Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1.1. panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą dėl hidrotechninio statinio (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinės registracijos bei Lietuvos Respublikos ir Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teisės į jį įregistravimo;

1.2. panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. cspr1-65;

1.3. įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žemės sklypas ribojasi su valstybei priklausančiu žemės sklypu, kuriame yra hidrotechninis statinys bei taip pat su pačia Purviškių tvenkinio užtvanka (Lazduonos upės vagoje įrengtais hidrotechniniais statiniais – iš šachtinės vandens pralaidos nutiestais betoniniais giluminiais šuliniais, gelžbetonine krantine, kt. inžineriniais statiniais, kurie sudaro vientisą nedalomą viso Purviškių užtvankos statinio visumą). Šis statinys yra įsiterpęs į pareiškėjos žemės sklypą. 2016 m. lapkričio 25 d. Kauno rajono savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šį hidrotechninį statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teises į ją. 2016 m. gruodžio 9 d. VĮ Registrų centro Kauno filialas patenkino šį prašymą ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo hidrotechninį statinį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) – Purviškių tvenkinio užtvanką, esančią Lazduonių ir Buivydų kaimuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): (užtvankos pylimą (gruntas) ūžt, šlaitų tvirtinimą k1, šachtinę vandens pralaidą k2, tarnybinį tiltelį k3, užslenkstę k4) bei į šį statinį įregistravo Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teisę. Pareiškėja šiuos veiksmus apskundė VĮ Registrų centrui, tačiau ginčijamu sprendimu jos skundas buvo atmestas. Pareiškėja nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai turi būti panaikinti, kadangi atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 ,,Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų sąrašas), taip pat Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Pabrėžė, kad dalis užtvankos buvo įregistruota pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, nesant tam teisinio pagrindo ir negavus pareiškėjos sutikimo. Ginčo hidrotechnikos statinys taip pat buvo įregistruotas nesuformuotame žemės sklype, negavus Lietuvos valstybei priklausančio žemės sklypo valdytojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo. Tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias teisę būti statytoju, įskaitant gauti statybą leidžiančius dokumentus – žemės sklypo savininko sutikimą. Ginčo statinys įregistruotas pažeidžiant ir NTRĮ 6 straipsnio 3 dalies reikalavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 ,,Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, nes statiniui nėra suteiktas ir Adresų registre yra neįregistruotas adresas. VĮ Registrų centras ir jo teritoriniai padaliniai negali registruoti daiktų, daiktinių teisių, taip pat koreguoti kadastrinių duomenų, jei besikreipiantis asmuo nepagrindžia savo daiktinių teisių. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Šis reglamentavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.256 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat šių teisių suvaržymus – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių atsiradimą (NTRĮ 23 str. 2 d.). Dokumentų sąrašo 2 punkte nurodyta, kad norint Nekilnojamojo turto registre įregistruoti senus statinius turi būti pateikiami: prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar /ir daiktines teises į jį; kadastrinių matavimų byla, parengta pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, šiame nutarime aiškiai įvardintus dokumentus, patvirtinančius visų statinių statybos teisėtumo faktą.