Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-112-302/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-09-12Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-01-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2-112-302/2019
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00136-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „SALNIKO“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-112-302/2019Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00136-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SALNIKO“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SALNIKO“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alauša“ ieškinį atsakovei UAB „SALNIKO“ dėl skolos priteisimo – priteisė UAB „SALNIKO“ 49 698,08 Eur skolą, 983,29 Eur sutartinių palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 516,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2. Ieškovė UAB „Alauša“ prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose (50 681,37 Eur) areštuoti atsakovei priklausantį ir pas atsakovę ar trečiuosius asmenis esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises. Ieškovė nurodė, kad atsakovė po nepalankaus jai teismo sprendimo priėmimo įkeitė vienintelį jai priklausantį nekilnojamojo turto objektą (žemės sklypą su statomu pastatu), o tai, ieškovės teigimu, leidžia spręsti apie atsakovės ketinimus apsunkinti turimą turtą, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti ir dar labiau apsunkintas. Ieškovė teigė, kad aktualių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį ir jai priklausantį kitą (kilnojamąjį) turtą po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo neturi, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog nebeveikia atsakovės interneto puslapis, o tai, pasak ieškovės, kelia abejonių dėl to, ar atsakovė planuoja tęsti savo veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 50 681,37 Eur ribose areštavo atsakovei UAB „SALNIKO“ priklausantį ir pas atsakovę ar trečiuosius asmenis esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtinės teises, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, o tokio turto neradus ar radus nepakankamai, trūkstama dalimi areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis. Iš areštuotų piniginių lėšų teismas leido atsakovei UAB „SALNIKO“ atsiskaityti su ieškove UAB „Alauša“, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui.

4. Teismas nurodė, kad preliminarų ieškinio pagrįstumą, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nagrinėjamu atveju patvirtina 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo tenkintas.

5. Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, pirmosios instancijos teismo nuomone, svarbu tai, kad atsakovės turimam nekilnojamajam turtui 2018 m. spalio 5 d., t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris buvo nepalankus atsakovei, priėmimo, buvo įregistruota hipoteka. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtas, iš kurio būtų galimas išieškojimas jai geranoriškai neįvykdžius teismo sprendimo, mažėja bei kartu didėja teismo sprendimo neįvykdymo ar pasunkėjimo jį įvykdyti rizika.

6. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas atsižvelgė ir į tai, kad iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, jog atsakovės grynasis pelnas nuo 2015 metų vis mažėja. 2015 metais atsakovės grynasis pelnas sudarė 102 000 Eur, 2016 metais – 2 058 Eur, o 2017 metais – 20 224 Eur. Ši aplinkybė, teismo nuomone, leidžia spręsti, kad atsakovės turto, iš kurio būtų galima įvykti teismo sprendimą, mastas mažėja, o dabartinė atsakovės finansinė situacija neteikia pagrindo išvadai dėl to, jog teismo sprendimu priteistas skolos dydis nėra reikšmingas atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė UAB „SALNIKO“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį. Su atskiruoju skundu pateikia naujų rašytinių įrodymų. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

7.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl 2018 m. spalio 5 d. įregistruotos hipotekos sumažėjo atsakovės turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovė 2018 m. liepos 3 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 18/1, kurios pagrindu gavo 30 000 Eur dydžio paskolą. Įsipareigojimų, kylančių iš minėtos paskolos sutarties, įvykdymo užtikrinimui 2018 m. spalio 4 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris. Su atskiruoju skundu teikiama 2018 m. liepos 5 d. sąskaita ir faktas, kad atsakovės nuosavybės teisė į krautuvą buvo įregistruota 2018 m. liepos 11 d., patvirtina, jog paskolos sutarties pinigai buvo skirti būtent krautuvo Shaeff LT70 įsigijimui. Šie kiekvienam ūkio subjektui įprasti veiksmai negali būti vertinamas kaip nesąžiningas atsakovės elgesys.

7.2 Įsigijus naują krautuvą, atsakovės turtas ne tik kad nesumažėjo, bet netgi padidėjo. Minėto krautuvo vertė (57 000 Eur) viršija ieškovės reikalavimo dydį, todėl būtent į šį turtą, kuris nėra niekaip apsunkintas, būtų galima nukreipti išieškojimą teismo sprendimo nevykdymo atveju.

7.3 Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išvardinęs atsakovės 2015 – 2017 metais uždirbto grynojo pelno sumas, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės turtas, iš kurio būtų galima įvykdyti prievolę ieškovei, mažėja. Minėti duomenys, priešingai nei nurodo teismas, kaip tik patvirtina tai, kad kelis metus iš eilės atsakovė dirba pelningai, o tai rodo gerą atsakovės finansinę padėtį ir sėkmingą veiklą. Iš 2016 bei 2017 metų bendrovės balansų bei tarpinio balanso už 2018 metus matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas didėja. Atsakovės nuosavybės teise valdomo turto suma yra daugiau nei septyniolika kartų didesnė nei ieškovės reikalavimo suma. Atsakovė nuo 2015 m. lapkričio 23 d. neturi jokių įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui, kas taip pat patvirtina, kad atsakovė neturi finansinių sunkumų.

