- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- N1-40-409/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00338-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. K. ir G. K. 2012 m. vasario 24 d. apie 22.00 val., Šiauliuose, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais, t.y., B. K. smūgiuojant nukentėjusiajam V. J. į veido sritį, po ko šiam nugriuvus, visi bendrai sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam V. J. galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pareinančią į nosies nugarėlę, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 danties sumušimą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, B. K. 2012 m. vasario 24 d. apie 22.00 val., Šiauliuose, viešoje vietoje- (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smūgiuodamas nukentėjusiajam V. J. vieną kartą į veido sritį, taip sulaužydamas nukentėjusiajam V. J. nosies kaulą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisme kaltinamasis B. K. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, jog 2012 m. vakare vienas važiavo pro (duomenys neskelbtini) mokyklą į namus. Autobusų stotelėje pamatė brolį G. su dviem draugais, kurių jis nepažinojo. Sustojo ir pasisiūlė brolį parvežti į namus. Tuomet brolis pasiskundė, jog V. J. jam grasino išdaužyti langus ir sumušti bei kvietė ateiti prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Kadangi brolis buvo išsigandęs, jis pasistatė aikštelėje mašiną ir kartu su broliu nuėjo už (duomenys neskelbtini) mokyklos išsiaiškinti su V.. V. su draugais ir keliomis mergaitėmis stovėjo kieme, gėrė alkoholinius gėrimus. Norėjo išsiaiškinti gražiuoju, tačiau V. pradėjo šaukti, smogė galva broliui, kur pataikė nematė, tačiau V. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuomet jis trenkė V. ranka, atrodo, jog į galvą nepataikė. V. nugriuvo. Po to pasikalbėjo su M. ir išsiskirstė. Brolis V. nemušė, pats V. trenkė broliui galva, o brolis tik atsistūmė. Nukentėjusiajam V. J. nosies nesulaužė, jis pats galėjo susilaužyti nosį, kai trenkė broliui G. galva. V. sudavė dėl to, kad gynė brolį. Galėtų nukentėjusiajam atlyginti žalą iki 500 Lt sumos, nes pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, pirmas puolė. Supranta, kad negalima spręsti tokiu būdu iškilusių problemų, labai gailisi dėl to, kas įvyko.
Apklaustas teisme kaltinamasis G. K. parodė, kad 2012 m. vasario 24 d. apie 20-21 val. su drauge S. V. autobusu važiavo pas ją į namus. Išlipus iš autobuso ir truputį paėjus S. paskambino jos bendraklasis M.. Iš pradžių jie kalbėjo gražiai, vėliau S. suirzo ir padėjo ragelį. Netrukus jai vėl paskambino, tuomet telefonu atsiliepė jis. Iš pradžių kalbėjosi su M., kuriam paklausus, su kuo kalbasi, jis pasakė savo vardą, ir tuomet telefoną perėmė V. J., kuris pradėjo klausinėti jo pavardės, jis pasisakė, V. pradėjo keiktis, grasinti išdaužyti langus, sumušti. Jis pasiūlė viską išsiaiškinti telefonu, tačiau V. J. pasakė, kad esąs prie (duomenys neskelbtini) mokyklos ir duodąs jam 15 minučių atsirasti prie mokyklos, priešingu atveju bus blogai. Jis pasakė, kad per 15 minučių negali atvažiuoti, praeis pusvalandis, nes reikės sulaukti autobuso. Įlipęs į autobusą sutiko du iš matymo pažįstamus asmenis. Kartu nuvažiavo prie „Saulės miesto“, perėjo į kitą gatvės pusę ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Išlipo „(duomenys neskelbtini)“ sustojime. Tuo metu pro šalį važiavo brolis B., jis sustojo, paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad V. jam grasino. Brolis pasistatė aikštelėje mašiną, atėjo prie jo ir kartu nuėjo pas V. pakalbėti. Draugai pasiliko tolėliau. V. buvo prie mokyklos su draugais ir