- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-704-116-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00338-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- B. K., G. K.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla, Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. K. ir G. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
B. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis arba dirbti,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis arba dirbti;
G. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis.
Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš B. K. ir G. K. solidariai nukentėjusiajam V. J. 80 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš viso 5080,00 Lt (penki tūkstančiai aštuoniasdešimt litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydį įrodinėjant civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. K. ir G. K. nuteisti už tai, kad 2012 m. vasario 24 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais, t. y. B. K. smūgiuojant nukentėjusiajam V. J. į veido sritį ir dėl to šiam nugriuvus, visi bendrai sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam V. J. galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pareinančią į nosies nugarėlę, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 danties sumušimą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, B. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 24 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smūgiuodamas nukentėjusiajam V. J. vieną kartą į veido sritį, taip sulaužydamas nukentėjusiajam V. J. nosies kaulą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis B. K. prašo pakeisti jam Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. į įpareigojimą dirbti arba į BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Skunde apeliantas nurodo manantis, kad teismas skyrė jam per griežtą bausmę, t. y. neįvertindamas jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, skyrė du apribojimus: mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kurie yra tarpusavyje nesuderinami dėl jo dieninių studijų (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete ir darbo po pamokų bei savaitgaliais.
Nuteistojo teigimu, teismas, skirdamas jam bausmę, privalėjo motyvuoti ne tik tai, kodėl skiria laisvės apribojimo bausmę, bet ir tai, kodėl skiria būtent tokius įpareigojimus ir kaip tokie įpareigojimai galėtų padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nurodo sutinkantis su įpareigojimu mokytis, tą jis darė ir iki nuosprendžio paskelbimo, su studijuojama profesija jis sieja savo ateitį. Atkreipia dėmesį, kad teismas, skirdamas įpareigojimą mokytis arba dirbti, neatsižvelgė į tai, kad teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog jis ir mokosi, ir dirba, nes tai yra tarpusavyje susiję: jei jis neužsidirbs pinigų, negalės mokytis, taigi, kartu negalės vykdyti teismo įpareigojimo mokytis. Pažymi, kad už mokslą (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete jis moka 1910,00 Lt per metus. Nors yra pilnametis, finansiškai neturi galimybės gyventi atskirai, todėl gyvena pas tėvus, kurie, nors ir dirba, negali jo remti finansiškai. Nurodo, kad jo tėvai išlaiko dar du jo brolius, iš kurių vienas yra nepilnametis, o kitas – toje pačioje byloje nuteistas jo brolis G. K., tik kitais metais baigsiantis vidurinę mokyklą. Taigi, pinigų mokslui, savo poreikiams tenkinti jis turi užsidirbti pats.
Skunde taip pat pažymima, kad skiriant laisvės apribojimą ir įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., teismas turėtų tuo pačiu nurodyti, kad šis įpareigojimas skirtinas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu. Tai reiškia, kad šis apribojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. netaikomas tuo atveju, jeigu tuo metu nuteistasis turi vykti į darbą, būti darbo vietoje ir šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus yra pateikęs nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai. Taigi, apelianto įsitikinimu, šiuo atveju jis turėtų pateikti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai įrodymus apie tai, kad nuteistojo darbas yra pamaininio ar naktinio pobūdžio. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, nenurodė, jog skiriamas įpareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu ir tęsti mokslus.
Įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kai jis mokosi dieniniame universiteto skyriuje ir gali dirbti tik po pamokų ir savaitgaliais, apelianto teigimu, ne tik nepadeda įgyvendinti bausmės tikslų, bet ir suvaržo jo galimybę dirbti tam tikro pobūdžio darbą ir taip apriboja jo galimybę susimokėti už mokslą bei atlyginti iš jo baudžiamojoje byloje priteistą žalą.
