Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022 m. lapkričio 24 d. apie 17 val. 57 min. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentraciją, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas bei kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad buvo svečiuose, išgėrinėjo, kai paskambino mama ir pasakė, kad blogai jaučiasi, todėl sėdo už automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo, norėdamas pastatyti automobilį ir rasti vairuotoją, kuris nuvežtų pas mamą. Kelias buvo slidus, išvažiuojant į pagrindinį kelią į jo automobilio galą įvažiavo kitas automobilis, norėjo susitarti su kitu vairuotoju, bet vienas kito nesuprato ir nuvažiavo į skirtingas vietas, buvo iškviesta policija. Gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, ateityje nenusikals, prašo jo pažįstamą M. V. (M. V.) skirti laiduotoju. Paaiškino, kad su M. V. santykiai geri, jis jam yra autoritetas, mano, kad M. V. galės jam daryti teigiamą įtaką, jei jis būtų buvęs šalia, tai būtų jį sulaikęs nuo nusikaltimo padarymo. Su M. V. gyvena viename mieste, bendrauja porą kartų per savaitę. Turi nuolatines pajamas, dirba sezoninį darbą, sezono metu gauna apie 1 000 Eur, moka nuomą 300 eurų, 200 eurų moka kreditą, moka 300 Eur išlaikymą vaikui. Automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, sutinka su jo konfiskavimu.

Teisiamojo posėdžio metu M. V. pateikė teismui prašymą atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui, nurodė, kad J. P. anksčiau nebuvo teistas. Pats yra neteistas, baustas administracine tvarka. Su J. P. pažįstami 6-7 metus, santykiai geri, bendrauja beveik kiekvieną dieną – susitinka, kalba telefonu, vienas kitam padeda įvairiuose darbuose, turi bendrų pomėgių, mano, kad bendravimas su juo tikrai padarys J. P. teigiamą įtaką, nes kaltinamajam svarbi jo nuomonė. Pabrėžė, kad dirba (duomenys neskelbtini), mėnesinės pajamos apie 700-800 Eur, gyvena su sūnumi, kuriam padeda materialiai. Nežinojo, kad J. P. vairuos neblaivus, jeigu būtų šalia, būtų sulaikęs jį nuo vairavimo išgėrus ir jis būtų paklausęs. Apie įvykį jam papasakojo pats kaltinamasis tą pačią ar sekančią dieną po įvykio. J. P. poelgį vertina neigiamai. J. P. vertina savo poelgį neigiamai, gailisi dėl savo poelgio, šiuo metu nevartoja alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. P. parodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. apie 17.00 val. buvo svečiuose, pas savo draugus, adresu (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent degtinę. Jam būnant pas draugus, paskambino jo mama J. P., kuri pasakė, kad jai yra pakilęs spaudimas ir ji blogai jaučiasi, dėl to jis, nieko negalvodamas, sėdo už jam priklausančio automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo, kartu su juo sėdo jo draugas, kuris paprašė, kad ir jį kartu parvežtų namo. Jis norėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pastatyti automobilį prie buto ir, kad jį blaivus vairuotojas pavežtų iki mamos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), bet jam išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) ir įvažiuojant į pagrindinį kelią, į jo automobilio galą įvažiavo kitas automobilis. Nori paminėti, kad kelias buvo slidus. Išlipus iš automobilio, jis su kitu vyru (pažįsta jį tik iš matymo) sutarė dėl kaltės, nusprendė užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir nuvažiuoti į saugią vietą, kad netrukdyti eismui. Sutarė susitikti degalinėje. Taip išėjo, kad jie vienas kito nesuprato, jis važiavo prie degalinės (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), o tas vaikinas matomai nuvažiavo prie degalinės (duomenys neskelbtini), kuri buvo už poros metrų nuo eismo įvykio vietos. Jam atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) degalinės, išlipus iš automobilio, jis degalinėje nepamatė kito vyro, su kurio įvyko eismo įvykis. Prie jo tik privažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino įvykusią situaciją, sėdo į policijos pareigūnų automobilį, kuriame jam patikrino jo blaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Automobilis priklauso jam. Vairuotojo teisės jis turi. Automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš saugojimo aikšteles nori pasiimti ir saugoti prie namų, esančių (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi ir pilnai prisipažįsta. Įsipareigoja suradus savo vairuotojo pažymėjimą pateikti jį tyrėjai. Prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas laidavimu. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui parodyti neturi (t. 1, b. l. 98-101).