7.4 Aplinkybė, kad neveikia atsakovės interneto puslapis, atsakovei tapo žinoma tik gavus teismo nutartį. Interneto svetainė buvo nustojusi veikti tik dėl to, kad neaišku kokia moteris, kuri prisistatė neva esanti iš atsakovės bendrovės, paskambino interneto svetainės talpinimo paslaugos teikėjui ir nurodė, kad bendrovei nebereikia interneto svetainės. Atsakovė jau ėmėsi teisinių veiksmų, kad būtų išaiškinta, koks konkretus asmuo nurodė sustabdyti atsakovės interneto svetainės sveikimą. Atsakovė jau beveik 20 metų sėkmingai vykdo veiklą ir nesiruošia veiklos artimiausiu metu nutraukti.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB „Alauša“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Su atsiliepimu pateikia naujų rašytinių įrodymų ir nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1 Atsakovės nesąžiningumą patvirtinta faktas, kad nedelsiant po 2018 m. rugsėjo 26 d. nepalankaus atsakovei sprendimo priėmimo atsakovė įkeitė vienintelį jai priklausantį nekilnojamojo turto objektą (žemės sklypą su jame statomu pastatu). Tai patvirtina net ne ketinimus apsunkinti atsakovei priklausantį turtą, o jau įvykusį turto įkeitimo faktą, todėl akivaizdu, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali būti dar labiau apsunkintas. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad 2018 m. liepos 3 d. paskolos sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu. Paskolos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo įkeičiant atsakovei priklausantį turtą, tačiau nepaisant to atsakovė po teismo sprendimo priėmimo įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad, nors įsigyto krautuvo vertė viršija paskolos sumą, tačiau įkeistas buvo ne krautuvas, o nekilnojamasis turtas, kurį paslėpti, sugadinti ar išardyti, siekiant teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, yra sunkiau.

Šalies argumentai

8.2 Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad, paėmus paskolą ir įkeitus nekilnojamąjį turtą, jos turtas ne sumažėjo, o padidėjo. Dėl krautuvo įsigijimo, kuriam, atsakovės teigimu, buvo paimta paskola, atsirado įsipareigojimas grąžinti paskolą, be to, dar buvo įkeistas ir atsakovės nekilnojamasis turtas, tai suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovės turtinė padėtis ir galimybės išieškoti iš atsakovės turto pablogėjo.

8.3 2016 ir 2017 metais atsakovės finansinė situacija galėjo būti gera, tačiau tai neturi reikšmės atsakovės gebėjimui įvykdyti 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimą, kuris pakeitė atsakovės finansinę situaciją. Byloje nėra 2018 metų atsakovės finansinių dokumentų. Atsakovės teiginiais apie neva gerą jos finansinę padėtį verčia abejoti ir ta aplinkybė, kad, nors, pasak atsakovės, ji turi daug turto ir vykdo pelningą veiklą, tačiau 2018 m. liepos mėnesį lėšas krautuvo įsigijimui skolinosi iš fizinio asmens, taip pat 2018 metais užsakė transporto priemonių vertinimų ataskaitas (pateiktos su atskiruoju skundu), siekdama transporto priemones perleisti. Iš atsakovės internetinio puslapio duomenų matyti, kad atsakovė didžiąją dalį turimų transporto priemonių pardavinėja. Be to, atsakovės pateiktose vertinimo ataskaitose yra nurodomo padidintos transporto priemonių vertės, ką patvirtina su atsiliepimu teikiami VŠĮ „Emprekis“ duomenys apie vidutines transporto priemonių kainas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

11. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: 2018 m. liepos 3 d. paskolos sutarties Nr. 18/1 kopiją, 2018 m. spalio 4 d. hipotekos sandorio notarinio registro Nr. 7450 kopiją, 2018 m. liepos 5 d. sąskaitos kopiją, Krautuvo Shaeff TL70 registracijos liudijimo kopiją, 2016 m. ir 2017 m. UAB „SALNIKO“ finansinės atskaitomybės ataskaitų kopijas, 2018 m. rugsėjo 30 d. tarpinio balanso kopiją, UAB „SALNIKO“ nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių sąrašo kopiją, Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 18-206-42 kopiją, Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-206-41 kopiją, išrašą iš atsakovės interneto svetainės ir duomenis apie įsiskolinimą Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Ieškovė taip pat su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujų rašytinių įrodymų – VŠĮ „Emprekis“ duomenis apie vidutines transporto priemonių kainas.

12. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat būtina įvertinti tai, ar naujai teikiami įrodymai gali paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

13. Įvertinus tai, kad atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali būti reikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, bei tai, kad ieškovei jie yra žinomi ir dėl jų ieškovė yra pasisakiusi atsiliepime į atskirąjį skundą, jie prijungtini prie bylos ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

14. Tuo tarpu ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai - VŠĮ „Emprekis“ duomenys apie vidutines transporto priemonių kainas, kuriomis ieškovė siekia įrodyti, jog atsakovės pateiktose turto vertinimo ataskaitose nurodytos transporto priemonių rinkos vertės yra užaukštintos, vertintini kaip pernelyg nutolę nuo sprendžiamos klausimo esmės ir neturintys esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl juos atsisakytina prijungti prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo / neteisėtumo

15. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).

9. Dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - ieškinio preliminaraus pagrįstumo, ginčo tarp šalių nėra, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir iškart vertina kitos laikinųjų apsaugos taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą.

17. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

18. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018 ir kt.).

19. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai).

20. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovės galimas nesąžiningumas iš esmės grindžiamas tuo, kad po atsakovei nepalankaus Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo priėmimo 2018 m. spalio 5 d. vieninteliam atsakovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo įregistruota hipoteka.

22. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė 2018 m. liepos 3 d. su fiziniu asmeniu sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu pasiskolino 30 000 Eur. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų (2018 m. liepos 5 d. sąskaitos ir krautuvo Shaeff TL 70 registracijos liudijimo) galima daryti išvadą, kad minėta paskola buvo paimta siekiant finansuoti krautuvo Shaeff TL 70 įsigijimą. Minėtos paskolos sutarties turinys patvirtina, kad šalys sutartyje nebuvo įtvirtinusios sąlygos dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo įkeičiant atsakovės turtą ar kokiu nors kitu būdu, tačiau po nepalankaus Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo priėmimo 2018 m. spalio 4 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, kurio pagrindu atsakovė įkeitė paskolos davėjai vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Nors įprastai paskolos paėmimas ir turto įkeitimas turėtų būti vertinami kaip kiekvienam ūkio subjektui įprasti veiksmai, tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į atsakovei priimtą nepalankų teismo sprendimą, minėtų įvykių seka (2018 m. liepos 3 d. – sudaryta paskolos sutartis; 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimas; 2018 m. spalio 4 d. sudarytas hipotekos sandoris), sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra pakankama pagrįsti galimą atsakovės nesąžiningumą, siekiant apsunkinti turimą nekilnojamąjį turtą.

24. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors už 2018 m. liepos 3 d. paskolos sutarties pagrindu gautas lėšas atsakovė įsigijo krautuvą Shaeff TL 70, kurio vertė, atsakovės teigimu, viršija paskolos sumą, tačiau užtikrinant krautuvo įsigijimui gautos paskolos grąžinimą buvo įkeistas ne pats krautuvas, o atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuris, skirtingai nuo krautuvo, negali būti paslėptas ar sugadintas siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo. Toks atsakovės elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia papildomų abejonių dėl atsakovės deklaruojamo sąžiningumo.

25. Kaip nepagrįstas atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad, paėmus paskolą ir įkeitus nekilnojamąjį turtą, atsakovės turtas nesumažėjo, o padidėjo. Paskolos paėmimas negali būti vertinamas kaip turto padidėjimas, nes, paėmus paskolą, atsiranda ir įsipareigojimas tą paskolą grąžinti, be to, šiuo atveju atsakovė dar ir įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad, paėmus paskolą ir įkeitus turtą, galimybės įvykdyti teismo sprendimą iš atsakovės turto pablogėjo.

26. Atsakovė taip pat siekia įrodyti, kad jos turtinė padėtis yra gera, todėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš jos priteista suma neturėtų būti vertinama kaip didelė. Šią savo poziciją atsakovė grindžia 2016 ir 2017 metų finansinės atskaitomybės ataskaitomis, 2018 m. rugsėjo 30 d. tarpiniu balansu, atsakovei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių sąrašu bei tuo faktu, kad ji nuo 2015 m. lapkričio 23 d. neturi jokių įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia apeliantės pozicija.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir analizuojant, ar ieškovo reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai atsakovui atitinka teismų praktikoje suformuotą didelės ieškinio sumos kriterijų, teismas nėra įpareigotas atlikti detalią atsakovo finansinės būklės analizę. Nagrinėdamas atsakovo finansinę padėtį nurodytos prezumpcijos kontekste teismas turi įvertinti, ar dėl atsakovo finansinės padėties egzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui.

28. Nors iš su atskiruoju skundu pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovės veikla yra pelninga ir atsakovė turi turto, tačiau pastebėtina, jog didžiąją dalį atsakovės turto sudaro hipoteka apsunkintas žemės sklypas ir transporto priemonės, apie kurių realią rinkos vertę, išskyrus dvi transporto priemones, kurių vertinimo ataskaitos pateiktos su atskiruoju skundu, duomenų byloje nėra. Be to, tuo, kad atsakovės finansinė padėtis yra labai gera ir kad 50 681,37 Eur suma atsakovės atžvilgiu negalėtų būti vertinama kaip didelė, verčia abejoti ir faktas, kad atsakovė 2018 m. liepos mėnesį krautuvą, kurio vertė tik šiek tiek didesnė nei Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš atsakovės ieškovei priteista pinigų suma, įsigijo ne iš asmeninių, o iš skolintų lėšų.

29. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, nepritaikius atsakovės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovei įrodžius, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, o atsakovei to nepaneigus, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo bei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė