1 161,60 Eur suma;
· už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje – 290,40 Eur suma.
24. Teismas nepagrįstais laiko atsakovės atstovės argumentus, kad nurodytos išlaidos yra neprotingai didelės ir todėl turėtų būti mažinamos:
21.1. pirma, nei viena iš ieškovės prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai kategorijų (žr. teismo sprendimo 23 punktą) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio. Bylinėjimosi išlaidos, įvertinus bylos sudėtingumą, bylinėjimosi trukmę, teisinių paslaugų apimtį, teismo įsitikinimu, yra pagrįstos ir protingo dydžio. Nors ginčo šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai, kurie nebuvo ginčijami, tačiau tai niekaip nepaneigia ieškovės teisės kreiptis ir gauti teisinę pagalbą, tuo labiau, kad į raštiškas pretenzijas atsakovė nereagavo;
21.2. antra, nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad turėtų būti atmestas prašymas priteisti 1 161,60 Eur sumą už rašytinius paaiškinimus kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimu. Akcentuojama, kad susipažinus su (duomenys neskelbtini), matyti, kad didžioji dalis (apie 86 procentus) šio procesinio dokumento buvo dėl papildomų rašytinių paaiškinimų, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių (14 procentų dokumento apimties ir argumentų). Sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris nebuvo patenkintas, ieškovei neturėtų būti atlyginta. Taigi, teismo vertinimu ir skaičiavimu, prašoma priteisti suma atitinkamai mažintina apytiksliai 14 procentų, t. y. vietoje 1 161,60 Eur ieškovei priteisiant 1 000 Eur;
21.3. trečia, atmetamas, kaip nepagrįstas atsakovės atstovės argumentas, kad išlaidos realiai nebuvo apmokėtos, todėl tai yra savarankiškas pagrindas išlaidų nepriteisti. Teismas pažymi, kad šis atstovės argumentas prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, minėtoje byloje suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.
25. Įvertinus teismo sprendimo 24 punkte nurodytus motyvus, ieškovei iš atsakovės priteistinos šios išlaidos už advokatės teisines paslaugas:
· už ieškinio parengimą – 1 343,10 Eur;
· už rašytinius paaiškinimus (DOK-6581) – 1 000 Eur;
· už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje – 290,40 Eur.
Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 633,50 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas.
26. Byloje susidarė 23,79 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R- 386/1K- 411 įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R- 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei M. S.-F., asmens kodas (duomenys neskelbtini),
- 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (26 550 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 6 d. iki visiško sprendimo įvykdymo,
- 2 633,50 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt trijų Eur 50 ct) išlaidas už advokatės teisines paslaugas.
Atmesti atsakovės A. L. prašymą sprendimo įvykdymą išdėstyti šešių metų laikotarpiui.
Priteisti iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.