Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. B., R. B., R. B., R. B., R. B., atstovaujamų įstatyminio atstovo R. B., pareiškėjo R. B. patikslintą pareiškimą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečių vaikų močiutė J. M.. Ji turėjo du vaikus: R. M., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), ir S. M., gimusį (duomenys neskelbtini). J. M. testamento nebuvo sudariusi. S. M. 2024 m. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8183-1162/2024 nusprendė S. M. pareiškimą tenkinti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. M. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos J. M. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. R. M. po mamos J. M. mirties dėl jai priklausančios palikimo dalies į notarų biurą nesikreipė.

R. B. ir R. M. susilaukė penkių vaikų: R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusio (duomenys neskelbtini). R. M. (duomenys neskelbtini) mirė. R. B. per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu po palikėjos R. M. mirties nesikreipė. Po R. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

Pareiškėjas R. B. pareiškime nurodė, kad esminės aplinkybės, lėmusios tai, kad nepilnamečiai vaikai praleido terminą palikimui priimti, buvo tai, kad mirus J. M., jos dukra R. M. augino penkis vaikus, vaikai nuolat sirgo, buvo dažnos nemigo naktys, slaugymas, skalbimas, rūpinimasis vaikais, išleidimas į darželį, septynių asmenų šeimai valgio gaminimas ir kiti kasdieniniai rūpesčiai užėmė visą laiką – R. M. rūpinimasis vaikais buvo prioritetas. R. M. mirė praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po savo motinos mirties. Mirus R. M., R. B. labai išgyveno netikėtą partnerės ir jų vaikų mamos mirtį, buvo sunkios psichologinės būsenos, vienintelis rūpinosi penkiais jų vaikais ir šis rūpinimasis užėmė visą jo laiką.

Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog nepilnamečiai vaikai yra mirusiosios R. M. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei mirusiosios J. M. antros eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jie neturi civilinio veiksnumo ir negali patys kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą. Nepilnamečių vaikų įstatyminis atstovas – jų tėvas R. B.. Nustatyta, kad R. B. dėl įsiskolinimo už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę ir gavo informaciją, jog teismui davus leidimą priimti palikimą vaikų vardu ir atnaujinus terminą, savivaldybė padės padengti įsiskolinimą. R. B. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. 2024 m. spalio 1 d. priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ir paskirti advokatę. Pareiškimas teismui pateiktas 2025 m. balandžio 4 d. R. B. atlikti veiksmai patvirtina, kad jis, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, ėmėsi aktyvių veiksmų priimti J. M. ir R. M. palikimus nepilnamečių vaikų vardu.

Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų nurodytus argumentus, negavus suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, darytina išvada, kad terminas palikimams priimti nepilnamečių vaikų vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atnaujintinas praleistas terminas po palikėjų J. M. ir R. M. mirties palikimams priimti (CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai, CPK 177, 178, 185, 578 straipsniai). Teismo vertinimu, nesant ginčo dėl teisės paveldėti, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Pareiškėjai prašo išduoti teismo leidimus priimti pareiškėjų senelės J. M. ir motinos R. M. palikimus įstatyminiam atstovui R. B. nepilnamečių vaikų: R. B., R. B., R. B. ir R. B. vardu. Taip pat prašo išduoti sutikimą 15-metei R. B. priimti senelės J. M. ir motinos R. M. palikimus.

Teismo leidimas – būtina nepilnamečių vaikų paveldėjimo sąlyga. Tai viena iš nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo atsisakyti ar priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, privalo atsižvelgti išimtinai į vaikų interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis). CK 5.52 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu priėmus palikimą pagal sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

J. M. nuosavybės teise valdė nekilnojamą turtą – dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8183-1162/2024 nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. M. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos J. M. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos J. M. palikimą yra priėmęs tik S. M.. R. M. po mamos J. M. mirties dėl jai priklausančios palikimo dalies į notarų biurą nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, J. M. vardu iki šiol yra registruotas nekilnojamasis turtas – 5/16 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po R. M. mirties liko nekilnojamas turtas – 3/16 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad palikėjos J. M. ir R. M. turėjo kreditorių ar joms priklausęs nekilnojamasis turtas yra suvaržytas. Atsižvelgiant į tai, jog aplinkybės apie mirusiųjų J. M. ir R. M. turėtus kreditorius gali paaiškėti vėliau, t. y. po palikimų priėmimo, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, tikslinga palikimus priimti pagal turto apyrašus (CK 5.53 straipsnis, CPK 582 straipsnio 7 dalis). Tokiu atveju nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai nenukentės, nes įpėdiniai, priėmę palikimą pagal antstolio sudarytus turto apyrašus, už palikėjų skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui R. B. išduotinas teismo leidimas nepilnamečių vaikų R. B., R. B., R. B. ir R. B. vardu priimti palikimus, atsiradusius po J. M. ir R. M. mirties, pagal antstolio sudarytus turto apyrašus (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.157 straipsnio 1 dalis, 3.163 straipsnio 1 dalis).

Kadangi R. B. yra 15 metų amžiaus, tam, kad ji galėtų paveldėti turtą, pareiškėjas R. B., kaip įstatyminis atstovas, turi duoti R. B. sutikimą priimti palikimą po jos senelės ir motinos mirties (CK 2.8, 5.56 straipsniai). O duoti sutikimą nepilnamečiui vaikui priimti palikimą pareiškėjas gali tik turėdamas teismo leidimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, išduotinas teismo leidimas pareiškėjui R. B. duoti sutikimą nepilnametei dukrai R. B. paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po jos motinos ir senelės mirties, pagal antstolio sudarytus turto apyrašus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjams R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamiems įstatyminio atstovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą 3 (trijų) mėnesių įstatymo nustatytą terminą priimti palikimams, atsiradusiems po palikėjų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti pareiškėjui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą nepilnamečių vaikų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikėjų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimus pagal antstolio sudarytus turto apyrašus.

Išduoti pareiškėjui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą duoti sutikimą nepilnametei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paduoti pareiškimą notarui dėl palikimų priėmimo po jos senelės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir motinos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal antstolio sudarytus turto apyrašus.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.