Nuteistasis pažymi ir tai, kad vaikų ir jaunimo užimtumas laikomas svarbiausia nusikalstamumo prevencijos ašimi. Kadangi jis yra sveikas, darbingas, jaunas žmogus, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, todėl yra įsitikinęs, kad įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. pakeitus į BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ir kitais globos reikalingais žmonėmis, bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti ir bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Nurodo, kad įstatymas neskirsto įpareigojimų ir draudimų į griežtesnius ir švelnesnius. Jų vardijimo eiliškumas taip pat neatitinka tų kriterijų, kurių pagrindu įstatymų leidėjas vardija bausmes BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse (nuo švelniausios bausmės link griežčiausios). Todėl, pasak nuteistojo, vienų įpareigojimų pakeitimas kitais nei palengvina, nei pasunkina kaltininko teisinę padėtį, nes jo teisinė padėtis apibūdinama bausmės laiku ir apribojimų bei draudimų kiekiu. Pažymi, kad jam yra išaiškinta ir suprantama, jog, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, jis, kaip nuteistas laisvės apribojimo bausme, be bausmę vykdančios institucijos žinios privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Skunde taipogi nurodoma, kad Konstitucinis teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, jog nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Vienas iš BK įtvirtintų bausmės tikslų yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Apelianto teigimu, neatlygintinas viešųjų darbų atlikimas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atliktų jo atžvilgiu ir auklėjamąją, ir mokomąją funkcijas, padėtų jam, jaunam žmogui, nusikaltusiam pirmą kartą, giliau formuoti sąmonėje supratimą, užuojautą, toleranciją bei pakantumą. Be to, toks įpareigojimas netrukdytų jam dirbti po pamokų bei savaitgaliais. Nurodo, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, šios bendrovės veikla apima miško pirkimą visoje Lietuvoje, prekybą paruošta mediena, žaliavos perdirbimą. Teigia, kad į jo darbines funkcijas įeina klientų (žaliavos pirkėjų ir miško bei neparuoštos medienos pardavėjų) paieška, derybos su potencialiais klientais, perkamos žaliavos įvertinimas, žaliavos pardavimas. Jo darbas susijęs su išvykomis į kitus Lietuvos miestus, darbu vakarais, jei to reikalauja darbdavio interesai, taip pat darbu savaitgaliais. Teigia, kad tuo atveju, jeigu jis netinkamai atstovaus jo interesus arba negalės vykti deryboms su klientais į kitus miestus, nes gali nespėti grįžti iki 22 val., darbdavys darbo sutartį su juo nutrauks, todėl jis negalės sumokėti už mokslus ir juos tęsti, o kartu negalės vykdyti teismo nuosprendžiu jam skirto įpareigojimą mokytis.
Be to, pasak apelianto, teismas nevertino ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendyje pažymėjo, kad jis pripažįsta, jog tokiu būdu negalima spręsti iškilusių problemų, labai gailisi dėl to, kas įvyko. Taip pat pažymi, kad jis siūlė nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, tačiau nukentėjusysis nesutiko su siūloma pinigų suma.
Nuteistojo teigimu, konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu jis (B. K.), jo brolis G. K. ir liudytojas M. D. parodė, kad nukentėjusysis V. J. grasino jo brolį sumušti, išdaužyti langus. Todėl jo tikslas buvo tik pasikalbėti su V. J., užstoti savo jaunesnį, silpnesnį brolį, bet, nelaimei, įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjusysis patyrė sužalojimus ir jis (B. K.) dėl to labai gailisi. Pastebi, kad jis teisme parodė ir teismas nuosprendyje pažymėjo, jog jis supranta, kad tokiu būdu iškilusių problemų negalima spręsti, kad ateityje jis nebenusikals.
Apelianto vertinimu, teismas, priteisdamas iš jo solidariai su nuteistuoju G. K. nukentėjusiojo V. J. naudai 5000 Lt neturtinės žalos, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, moka už mokslą, jokio nekilnojamojo turto neturi. Pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, neturtinė žala nukentėjusiajam priteisiama atsižvelgiant ir į kaltininko turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtus moralinius išgyvenimus ir pan. Mano, kad tai, jog nukentėjusysis lankosi pas psichiatrą B. (nukentėjusysis šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė), neįrodo, pirma, kad nukentėjusiajam tikrai tokios pagalbos reikėjo, antra, kad į psichiatrus jis nesikreipė jau anksčiau. Esant tokioms aplinkybėms, prašo sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti jam teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., paliekant įpareigojimą mokytis arba pakeisti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. į BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Skunde apeliantas teigia, kad nors teismas nuosprendyje pažymėjo, jog jis nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, tačiau skyrė jam per griežtus įpareigojimus. Nurodo sutinkantis su įpareigojimu mokytis, tačiau teigia, kad įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. neatitinka jo, kaip grojančio (duomenys neskelbtini) universiteto pučiamųjų instrumentų orkestre trombonu muzikanto interesų, o tai labai svarbu jo ugdymui, asmenybės formavimui, be to, tai yra reikšminga auklėjamoji priemonė.
Skunde taip pat pažymima, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas specialią nepilnamečiams taikomų poveikio priemonių sistemą ir numatydamas specialią nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, sudaro teisinį pagrindą sudėtingam nepilnamečių resocializacijos procesui. Skiriant auklėjamojo poveikio priemones daugiausia dėmesio skiriama ne tiek pačiam nubaudimui, kiek jauno žmogaus asmenybės korekcijai ir tolesnei jo integracijai į pozityvią mikrosocialinę aplinką. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nepilnamečio asmenybę vertinti kompleksiškai (tiek teigiamas, tiek neigiamas savybes) ir, individualizuodamas bausmę, skirti tokias poveikio priemones, kurios didintų nepilnamečio resocializacijos bei adaptacijos visuomenėje galimybes, skatintų asmenybės ugdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K – 409/2009). Nuteistojo teigimu, atėmimas iš jo teisės koncertuoti su ansambliu, bendrauti su kolegomis muzikantais, dalytis patirtimi ne tik neskatins jo asmenybės ugdymo, tačiau, priešingai, mažins jo resocializacijos ir adaptacijos visuomenėje galimybes.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur numatė didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė. Nuteistojo teigimu, įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. atimtų iš jo teisę koncertuoti su ansambliu, kuriame jis trombonu groja jau treti metai, yra vienas iš pagrindinių (duomenys neskelbtini) universiteto orkestro muzikantų ir su muzika sieja savo tolimesnį gyvenimą. Muzika jam yra ir užimtumas, ir hobis, ir lavinimas, ir asmenybės ugdymo priemonė.
Nuteistasis G. K. nurodo, kad jam yra išaiškinta ir suprantama, jog, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, jis, kaip nuteistas laisvės apribojimo bausme, be bausmę vykdančios institucijos žinios privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Taigi, laisvės apribojimo bausmė jam yra suprantama, kaip suprantamas ir įpareigojimas mokytis. Mano, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu, kai jis anksčiau nebuvo teistas, administracinėmis nuobaudomis nebuvo baustas, charakterizuojamas teigiamai ir mokykloje, ir orkestro vadovo, bus pasiekti nepaskyrus jam įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., arba bent jau pakeitus šį įpareigojimą į neatlygintiną darbą.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis 2013 m. gegužės 25 d. tapo pilnamečiu, tačiau yra visiškai išlaikomas tėvų, kitais metais dar mokysis vidurinėje mokykloje. Be to, tėvai išlaiko dar vieną nepilnametį jo brolį ir visapusiškai finansiškai jį (G. K.) remti neturi jokios galimybės. Mano, kad iš jo priteista neturtinė žala yra akivaizdžiai neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras, nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę B. K., teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 284 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), anksčiau nebuvo teistas (1 t. 134 b. l.), yra baustas administracine tvarka (1 t. 146-147 b. l.), dirba, mokosi, charakterizuojamas teigiamai (1 t. 144 b. l.). B. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis viešąją tvarką sutrikdė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skunde nuteistasis B. K. teigia, kad teismas nevertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors nuosprendyje pažymėjo, jog jis pripažino, kad tokiu būdu negalima spręsti iškilusių problemų, labai gailisi dėl to, kas įvyko.
Pažymima, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009).
Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad B. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino (1 t. 106-107 b. l.), pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino tik iš dalies (2 t. 71-72, 103 b. l.), nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, teismas pagrįstai B. K. teiginio, kad jis labai gailisi, nevertino kaip jo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę nuteistajam G. K., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnio 1 dalis), nusikalto būdamas nepilnametis, anksčiau nebuvo teistas (1 t. 148 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 160 b. l.), mokosi, charakterizuojamas teigiamai (1 t. 145, 162 b. l.). G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad pastarasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančia aplinkybe – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai B. K. ir G. K. bus pasiekti paskyrus jiems laisvės apribojimo bausmes.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskyręs B. K. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmes, teismas jam nustatė du įpareigojimus – per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis arba dirbti. Paskyręs laisvės apribojimo bausmę G. K., teismas jam nustatė įpareigojimus per visą bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir mokytis. Kodėl skiria tokius įpareigojimus, teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo.
BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Taigi, asmenims, kuriems už padarytą veiką paskirta laisvės apribojimo bausmė, atsiranda tam tikri įpareigojimai, kuriuos jie privalo vykdyti.
BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Tai reiškia, kad skirti draudimus ar įpareigojimus teismas neprivalo, o gali skirti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neįpareigojant nuteistųjų būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. K. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu mokėsi ir dirbo, šiuo metu jis taip pat mokosi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, ir, kaip nurodyta šios bendrovės direktoriaus pažymoje, jo darbas yra susijęs su vykimu į kitus miestus, darbu vakarais, esant reikalui, bendrovės darbuotojams tenka dirbti ir viršvalandžius (2 t. 121 b. l.). Be to, B. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas du kartus – už automobilio vairavimą neužsisegus saugos diržo bei leistino greičio viršijimą, charakterizuojamas teigiamai, duomenų, kad jis nakties metu darytų teisės pažeidimus, byloje nėra.
Kaip jau minėta, G. K. anksčiau taip pat neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi gimnazijoje, charakterizuojamas teigiamai, duomenų, kad jis nakties metu darytų teisės pažeidimus taipogi nėra, o byloje esanti (duomenys neskelbtini) universiteto pučiamųjų instrumentų orkestro vadovo pažyma patvirtina, kad G. K. groja šiame orkestre (2 t. 125 b. l.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nuteistiesiems B. K. ir G. K. paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. nėra tinkamas. Dėl to skundžiamas nuosprendis pakeistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Įvertinus bylos duomenis, minėtas įpareigojimas abiems apeliantams pakeistinas kitais, kolegijos manymu, tinkamesniais įpareigojimais. B. K. paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. pakeistinas į BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą, t. y. į įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 150 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ir kitais globos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką G. K. padarė būdamas nepilnametis, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 1 dalimi, G. K. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų, atliekant juos per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 10 valandų darbų kas mėnesį.
Nuteistieji savo skunduose taip pat nurodo, kad iš jų nukentėjusiajam priteista neturtinė žala yra per didelė ir prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis, bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą, t. y. į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, gydėsi, patyrė skausmą, pažeminimą, nepatogumus, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, ateityje jam bus reikalinga operacija. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė pinigų priėmimo kvitą, liudijantį, kad jam buvo suteikta gydytojo psichiatro konsultacija (1 t. 21 b. l.). Kolegija sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį mažinti nėra pagrindo.
Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 9000 Lt, ir 10 000 Lt, ir 12 000 Lt, ir 20 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-266/2013, Nr. 2K-303/2013). Be to, kaip jau minėta, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį ir akivaizdu, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertino nuteistųjų amžių, jų galimybes dirbti, turtinę padėtį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jų veikų kvalifikacijos neginčijo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundų ribų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti B. K., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, nustatytą įpareigojimą per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti B. K. neatlygintinai išdirbti 150 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ir kitais globos reikalingais žmonėmis.
Įspėti B. K., kad, jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis).
Panaikinti G. K., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nustatytą įpareigojimą per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 1 dalimi, G. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų, atliekant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 10 valandų darbų kas mėnesį.
Įspėti G. K., kad, jeigu jis nevykdys paskirtų auklėjimo poveikio priemonių ar netinkamai vykdys ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjimo poveikio priemonėmis (BK 89 straipsnio 2 dalis).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.