Iš liudytojo E. V. (E. V.) parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2022 m. lapkričio 24 d. apie 18.00 val. jis važiavo automobiliu Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kelyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) iš posūkio (šalutinio kelio) nuo degalinės (duomenys neskelbtini) į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis Opel Zafira. Jis dėl slidžios kelio dangos nespėjo sustabdyti automobilio ir įvažiavo į minėtą automobilį. Iš karto sustojo, paskambino draugui D. V. (D. V.) ir paprašė privažiuoti. Tuomet išlipo iš vairuojamojo automobilio, tuo pačiu metu iš automobilio Opel Zafira keleivio priekinės pusės išlipo vyras, kuris priėjęs prie jo paaiškino, kad jis yra kaltas. Neužilgo iš automobilio Opel Zafira galo (iš galinių sėdynių, kurios pusės nepamena, buvo labai susijaudinęs) išlipo dar vienas vyras. Jis pasiūlė pildyti deklaracijas ir jo pozicija buvo tokia, kad jis nėra kaltas, kadangi jis išvažiavo į pagrindinį kelią jam prieš nosį, o kadangi stipriai snigo, kelias buvo slidus ir nenuvalytas jis nespėjo sustabdyti ir įvažiavo į jo automobilį. Vyras, kuris išlipo pirmas, sutiko. Privažiavo jo draugas D. V.. Su Opel Zafira galimu vairuotoju susitarė, kad pavažiuos atbulomis į (duomenys neskelbtini) (kelias į (duomenys neskelbtini) degalinę). Jis ir jo draugas savo automobiliais pavažiavo atbulomis į (duomenys neskelbtini) bei pamatė, kad Opel Zafira pajudėjo į priekį link (duomenys neskelbtini). Tada pasakė draugui važiuoti iš paskos, o jis liko įvykio vietoje. Maždaug po 30 minučių grįžo draugas ir galimas Opel Zafira vairuotojas. Neužilgo atvažiavo policijos ekipažas. Kadangi po susidūrimo jis buvo šoko būsenoje, miglotai prisimena visą įvykio eigą. Neatkreipė dėmesio į tai ar Opel Zafira galimas vairuotojas yra girtas (t. 1, b. l. 40-43).

Iš liudytojo D. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2022 m. lapkričio 24 d. 17.42 val. jam paskambino draugas E. V., kuris pasakė, kad šiuo metu yra netoli (duomenys neskelbtini) degalinės, ir, kad pateko į eismo įvykį, paprašė, kad jis atvažiuotų. Atvažiavus į eismo įvykio vietą, jis pamatė du automobilius, t. y. vienas automobilis, su kuriuo važiavo jo draugas, o kitas automobilis buvo Opel Zafira. Jam atvažiavus, draugas jam paaiškino kaip įvyko eismo įvykis ir pasakė, kad vyrai, kurie važiavo Opel Zafira automobilyje nesutinka pildyti deklaracijos. Tada jis tų vyrų paklausė kame reikalas, dėl kokios priežasties nenori pildyti deklaracijos, jie jam atsakė, kad viskas gerai, jie sutinka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vyrai, kurie važiavo Opel Zafira automobiliu pasiūlė kur nors nuvažiuoti, gal į miestą, užpildyti deklaracijas. Jie su draugu nesutiko ir pasakė, kad liks vietoje, niekur iš eismo įvykio vietos toli nesitrauks, gali tik nuvažiuoti nuo pagrindinio kelio, kad netrukdyti eismui. Kas buvo už vairo Opel Zafira automobilyje jis nematė, nes atvažiavo jau po įvykio. Jis savo automobiliu, o draugas savo automobiliu pavažiavo atbulomis bei pamatė, kad Opel Zafira pajudėjo į priekį link (duomenys neskelbtini). Tada E. V. jam pasakė „ar matai kas darosi“, jis draugui pasakė, kad jis liktų vietoje, o jis važiuos jiems iš paskos. Tą ir padarė bei 17:57 val. pranešė policijos pareigūnams, kad iš eismo įvykio šalinasi automobilis Opel Zafira, šiuo metu yra prie degalinės (duomenys neskelbtini). Jam privažiavus prie degalinės, iš automobilio Opel Zafira vairuotojo pusės išlipo jam nepažįstamas vyras, gali jį apibūdinti kaip žemo ūgio, apie 50 metų (t. 1, b. l. 46-49).

Iš liudytojos Beatos Lago parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2022 m. lapkričio 24 d. dirbant kartu su Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėju Miroslav Lovkel, apie 18.24 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo budėtojo gavo nurodymą vykti į Šalčininkų m. degalinę (duomenys neskelbtini), kur po susidūrimo automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesustojo, nuvažiavo į degalinę, kur prisiparkavo. Vykstant į budėtojo nurodytą vietą, gavo skambutį iš budėtojo, kad automobilis yra paliktas degalinėje ir su kitu automobiliu (kuris dalyvavo eismo įvykyje) išvyko į įvykio vietą pildyti deklaracijos. Atvykus į įvykio vietą, kelyje (duomenys neskelbtini), ties posūkiu į degalinę (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įjungtu avariniu šviesos signalu. Privažiavus prie automobilio buvo nustatyta, kad automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo J. P., kuris išvažiavo iš šalutinio kelio, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. V.. Dėl slidžios kelio dangos automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nespėjo sustoti ir įvažiavo į užpakalinę automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį. Po susidūrimo automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesustojo, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) esančios degalinės, kur prisiparkavo. Priėjęs Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas paaiškino situaciją, po ko abu automobiliu Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į įvykio vietą laukti policijos. Pasiūlius vairuotojui J. P. nustatyti girtumo laipsnį, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,49 promilių girtumas, o antru pūtimu - 2,30 promilių girtumas (t. 1, b. l. 52-55).

Pareigūnės Beatos Lago tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 24 d. dirbant kartu su Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju Miroslav Lovkel, apie 18.24 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo budėtojo gavo nurodymą vykti į Šalčininkų m. degalinę (duomenys neskelbtini) į kurią, po susidūrimo nesustojęs, atvažiavo ir prisiparkavo automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, kelyje (duomenys neskelbtini), ties posūkiu į degalinę (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įjungtu avariniu šviesos signalu. Privažiavus prie automobilio buvo nustatyta, kad automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo J. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris išvažiavo iš šalutinio kelio nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl slidžios kelio dangos automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas nespėjo sustoti ir įvažiavo į užpakalinę automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį. Po susidūrimo automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesustojo, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) esančios degalinės, kur prisiparkavo. Priėjęs Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas paaiškino situaciją, po ko abu automobiliu Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į įvykio vietą laukti policijos. Pasiūlius vairuotojui J. P. nustatyti girtumo laipsnį, pirmu pūtimu (alkotesteris „Draeger Alkotest“, Nr. ARJK - 0141) nustatytas 2,49 promilių girtumas, o antru pūtimu 2,30 promilių girtumas. Automobilis priverstinai išgabentas į automobilių stovėjimo aikštelę (t. 1, b. l. 12-14).

2022 m. lapkričio 24 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. J. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. J. P. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 5 val., prietaisu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0141, atliktas tikrinimas: pirmuoju tikrinimu – 19.25 val. jam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 19.43 val. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. J. P. akte pasirašė (t. 1, b. l. 15).

2022 m. lapkričio 24 d. 19:25:18 val. J. P. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. 478) ( t. 1, b. l. 16), 2022 m. lapkričio 24 d. 19:42:42 val. jam nustatytas 2,30 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. 479) ( t. 1, b. l. 17).