keliomis mergaitėmis. Priėjus paklausė, kuris skambino ir tuomet iš karto V. trenkė jam galva, nosimi pataikė kažkur į kaktą. Smūgis buvo stiprus, nes V. pradėjo bėgti kraujas iš nosies, o jam sulūžo akiniai, iškrito stikliukas. Jis pasilenkė, bandė suduoti V., bet tikriausiai nepataikė. Po to brolis pastūmė V. ir šis nugriuvo. Tada apsisuko, mergaičių jau nebebuvo, E. M. jau irgi buvo pabėgęs, šalia buvo tik M. D.. Išspardė alaus butelius, kurie buvo pastatyti ant žemės, ir kartu su broliu nuėjo. Brolis išvažiavo, tuos autobuse sutiktus draugus palydėjo iki sustojimo ir grįžo namo. Tik grįžus namo, atvažiavo E. M. ir V. J. tėvai, kurie reikalavo pinigų. Tėvams buvo pasiūlyta kreiptis į policiją, į ligoninę ir viską išsiaiškinti. Jie nieko nesakę sėdo į mašiną ir išvažiavo. Po to, tą patį vakarą, grįžęs B. nuvežė į policijos komisariatą, kur pranešė apie įvykį, parašė pareiškimą. Policijoje jiems buvo pasakyta, kad jie neturi jokių įrodymų, o vėliau buvo gautas pranešimas, kad tyrimas nutrauktas. Kad buvo sumaišytos S., jis sužinojo tik vėlai vakare, kai perskaitė S. V. atsiųstą žinutę. Po dviejų savaičių jis paskambino V. J., norėjo susitikti ir pasikalbėti, galvojo susitarti gražiuoju, būtų kompensavęs padarytą žalą, bet V. pasakė, kad neturi apie ką kalbėti ir kad susitiksią teisme. Gailisi, kad netinkamai sprendė kilusį konfliktą.
Nukentėjusysis V. J. parodė, jog 2012 m. vasario 24 apie 22 val. su draugais M. D., E. M. ir pažįstamomis merginomis L., K. ir O. ėjo nuo miesto pusės per viaduką. Einant paprašė M., kad paskambintų jo draugei S., nes jo paties telefonas buvo išsikrovęs. Kadangi pas M. telefono užrašų knygutėje buvo dvi S., jis sumaišė ir paskambino ne jo draugei, o kitai S.. Kada jis paskambino atsiliepė mergaitė, kita S., ir ji perdavė telefoną vaikinui. T. M. telefoną padavė jam. Tuo metu nesuprato, kad kalba su G. K., tai suprato tik vėliau. Su tuo vaikinu apsižodžiavo, ką kalbėjo, neatsimena, pagalvojo, kad jo draugė S. jį išdavė su kitu vaikinu. Tuomet vėl draugas perskambino tuo pačiu numeriu ir atsiprašė, kad sumaišė. Visi nuėjo link (duomenys neskelbtini) mokyklos, ten stovėjo ir kalbėjosi. O kurio laiko iš už kampo išniro penki vaikinai. Tai buvo B. K., G. K., Kristijonas ir Ž. C. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas. Jie priėjo, B. nieko nesakęs iš karto trenkė jam į veidą, po to tas nepažįstamas vaikinas trenkė per kojas ir jis parkrito ant žemės, dar bandė keltis, dengtis veidą, bet nuvirto, matė, kad link jo bėgo G., gavo smūgį ir prarado sąmonę. Juto daug smūgių iš įvairių pusių, manė, kad jį muša du - trys asmenys. Atsipeikėjęs šalia savęs pamatė M. D.. Kai atsikėlė, nė vieno iš užpuolusių vaikinų nebebuvo. M. pakėlė nuo žemės ir vedė link namų. Po to M. paskambino tėčiui, jis atvažiavo ir parvežė namo. Jam visur labai skaudėjo, bet tą vakarą į medikus nesikreipė, nuėjo miegoti. Kitą rytą atsikėlė, skausmas buvo dar didesnis, visas veidas buvo sužalotas, todėl nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje pragulėjo tris ar keturias dienas. Kai paleido iš ligoninės, pradėjo bijoti vienas vakarais vaikščioti, todėl dar tris ar keturis mėnesius lankėsi pas psichiatrą. Jam buvo sužalota nosis, klibėjo dantys, skaudėjo žandikaulį. Mėnesį laiko dėl dantų klibėjimo negalėjo valgyti normalaus maisto. Dėl sulaužyto nosies kaulo ir šiuo metu negali normaliai kvėpuoti, ateityje bus atliekama operacija. Yra pareiškęs 5080 litų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą 80 litų sudaro išlaidos striukės valymui, lankymosi pas psichiatrą išlaidos, vaistų pirkimo išlaidos. Jam padarytą neturtinę žalą įvertina 5000 litų. Prašo žalą priteisti.
