- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2-652-464/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- Z. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Z. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties ir 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuriomis atsisakyta priimti atsakovo Z. V. atskiruosius skundus civilinėje byloje Nr. e2-241-640/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „FF lizingas“ kreipėsi Vilniaus apygardos į teismą su ieškiniu prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo Z. V. ieškovės BUAB „FF lizingas“ 2 400 117,01 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4988-560/2013 nustatyto įpareigojimo ieškovės valdymo organams per 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Bankroto administratorei atsakovas neperdavė 8 287 124 Lt (2 400 117,01 Eur) vertės ieškovės atsargų, tuo pažeisdamas ieškovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 dalies pagrindu iki bus priimti procesiniai sprendimai Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04388-16 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-00392-14.
4. Atsakovas Z. V. 2019 m. spalio 3 d. pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalie 3 punkto pagrindu arba nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat atsakovas prašė kreiptis į Šiaulių apylinkės prokuratūrą dėl 2019 m. gegužės 24 d. V. J. ir Z. V. kryžminės apklausos ir 2019 m. birželio 11 d. Z. V. ir A. G. kryžminės apklausos protokolų ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-00392-14 pateikimo į nagrinėjamą bylą, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą, 50 proc. baudos skiriant atsakovui ir atsisakyti ginti apsimestines jos teises šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo atmetė ir nurodė, kad nėra išnykęs bylos sustabdymo pagrindas. Nors ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04388-16 nutrauktas įsiteisėjusiu 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu, tačiau ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-00392-14 galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas.
Šalies argumentai
6. Atsakovas Z. V. 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė naują prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir prašė atlikti šiuo procesinius veiksmus: 1) išskirti į atskirą bylą jo ieškinį dalyje dėl galimai atsakovo Z. V. ieškovei padarytos žalos, neperdavus viso BUAB „FF Lizingas“ trumpalaikio kilnojamojo turto, ir tokią bylą sustabdyti iki procesinio sprendimo priėmimo ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-00392-14; 2) likusią ieškinio dalį dėl galimai atsakovo ieškovei padarytos žalos, neperdavus BUAB „FF Lizingas“ trumpalaikio nekilnojamojo turto, nagrinėti iš esmės, nes ieškovė civilinėje byloje Nr. 2A-368-790/2019 patvirtino, kad yra perėmusi šį BUAB „FF Lizingas“ trumpalaikį nekilnojamąjį turtą; 3) ieškinį dėl BUAB „FF Lizingas“ trumpalaikio nekilnojamojo turto palikti nenagrinėtu arba nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme; 4) dėl žinomai melagingų paaiškinimų teikimo teismui ir BUAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos duomenų galimo sunaikinimo priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; 5) kreiptis į Šiaulių apylinkės prokuratūrą dėl 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m. birželio 11 d. kryžminių apklausų pateikimo; 6) atsisakyti ginti apsimestines ieškovės teises byloje dėl galimai atsakovo padarytos žalos, neperdavus UAB „FF Lizingas“ trumpalaikio nekilnojamojo turto, o ieškovei ir jos atstovę UAB „Admivita“ paskirta baudas (po 4 000 Eur) dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teikiant teismui ieškinį, 50 proc. baudos skiriant atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo atmetė, nurodydamas, kad šio atsakovo prašymo motyvai yra analogiški ankstesnio atsakovo prašymo, kurį teismas atmetė 2019 m. spalio 25 d. nutartimi, ir kad jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsakovas nepateikė, be to, formuluodamas prašymo reikalavimus atsakovas nurodė prašantis atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1696-640/2019 (šiuo metu Nr. e2-241-640/2020) nagrinėjimą, o ne jos dalies nagrinėjimą. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.
Šalies argumentai
8. Atsakovas 2020 m. sausio 10 d. pateikė dar vieną prašymą, kuriame prašoma atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dalyje dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą dėl trumpalaikio BUAB „FF lizingas“ nekilnojamojo turto tariamo neperdavimo, nes ikiteisminiame tyrime Nr. 40-09-00392 tiriama tik BUAB „FF lizingas“ nekilnojamojo turto vagystė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi, nustatęs, kad vienas iš ikiteisminių tyrimų, dėl kurių byla buvo sustabdyta, nėra užbaigtas procesiniu sprendimu, atsakovo prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo netenkino. Teismas atsakovui išaiškino, kad šiuo metu byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, taip pat byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl teismas gali įvertinti tik preliminarų ieškinio pagrįstumą. Iki kol byloje nebus priimtas galutinis sprendimas, teismas neturi teisės iš esmės pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo ir jo tenkinimo / netenkinimo. Teismas pripažino, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo bylos nagrinėjimo atnaujinimui, tačiau bus vertinamos byloje priimant galutinį sprendimą. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama
Šalies argumentai
10. Atsakovas 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašoma Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat atsakovas 2020 m. vasario 11 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašoma Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties atsisakė priimti.
