- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- e2YT-2765-359/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18932-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinė S. M., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad 1993 m. balandžio 17 d. pareiškėjos motina S. M., kartu su pareiškėjos tėvu K. M., Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, būdami santuokoje, įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo registruotas S. M. vardu. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas K. M. Po K. M. mirties nei sutuoktinė S. M., nei vaikai L. S. ir S. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), į notarą nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia, nes žemės sklypas, nors ir įgytas po santuokos, buvo registruotas S. M. nuosavybe. Mirusiojo K. M. vaikai dėl turto paveldėjimo po jo mirties pretenzijų nereiškė, nes žodiniu susitarimu tarp S. M. ir jos vaikų šį žemės sklypą pareiškėjos motina S. M. valdė ir po sutuoktinio mirties. Kauno regioninis valstybės archyvas 2020 m. spalio 21 d. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žinių apie K. M. palikimo paveldėjimą žinių nėra. Po sutuoktinio mirties S. M. naudojo visą bendrą žemės sklypą, jį išlaikė, mokėjo visus priklausančius mokesčius, buvo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, kreipėsi dėl žemės sklypo kadastro duomenų sutvarkymo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina S. M. 2020 m. spalio 15 d. pareiškėja L. S. kreipėsi į Kauno miesto 11-ąjį notarų biurą dėl palikimo po motinos S. M. mirties priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad palikimo priėmimo fakto nustatymui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, kad pareiškėjos motina S. M., po sutuoktinio K. M. mirties priėmė jo palikimą – pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. S. M. ir K. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. 1993 m. balandžio 17 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu S. M. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė K. M.. Kaip matyti iš 2020 m. spalio 21 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų, žinių apie K. M. palikimo paveldėjimą žinių nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad, S. M. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina S. M. po savo sutuoktinio K. M. mirties priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. po sutuoktinio K. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad S. M. iš karto po savo sutuoktinio K. M. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji ir naudojosi sutuoktinių turtu, prižiūrėjo jį, juo rūpinosi. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir S. M. elgėsi su K. M. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo K. M., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad S. M. po sutuoktinio K. M. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po K. M. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po K. M. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė S. M. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). S. M. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. po sutuoktinio K. M. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos L. S. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.