Liudytoja S. V. parodė, jog 2012 m. vasario 24 d. buvo pas draugą G. K. namuose. Vakare, po 19 val., jis ją lydėjo iki namų. Atvažiavo autobusu, „Elnio“ sustojime išlipo ir ėjo pėsčiomis Vilniaus gatve. Paėjus kelis metrus nuo sustojimo, jai paskambino bendraklasis M., paklausė, ką veikianti, ji pasakė, kad su G. eina namo. Jis pradėjo priekaištauti, kad ji netinkamai elgiasi su V., dar kažką pradėjo aiškinti, ji nesuprato, apie ką kalbama, ir padėjo ragelį. Tada jis jai vėl paskambino, o ji tuomet telefoną perdavė G.. Iš pradžių jie kalbėjosi gražiai, po to suprato, kad G. kalbasi su kitu vaikinu, o nebe su M.. Eidama šalia girdėjo, kaip tas vaikinas piktai šaukė, kaip G. taip galįs daryti, grasino išdaužyti langus, pasigauti mokykloje ir sumušti. Grįžus iki namų ji parėjo pasirodyti mamai, po to grįžo pas G., paėmė iš jo savo telefoną ir parėjo į namus. Grįžus namo, jai dar tris ar keturis kartus skambino M.. Tik vėliau ji suprato, kad M. norėjo paskambinti ne jai, o kitai S.. Maždaug po valandos jai vėl paskambino M. ir atsiprašė, pasakė, kad sumaišė numeris. Po to, kai M. jos atsiprašė, ji parašė G. žinutę, kad M. sumaišė numerius. Vėlai vakare gavo G. žinutę, kad jis namuose, viskas gerai.
Liudytojas E. M. parodė, jog 2012 m. vasario 24 apie 22 val. su draugais V. J., M. D. ir merginomis O. M., K. D. ir G. G. ėjo viaduku iš pramogų centro „Saulės miestas“ link pietinio rajono. Einant viaduku V. paprašė M. paskambinti jo draugei S.. M. sumaišė numerius ir paskambino ne V. draugei, o G. K. draugei S.. Suprato, kad V. kalbėjosi su G., jie apsižodžiavo ir V. padėjo ragelį. Visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklos kiemą, ten kalbėjosi. Besikalbant atėjo B. K., G. K., K. C., Ž. C. ir dar vienas asmuo, kurio nepažinojo. B. iš karto paklausė, kuris skambino, Jam niekas nieko neatsakė, tada B. nieko nesakęs trenkė V. į veidą. Po to pribėgo tas nepažįstamas vaikinas, V. stipriai pastūmė ir trenkė per kojas, nuo ko V. nugriuvo. V. nugriuvus tas pats vaikinas dar porą kartų V. įspyrė. Kiek matė, visi vaikinai stengėsi smūgiuoti V. į galvos sritį. Po to prie V. pribėgo G. ir dar V. įspyrė 4-5 smūgius. Jis nubėgo už kampo ir paskambino savo tėčiui. Po kelių minučių atvažiavo jo tėtis, bet mokyklos nieko jau nebebuvo, visi jau buvo pabėgę. Merginos pabėgo prieš jam pasitraukiant už kampo, jos nubėgo link autobusų stotelės. Jis dar paskambino V., norėjo paklausti, kur jis yra, bet jis nekėlė ragelio. Vėliau dar kartą paskambino V., jis pasakė, kad jau yra namie. Po to įvykio grįžo namo. Po dienos ar dviejų matė V., buvo jį sutikęs lauke, jo visas veidas buvo sumuštas.