12. Teismas nustatė, kad atskirasis skundas yra paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą, nes neišnyko bylos sustabdymo pagrindai. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, buvo nurodyta, kad tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
13. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad priimdamas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį, dėl kurios atsakovas siekia pateikti atskirąjį skundą, teismas iš naujo nevertino, ar bylą tikslinga sustabdyti, ir jos nesustabdė, bet tik konstatavo, kad faktinės aplinkybės, nulėmusios poreikį sustabdyti bylą, nėra išnykusios ir byla neturi būti atnaujinta. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad minėta nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir dėl šios priežasties nutartis dėl bylos nagrinėjimo (ne)atnaujinimo nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl nėra pagrindo priimti dėl tokios nutarties pateiktą atskirąjį skundą.
15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti ir atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl 2020 m. sausio 27 d. nutarties.
16. Teismas ir šiuo atveju nustatė, kad atskirasis skundas yra paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria, neišnykus bylos sustabdymo pagrindui, buvo atsisakyta atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas taip pat nurodęs, kad tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
17. Teismas iš šioje nutartyje pažymėjo, kad, priimdamas 2019 m. sausio 27 d. nutartį, dėl kurios atsakovas siekia pateikti atskirąjį skundą, teismas iš naujo nevertino, ar bylą tikslinga sustabdyti, ir jos nesustabdė, vien konstatavęs, jog faktinės aplinkybės, nulėmusios poreikį sustabdyti bylą, dar nėra išnykusios ir dėl to byla neatnaujintina. Teismas padarė analogišką ankstesnei išvadą, kad tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir dėl šios priežasties nutartis dėl bylos nagrinėjimo (ne)atnaujinimo nėra apeliacinio apskundimo objektas. Teismas atsisakė priimti dėl tokios nutarties pateiktą atskirąjį skundą.
Šalies argumentai
18. Teismas taip pat atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad jis jau nebe pirmą kartą šioje civilinėje byloje pateikia atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri atskiruoju skundu neskundžiama. Tuo pačiu išaiškino, kad teismas gali skirti iki 5 000 Eur baudą, jeigu atsakovo pakartotiniuose veiksmuose būtų nustatyta nesąžiningumo, sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar piktnaudžiavimo procesu požymių.
III. Atskirųjų skundų argumentai
19. Atsakovas Z. V. atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. vasario 12 d. nutartis ir perduoti klausimus (dėl atskirųjų skundų priėmimo) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirieji skundai grindžiami šiais tapačiais argumentais:
19.1. Teismas nepasisakė dėl atsakovo atskirųjų skundų argumentų, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis ir 2020 m. sausio 27 d. nutartis užkerta kelią bylos nagrinėjimui.
19.2. Teismo teiginys, kad bylos sustabdymo pagrindas neišnyko, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Byla buvo sustabdyta dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00392-14, kuriame tiriama BUAB FF lizingas“ trumpalaikio kilnojamojo turto, buvusio (duomenys neskelbtini), vagystė, ir dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04388-16, kuriame tirtos atsakovo veikos viso trumpalaikio turto (ir kilnojamojo ir nekilnojamojo) neperdavimo bankroto administratorei. Tačiau pastarasis ikiteisminis tyrimas jau yra nutrauktas, ginčai teisme dėl jo nutraukimo baigti, tą patvirtino ir ieškovė šioje byloje.
19.3. Ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-00392-14 vykdomas tik dėl (duomenys neskelbtini) buvusio ieškovės trumpalaikio kilnojamojo turto vagystės, bet ne dėl nekilnojamojo turto, kuris yra trumpalaikio ieškovės turto sąraše ir tą raštu patvirtino ieškovė. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tariamai ieškovės patirtą žalą, atsiradusią dėl trumpalaikio turto (t. y. ir dėl kilnojamojo, ir dėl nekilnojamojo) neperdavimo ieškovės bankroto administratorei. Tuo tarpu byloje paaiškėjus, kad nekilnojamąjį trumpalaikį ieškovės turtą bankroto administratorė ne tik perėmė, bet ir pardavė, nebėra kliūčių nagrinėti bylos dalį dėl nekilnojamojo turto tariamo bankroto administratorei neperdavimo. Tačiau teismas nepasisakė dėl to, kad atsakovas prašo atnaujinti ne visos bylos nagrinėjimą, o tik tos dalies, dėl kurios neliko jokio bylos sustabdymo pagrindo, o iš tikrųjų ir nebuvo nuo sustabdymo momento.
19.4. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties papildomai grindžiamas šiais argumentais:
19.4.1. Ieškovės atstovas civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-368-790/2019 patvirtino, kad bankroto administratorė „Admivita“ žinojo, jog ieškovės trumpalaikio turto sąraše yra ir didžioji dalis ieškovės nekilnojamojo turto. Pati ieškovės atstovė patvirtino, kad ir šioje civilinėje byloje ieškinys grindžiamas bankroto administratorės teismui pateiktu žinomai melagingu paaiškinimu, esą atsakovas neperdavė jai viso ieškovės trumpalaikio turto, įskaitant ir didžiąją dalį nekilnojamojo turto, nurodyto bankroto administratorės pasirašytoje pažymoje. Todėl skundžiama nutartis ne tik užkerta kelią bylos nagrinėjimui, tačiau ir prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, taip pat ir CPK 95 straipsnyje nustatytam draudimui piktnaudžiauti teise kreipiantis į teismą su ieškiniu, siekiant kitų tikslų, nei deklaruojama ieškinyje.
