Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 286 straipsnį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. J.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent, jis, 2021 m. rugsėjo 13 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje parduotuvėje „A“, adresu (duomenys neskelbtini), prie kasos reikalavo iš parduotuvės darbuotojų apsauginės veido kaukės, o jos negavęs, nuėjęs prie šios parduotuvės apsaugos darbuotojo E. P. pagrasino jam, jog pastarajam bus blogai, be to, bandė nuimti E. P. dėvimą apsauginę veido kaukę, o po to, nuėjęs prie informacinės kasos, konfliktavo su parduotuvės pamainos vadove R. P. Kai parduotuvės lankytojas K. M. padarė žodinę pastabą E. J. dėl jo elgesio, E. J. tyčia sudavė vieną kartą savo galva nukentėjusiajam K. M. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Taip įžūliai elgdamasis viešoje vietoje E. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Byloje yra įrodyta, kad E. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje grasino apsaugos darbuotojui E. P., bandė nuimti E. P. dėvimą apsauginę veido kaukę, prie informacinės kasos konfliktavo su parduotuvės pamainos vadove R. P., tyčia galva sudavė nukentėjusiajam K. M. į veidą. Tokią išvadą iš dalies leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos jis su parduotuvės darbuotojais elgėsi įžūliai, trenkė galva nukentėjusiajam. Tai, kad kaltinamasis įžūliai elgėsi viešoje vietoje, smurtavo K. M. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, patvirtina nukentėjusiojo K. M. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2021-09-13 protokole užfiksuoti duomenys, liudytojų E. P., R. P., L. K. parodymai, vaizdo įrašai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Aukščiau nurodyti E. J. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl tokio jo elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta viešoje vietoje – parduotuvėje „A“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nusikaltimo darymo metu buvo ne tik nukentėjusieji, tačiau ir kiti asmenys.

Apibendrinant, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis E. J. 2021 m. rugsėjo 13 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje parduotuvėje „A“, adresu (duomenys neskelbtini), grasino parduotuvės apsaugos darbuotojui E. P., bandė nuimti E. P. dėvimą apsauginę veido kaukę, konfliktavo su parduotuvės pamainos vadove R. P., galva tyčia vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. M. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, taip įžūliai elgdamasis viešoje vietoje E. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos E. J. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes E. J. yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu. Dėl šios priežasties teismas nepasisako dėl kitų sąlygų, būtinų sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Už nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl E. J. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kad jis savo noru atlygino padarytą neturtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. ???

Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką bei E. J. asmenybę – teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dirbantis, vidurinio išsilavinimo. Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytos jos paskirties, yra laisvės apribojimas, nustatant artimą vidurkiui laisvės apribojimą terminą, t. y. 1 metus laisvės apribojimo bausmės.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. J. skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už šiuo nuosprendžiu paskirtą už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtą bausmę taikant dalinį bausmių sudėjimą subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 2 mėnesiams, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir galutinę subendrintą bausmę E. J. skirti laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).???

Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad E. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, du nesunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, E. J. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, neigiamai vertina savo poelgį, atlygino nukentėjusiajam K. M. padarytą neturtinę žalą, jo atžvilgiu nebuvo pradėta daugiau ikiteisminių tyrimų. Visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra panašaus pobūdžio, tarp skirtingų nusikaltimų padarymo yra beveik dvejų metų laiko tarpas. E. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje auga du vaikai, jais rūpinasi, dirba. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus E. J. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – netekęs darbo, nuteistasis negalėtų padėti šeimai finansiškai, jo sutuoktinei būtų sunku auginti ir išlaikyti du vaikus, jais rūpintis, mokėti mokesčius. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad E. J. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti E. J. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-09-13 15.00 val. iki 2021-09-15 14.59 val., todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (dvi paros) įskaitytina į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Ikiteisminio tyrimo metu K. M. pareiškė 10 000 eurų civilinį ieškinį. 2022-05-23 susitaikymo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis E. J. ir nukentėjusysis K. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1191-1128/2022 susitaikė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir atlyginimo neturtinę žalą 300 Eur ir nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltinamajam (2 t., b. l. 140). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl K. M. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Vaizdo įrašai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. (E. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. J. paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme taikant dalinį bausmių sudėjimą, galutinę subendrintą bausmę E. J. skirti laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant tą padaryti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Realios laisvės atėmimo bausmės atveju, E. J. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-09-13 15.00 val. iki 2021-09-15 14.59 val. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl K. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.