Liudytojas M. D. parodė, jog, tikslios datos neatsimena, buvo žiemos vakaras, su draugais buvo pramogų centre “Saulės miestas“, ten žaidė boulingą. Pažaidus ėjo link namų, ėjo per viaduką link pietinio rajono. Beeinant V. J. paprašė paskambinti jo panelei vardu S.. Jis sumaišęs numerius paskambino kitai S.. Iš pradžių atsiliepė mergina, po to ragelį perėmė G. K., po to iš karto telefoną perdavė V.. Ką pats kalbėjo su ta mergaite tiksliai neatsimena, mes persimetė tik keliais žodžiais ir , ir telefoną paėmė G., tada jis telefoną padavė V.. Ką kalbėjo V., nesiklausė, ar jis keikėsi, neatsimena. Po pokalbio V. atidavė telefoną. Tuomet jis dar kartą paskambino tuo pačiu numeriu, atsiliepė mergaitė, jos atsiprašė, kad sumaišė numerius, paprašė, kad perduotų atsiprašymą ir G.. Po to visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklos kiemą, ten sustoję kalbėjosi. Staiga priėjo penki vaikinai - B. K., G. K., C. ir dar vienas man nepažįstamas vaikinas. Matė kaip prie V. priėjo B. ir nieko jam nesakęs trenkė ranka per veidą, V. parklupo, tada B. priėjo ir atsistojo prie jo, o prie V. priėjo G. ir ranka trenkė V.. Nematė, ar nepažįstamas vaikinas sudavė V., nes visą vaizdą užstojo B.. Viskas įvyko labai greitai. Užpuolę vaikinai nuėjo, merginos buvo pabėgusios. Jis pakėlė nuo žemės V. ir vedė jį namo. V. pasakė, kad pareis vienas ir nuėjo, o jis taip pat grįžo į namus, kur apie įvykį papasakojo tėvams. Po trijų – keturių dienų bendravo su V., jis atrodo baisiai, veidas buvo sumuštas, sakė, kad skauda, yra lūžusi nosis. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, jeigu nurodyta, kad V. telefonu sakė išdaužysiantis langus, tai tiesa.
Liudytoja O. M. parodė, jog datos neprisimena, tą vakarą V. J., E., M., K. ir G. buvo „Saulės mieste“. Ji atėjo vėliau. Vėliau visi kartu ėjo link (duomenys neskelbtini) mokyklos. Mergaitės ėjo atskirai, matė, kad berniukai kalbasi telefonu, tačiau nekreipė į tai dėmesio. (duomenys neskelbtini) mokyklos kieme mergaitės stovėjo atskirai nuo berniukų už 3-5 metrų ir po kurio laiko pamatė, kad link mūsų ateina penki vaikinai. Pamačiusios ateinančius vaikinus, pradėjo bėgti. Atsisukusi matė, kad stambesnis vaikinas V. pastūmė ir jam įspyrė. Jos nubėgo prie autobusų stotelės. Po to pro šalį pravažiavo E. su tėčiu, jie ieškojo V..
Liudytoja K. D. parodė, jog datos neprisimena, tą vakarą ji, G., M., E. ir V. buvo prekybos centre “Saulės miestas“. Pažaidę boulingą ėjo link namų. Ėjo viaduku nuo centro link pietinio rajono. Mergaitės ėjo priekyje, o berniukai iš paskos. Einant viaduku girdėjo, kad M. su kažkuo kalbėjosi telefonu, bet su kuo jis kalbėjosi, nesigilino. Girdėjo, kad M. kalbėjo pakeltu tonu. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklos kiemą, ten sustojo ir kalbėjosi. Staiga pamatė, kad link jų ateina penki vaikinai. G. paklausė „kuris“, jis buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jos pradėjo bėgti. Bėgdama atsisuko ir pamatė, kad vienas stambesnis vaikinas įspyrė V. į nugarą. Jos nubėgo į autobusų stotelę, kuri yra priešingoje gatvės pusėje. Kitą dieną kalbėjosi su V., jis sakė, kad važiavo į ligoninę.
Liudytoja G. G. parodė, jog datos neprisimena, tą vakarą su K., M., E. ir V. buvo prekybos centre “Saulės miestas“, ten žaidė boulingą, vėliau atėjo O.. Išėję iš boulingo, per viaduką ėjo link namų. Eidami berniukai su kažkuo kalbėjo telefonu, ką jie kalbėjo nesidomėjo. Priėję (duomenys neskelbtini) mokyklos kiemą visi sustojo ir kalbėjosi. Netrukus iš už kampo pamatė link jų ateinančius penkis vaikinus. Jie visi ėjo nusiteikę agresyviai, dar kažką pasakė ir visos mergaitės pradėjo bėgti. Nubėgo į autobusų sustojimą, kuris yra kitoje gatvės pusėje. Bėgdama atsisuko ir pamatė, kad vienas stambesnis vaikinas V. nustūmė į sniego pusnį. Stovint autobusų stotelėje matė, kad M. vedė V., daugiau nieko nematė. Buvo privažiavęs E. su tėčiu, tačiau ji su jais nevažiavo, nes atvažiavo jos tėtis ir parsivežė į namus.
Liudytojas G. J. parodė, jog datos neprisimena, vakare, jam paskambino sūnaus V. draugas M. D. ir pranešė, kad kažkokie vaikinai užpuolė jo sūnų. Nuvažiavo prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, rado sūnų ir E. bei E. tėvą D. M.. Vaikai papasakojo apie įvykį, pasakė, kad užpuolė penki asmenys, visi žinomi, nes iš to paties rajono. Pasakė, kad buvo B. ir G. K., Ž. ir K. C. ir dar penktas asmuo, lyg tai C. pusbrolis. Vaikai sakė, kad jie visi lanko boksą, E. tėvas papasakojo, kad ne kartą buvo apstoję ir E., ne kartą jį vaikėsi po rajoną, neleisdavo ramiai praeiti. Apžiūrėjo vaikus ir pasitarę su E. tėvu nutarė nuvažiuoti pas K. tėvus pasiaiškinti dėl vaikų elgesio. Nuvažiavę nuėjo pas K., bekalbėdami suprato, kad žino apie vaikų poelgius bet juos dangsto, todėl nusprendę, kad nėra prasmės kalbėtis, išėjo ir išvažiavo į namus. Grįžus į namus sūnus apsiprausė ir nuėjo miegoti. Kitą dieną sūnus jautėsi blogai, todėl nuvežė jį į ligoninę. Sūnus ligoninėje prasigydė apie penkias paras, jam buvo smegenų sutrenkimas, veido, nosies sužalojimai. Kiek pamena, sūnus sakė, kad G. K. jam trenkė iš priekio, o B. K. ir tas penktas asmuo spyrė iš nugaros ar šono, kad jį parversti ant žemės. Po to sumušimo sūnui liko liekamieji reiškiniai, reikia kreiptis pas nosies gydytojus, ją reikia tiesinti, dabar lankosi pas psichiatrą Bartkevičių.
Liudytoja M. B. parodė, jog anksčiau draugavo su kaltinamuoju B. K., šiuo metu nebedraugauja. Apie įvykį nieko nežino, tik B. K. yra sakęs, kad kažkuo kaltinamas. Tikslios datos nežino, tik prisimena, buvo mokslo metai, tą įvykio dieną ji buvo susitikusi su B. K., važinėjosi po miestą, kartu su jais važinėjosi ir K. C.. Vakare B. ją parvežė namo ir nuvažiavo parvežti į namus K. C.. Grįžo apie 24 val. Nieko nepasakojo, elgėsi ramiai, pas ją permiegojo ir rytą išvažiavo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2012-02-28 buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sudaryta įvykio vietos schema (5-7 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G447/12(04) matyti, jog V. J. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pereinanti į nosies nugarėlę, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (23 b. l.).