19.4.2. Ieškovė teismą akivaizdžiai suklaidino, dėl ko teismas sustabdė bylos nagrinėjimą dėl ikiteisminių tyrimų, kuriuose netiriami trumpalaikio nekilnojamojo turto nei vagystės, nei jo neperdavimas bankroto administratorei, nes šis turtas bankroto administratorės ieškinio šioje byloje padavimo metu buvo ne tik perimtas, bet ir parduotas.
19.4.3. Ieškovė supranta, kad ji teikia teismui melagingais paaiškinimais grindžiamą ieškinį, juo ieškovė tik siekė apriboti atsakovo turtą ir lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą, apskundimo galimybės
20. Abejose apeliacinėse bylose patikrinamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. vasario 12 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti apelianto Z. V. atskiruosius skundus dėl teismo 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. sausio 27 d. nutarčių, kuriomis buvo atmesti apelianto prašymai atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą, pagrįstumas ir teisėtumas. Kadangi abiem skundžiamomis pirmosios instancijos teismo nutartimis buvo išspręstas tas pats procesinis klausimas, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, abi skundžiamos nutartys priimtos toje pačioje civilinėje byloje, didžia dalimi sutampa ir apelianto atskirųjų skundų argumentai, paduoti dėl šių nutarčių, apeliacinės instancijos teismas abu atskiruosius skundus nagrinėja kartu.
21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. sausio 27 d. nutartys negali būti skundžiamos atskiruoju skundu ir negali būti apeliacijos objektu. Tačiau atskirųjų skundų, paduotų dėl šio teismo 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. vasario 12 d. nutarčių, argumentai kitokios išvados dėl galimybės skųsti nutartis, kuriomis buvo atsisakyta atnaujinti sustabdytą bylą, nesuponuoja.
22. Siekdamas pasinaudoti teise į teisminę gynybą, asmuo turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti (šiuo atveju – inicijuoti apeliacinį procesą dėl tarpinės, t. y. negalutinės, pirmosios instancijos teismo nutarties). Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
23. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) CPK numatytais atvejais (t. y. kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečioje CPK normoje); 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, visgi yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas).
25. Šiuo atveju CPK normos (CPK 167 straipsnis) expressis verbis nenustato galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą, priešingai nei nutarties, kuria byla sustabdoma, priėmimo atveju (CPK 165 straipsnis). Todėl vertintina, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
26. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 28 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinimui, kad teismo nutartimis, kuriomis atsisakyta atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą, ir dėl kurių apeliantas, pateikdamas atskiruosius skundus, siekia inicijuoti apeliacinius procesus, buvo užkirsta galimybė proceso eigai. Šiuo atveju byla yra pradėta, tačiau sustabdyta iki kol dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose bus priimti procesiniai sprendimai (CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors byloje nėra ginčo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04388-16 yra nutrauktas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 29 d. rašto, ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00392-14 dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, ikiteisminis tyrimas tęsiamas, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Vadinasi, išnykus abiem bylos sustabdymo pagrindams, bylos nagrinėjimas bus atnaujintas ir tęsiamas toliau (CPK 167 straipsnio 1 dalis). Taigi, nei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis, nei 2020 m. sausio 27 d. nutartis, kuriomis atsisakyta atnaujinti bylos nagrinėjimą, negali būti vertinamos kaip užkertančios kelią tolesnei bylos eigai. Dėl šios priežasties nurodytos nutartys, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu.
28. Tai, kad tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektas, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Tokie argumentai tiek skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, tiek 2020 m. vasario 12 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2020 m. sausio 27 d. nutarties, yra pateikti ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami.
29. Priešingai nei atskiruosiuose skunduose teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas abiem atvejais – 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. vasario 12 d. nutartyse – aiškiai nurodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. sausio 27 d. nutartys neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, pažymėdamas, kad yra vertinama tik tai, ar faktinės aplinkybės, nulėmusios poreikį sustabdyti bylą, yra / nėra išnykusios. Nustatęs, kad atskirieji skundai pateikti dėl nutarčių, kurios negali būti apeliacijos objektu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos (ir negalėjo) pasisakyti dėl kitų apelianto atskirųjų skundų, kurių priėmimo klausimą sprendė, argumentų. Juo labiau jų vertinti negali ir apeliacinės instancijos teismas, todėl dėl tokių skundo teiginių, kad pagrindas atnaujinti bylą bent jau dėl dalies ginčo vis tik egzistuoja, nepasisakytina.
30. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą savo praktikoje jau yra išaiškinęs, jog tokia nutartis, kuria tik atsisakoma atnaujinti sustabdytą bylą, nevertinama kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-977-178/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-38-943/2016; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7-943/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-823/2019).
31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamomis 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. vasario 12 d. nutartimis pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. sausio 27 d. nutarčių, todėl 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. vasario 12 d. nutartys paliktinos nepakeistos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistas.