Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1730-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. birželio 30 d. nutarimu R. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas iki 2024 m. birželio 1 d. juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 metus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalį, 2.67 straipsnį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 24 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 12 punktą, 58 straipsnio 2 ir 3 dalį, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, 38.2 papunkčio, 41 punkto, 120.2 papunkčio, 123 punkto, 127.1 papunkčio reikalavimus; už šio administracinio nusižengimo padarymą R. J. paskirta 600 Eur dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas tuo, kad R. J. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, neturi pardavimo pajamų ar išlaidų, nėra jos apskaitą tvarkančios įmonės, sugedo serveris, kuriame buvo patalpinti bendrovės duomenys.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad valstybės įmonė Registrų centras apie susiklosčiusią situaciją dėl serverio gedimo ir duomenų atkūrimo buvo informuotas, kitoje byloje tai vertino palankiai. Nežino, kada tiksliai sugedo serveris. Buvo imtasi veiksmų atkurti duomenis, didžiąją dalį iš jų su laiku pavyko atkurti. Fizine forma bendrovės duomenis turėjo išsaugojęs, tačiau sugedus serveriui negalėjo jų apdoroti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, be kita ko, juridinių asmenų vadovų administracinė atsakomybė už juridinio asmens finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Administracinėn atsakomybėn R. J. patrauktas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas iki 2024 m. birželio 1 d. juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė bendrovės finansinių ataskaitų už 2023 metus.

Juridinių asmenų registro duomenimis R. J. nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2025 m. birželio 3 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

ABĮ 58 straipsnio 3 dalies pagrindu, be kita ko, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys per trisdešimt dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal šio straipsnio 2 dalį, be kita ko, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 metus juridinių asmenų registro tvarkytojui turėjo būti pateiktas iki 2024 m. gegužės 30 d. Juridinių asmenų registro duomenimis tai nebuvo padaryta. R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo tai padaryti.

Skunde nurodyta, kad veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo. Teismo vertinimu, tai R. J. kaltės nepaneigia. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos, todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne. Aplinkybė, kad juridinis asmuo nevykdo jokios veiklos, savaime nereiškia, jog ir juridinio asmens vadovas gali nevykdyti juridinio asmens vadovui įstatymuose numatytų pareigų. Taip pat nesvarbu, ar įmonė turi savo buhalterį, ar samdo buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, vadovas privalo užtikrinti įstatymuose įtvirtintų pareigų atlikimą ir savo darbą organizuoti taip, kad visos jo pareigos būtų įvykdytos laiku ir tinkamai. Vadovas siekdamas išvengti prievolės įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo turi galimybę ir teisę įmonę likviduoti, priešingu atveju, to nepadarius, net jei ir įmonė išties nevykdo veiklos, vadovas nėra atleidžiamas nuo aptariamos teisės aktuose numatytos pareigos (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-616/2025 18 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-150-1058/2025 13 punktą).

Be to, skunde nurodyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu laiku R. J. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, nes sugedo serveris, kuriame buvo patalpinti jos duomenys. Teismas su tuo nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, tai prieštarauja paties R. J. teismo posėdžio metu duotiems parodymams apie tai, kad fizine forma UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis jis turėjo, sugedus serveriui negalėjo tik juos apdoroti. R. J. įtikinamai nepaaiškino, kas jam trukdė kreiptis į tai padaryti galinčius asmenis. Kitas dalykas, nors skunde nurodyta, kad valstybės įmonė Registrų centras kitoje byloje dėl to R. J. atžvilgiu priėmė priešingą sprendimą, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl skunde minimas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną precedentinės reikšmės neturi.

R. J. nenurodė ir teismas nenustatė pateisinančių priežasčių, dėl kurių jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu laiku nepateikė bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, todėl R. J. veika vertintina, kaip padaryta dėl neatsargumo – nerūpestingumo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį R. J. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

ANK 34 straipsnio pagrindu išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (1 dalis); baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (2 dalis); teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (6 dalis).

Pažymėtina, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024 12 punktą).

ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 600 iki 1 450 Eur.

Pagal padarytą administracinį nusižengimą ir R. J. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, be kita ko, tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo – nerūpestingumo, R. J. yra dirbantis vadovu kitoje įmonėje, neteistas, per pastaruosius penkerius metus kelis kartus baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus – deklaracijų mokesčių administratoriui nepateikimas, tačiau paskirtas baudas sumokėjo, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismo vertinimu, R. J. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 600 Eur dydžio bauda yra individualizuota tinkamai, pagrindo dar labiau švelninti administracinę nuobaudą nėra.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Palikti valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. birželio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1730-2025 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.