Šias išvadas teisme patvirtino apklaustas teismo medicinos ekspertas H. D. bei nurodė, jog sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai ir negalėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam suduodant galva kitam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Iš nukentėjusiojo V. J. ir kaltinamojo B. K. akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusysis patvirtino, kad B. K. jį sumušė (112-113 b. l.).
Įvertinęs šiuos byloje surinktus ir patikrintus teisiamajame posėdyje įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų B. K. ir G. K. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o B. K. ir dėl nukentėjusiojo V. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, visiškai įrodyta. Nors kaltinamieji teigia, kad nukentėjusysis susižalojo pats, trenkdamas galva G. K., šiuos jų parodymus teisme paneigė nukentėjusysis V. J., liudytojai E. M., M. D., O. M., K. D., G. G., kurie patvirtino, jog nukentėjusįjį užpuolė ir mušė priėję kaltinamieji ir vienas stambesnis vaikinas, kurio jie nepažinojo. Tai, jog pats nukentėjusysis V. J. negalėjo susižaloti, patvirtino teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas H. D.. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka vieni kitų parodymus, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių teismas vadovaujasi nukentėjusiojo V. J., liudytojų E. M., M. D., O. M., K. D., G. G. parodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. K. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo B. K. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos sutrikdymą, o baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta atsakomybė už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, kai tai padaryta dėl chuliganiškų paskatų.
Kaltinamieji B. K. ir G. K. keršydami dėl telefoninio pokalbio metu kilusio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo G. K., sumušė nukentėjusįjį V. J., nesilaikydami visuomenėje priimtų elgesio bei konfliktų sprendimo normų, nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje, elgdamiesi įžūliai, bendrais veiksmais sumušdami nukentėjusįjį padarė jam sužalojimus, taip parodė nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl šių aplinkybių jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaltinamasis B. K., smūgiuodamas nukentėjusiajam V. J., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamą veiką sąlygojo tai, jog kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo G. K. ir nukentėjusio V. J., kurio metu nukentėjusysis grasino G. K. dėl jo neva netinkamo elgesio, kaltinamasis B. K. keršijo nukentėjusiajam, tai yra, nusikalstamą veiką sąlygojo asmeninės paskatos. Tokias paskatas tvirtina ir tai, jog kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta tik į nukentėjusįjį V. J., prieš kitus asmenis nebuvo smurtaujama. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-347/2012). Dėl šių aplinkybių kaltinamojo B. K. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam B. K. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė du nesunkius nusikaltimus, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė ta, kad viešąją tvarką sutrikdė, veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis B. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. K. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis G. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas laiko, jog ieškinys įrodytas ir tenkintinas. Nukentėjusysis buvo sužalotas, ilgai gydėsi, tebesilanko pas gydytoją psichiatrą, patyrė skausmą, pažeminimą, nepatogumus, sužalojimo pasekmės bus jaučiamos ir ateityje, bus reikalinga operacija. Todėl jam atlygintina visa patirta turtinė ir neturtinė žala, kadangi teismo nuomone, prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis ir atitinka teisminę praktiką analogiškose bylose.
Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 473,77 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, nes 2013-02-19 tarp kaltinamojo B. K. ir civilinio ieškovo interesus atstovaujančios Šiaulių Teritorinės ligonių kasos yra sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo, ši sutartis yra vykdoma ir bylos nagrinėjimo metu nėra aiškus neatlygintos žalos dydis.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis arba dirbti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis arba dirbti.
Bausmės pradžią B. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę B. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis.
Bausmės pradžią G. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę G. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš B. K. ir G. K. solidariai nukentėjusiajam V. J. 80 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš viso 5080,00 Lt (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydį įrodinėjant civilinio proceso tvarka.
Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.