2022 m. lapkričio 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota transporto priemonė – keleivinis automobilis Opel Zafir, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Protokole be kita ko nurodyta, kad sugadintas galinis, dešinės pusės automobilio bamperis, matomi kiti smulkūs kėbulo defektai (t. 1, b. l. 19-30).

2022 m. lapkričio 24 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 31).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės pažymoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra J. P. (t. 1, b. l. 35).

Vidutinė automobilio Opel Zafira vertė su PVM yra 1 330 Eur (t. 1, b. l. 37).

2022 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas degalinės „(duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Protokole nurodoma, kad vaizdo įrašo trukmė – 37:06. Vaizdo įrašo dešiniame kampe yra data ir laikas: 2022-11-24, 17:58:31 val. Vaizdo įraše be kita ko užfiksuota, kad 17:58 val., atvažiuoja šviesos spalvos automobilis Opel Zafira, kuris sustoja aikštelėje šalia bortelio. Atsidaro vairuotojo puses durelės, pro kurias išlipa J. P.. Iš kitos pusės išlipa kitas vyras, apsirengęs tamsiais rūbais, avintis šviesios spalvos avalynę. Vyrams išlipus iš automobilio, vienas nuėjo nežinoma linkme, o vairuotojas J. P. liko aikštelėje, vaikščiojo po aikštelę ir skambino mobiliojo ryšio telefonu. 18.07 val. prie J. P. privažiavo šviesios spalvos „busas“, jis įsėdo į jo keleivio pusę ir išvažiavo. 18.17 val. šviesios spalvos „busas“ grįžta, sustoja prie automobilio Opel Zafira, iš jo keleivio pusės išlipa J. P.. „Buso“ vairuotojas taip pat išlipa. J. P. prieina prie automobilio Opel Zafira, jį užrakina, vėl įsėda į „buso“ keleivio pusę ir išvažiuoja. 18.33 val. prie automobilio Opel Zafira prieina vyras tamsiais rūbais, atrakina automobilio vairuotojo pusės dureles, įsėda į automobilį ir perstato automobilį (t. 1, b. l. 79-81).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir prokurorei bei gynėjui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas, nėra, prieina išvados, kad kaltinamasis J. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vertinant nustatytas aplinkybes kaltinamajam inkriminuoto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kontekste, pažymėtina, jog savo veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Be to, nustačius, kad kaltinamojo iškvėptame ore mažiausia koncentracija yra 2,30 promilės, pripažintina, jog jo veikoje yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas objektyviosios pusės požymis – t. y. vairavimas būnant apsvaigusiam, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio. Pripažintina, kad kaltinamojo veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl įvertinus nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą, konstatuotina, kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo M. V., kuris teismui taip pat pateikė atitinkamą prašymą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pažymėtina, kad pagal teisės doktriną net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi tai yra jo teisė, o ne pareiga, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra kaltininko teisė net ir esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, taip pat turi būti kreipiamas dėmesys į kitas šio straipsnio 2 dalyje nenurodytas aplinkybes, kurių visuma parodo kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 38 straipsnį (t. 1, b. l. 106-108), taip pat J. P. anksčiau buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus. (t. 1, b. l. 109-113, t. 2, b. l. 3-5), tame tarpe pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, provokavo muštynes, trukdė darbuotojui dirbti, pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį už tai, jog įžeidžiamai prikibo prie Ukrainos piliečio bei matant pašaliniams asmenims jo atžvilgiu pasiėmęs į rankas šluotą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pat pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, kurį padarė būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,19 promilių girtumas, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šiuo atveju pačiu nusikaltimu žala nepadaryta, tačiau vairuodamas būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir siekdamas išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, už tai 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka, nutarimo neskundė.

Sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo pagrįstumo, būtina pažymėti, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju teismas papildomai vertina tą faktą, jog kaltinamojo atžvilgiu jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas jam ir nukentėjusiajam susitaikius, vėl padarė nusikalstamą veiką, kas rodo, jog jis nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Be to, pagal savo esmę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti taikomas tik nusprendus, kad kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavęs. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaltinamasis, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų, kaip asmenybė, yra seniai susiformavusi, turi savo gyvenimišką patirtį, nuostatas bei elgseną, dėl ko daryti įtaką tokiam asmeniui yra pakankamai sudėtinga. Vertinant laiduotoja prašančio būti M. V. tinkamumą, teismui taip pat kyla abejonių dėl jo galimybių daryti realų poveikį kaltinamajam. Neginčytina, kad M. V., kaip asmuo, yra išties teigiamai charakterizuojama – praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis atitinkamai gali būti prilyginama asmeniui, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi, ką, kaip pabrėžiama teismų praktikoje, būtina konstatuoti atlikus laiduotoju prašančio būti asmens įvertinimą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis. Be to, laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Esamu atveju teismas, išklausęs tiek kaltinamąjį, tiek M. V., neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad M. V., kuris yra kaltinamojo draugas, yra tas asmuo, kuris gali objektyviai paveikti kaltinamąjį. Nei kaltinamasis, nei M. V. nenurodė teismui, kaip konkrečiai galimas laiduotojas galėtų daryti įtaką kaltinamajam. Teiginiai apie galimą daryti poveikį buvo iš esmės abstraktūs – M. V. teigimu, kaltinamasis atsižvelgia į jo nuomonę, todėl sugebės daryti jam įtaką. Akivaizdu, kad vien tokio argumento nepakanka, tikintis paveikti kaltinamąjį. Teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamasis nuolat bendrauja su M. V., tačiau jis nesugebėjo užtikrinti, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų, o tai tik rodo, kad M. V., būdamas kaltinamojo draugu, prašydamas būti laiduotoju iš esmės siekia, kad jo draugas sulauktų palankesnės proceso baigties, kas yra pilnai suprantama, tačiau kaip laiduotojas vargu ar pats tinkamai įvertino kaltininko padarytą veiką ir jos pavojingumą, juo labiau, yra pajėgus daryti realiai juntamą įtaką kaltinamajam. Vien tai, kad kaltinamasis ir galimas laiduotojas nuolat bendrauja neįtvirtina nei M. V. autoriteto kaltinamajam, nei atskleidžia jo įtaką kaltinamojo elgesiui ar leidžia spręsti apie tai, kaip M. V. ateityje gali koreguoti kaltinamojo elgesį.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada nesant pakankamo, jokių abejonių nekeliančio pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atitinkamai netenkinant teisminio nagrinėjimo metu pareikšto prašymo dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 1, b. l. 106-108), administracine tvarka baustas, yra galiojančių nuobaudų t. 1, b. l. 109-113, t. 2, b. l. 3-5), dirba, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 ¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme, taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju (BK 67 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką J. P. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Be to, J. P. sėsdamas už vairo neblaivus turėjo puikiai suvokti galimas pasekmes ir keliamą pavojų. Remiantis tuo, J. P. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal suformuotą teismų praktiką parenkant specialios teisės atėmimo terminą vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir parenkant bausmės dydį, t. y. skaičiuojant nuo vidurkio, o tuo atveju, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnį kaip vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, yra viena lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas trumpesnis už vidurkį uždraudimas naudotis specialiąja teise - dvejų metų ir šešių mėnesių terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022 m. lapkričio 30 d. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis vairuotojo pažymėjimo nepateikė.

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju J. P. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, J. P. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti J. P. ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Teismo nuomone, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę transporto priemonės vertę (1 330 Eur), yra proporcinga priemonė tokio pobūdžio nusikaltimui ir atitinka teismų formuojamą praktiką.

2022 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės nutarimu skirtas laikinas J. P. nuosavybės teisės į automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, yra pagrindas palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir į kaltinamojo turtinę padėtį (išlaiko nepilnametį vaiką) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL, t. y. 3 750 eurų (75 x 50 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. P. 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. P. dvejus metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022 m. lapkričio 30 d.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti J. P. priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2022 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės nutarimu skirtą laikiną J. P. nuosavybės teisės į automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Bauda turi būti sumokėta per dvejų mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „Luminor Bank“; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB „Luminor Bank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtis – „bauda 1-299-1130/2023“. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.