Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-334-252/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-11-04Utenos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-20
Bylos Nr.
2S-334-252/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01797-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
S. G., V. N. G.
Ieškovas
daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šlaitas“

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S - 334 - 252- 2014Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01797-2010-7Procesinio sprendimo kategorija:(S)110.3; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. G. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-161-839-2011 pagal ieškovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šlaitas“ ieškinį atsakovams V. N. G. ir S. G. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė S. G. prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. jai priklausančio nekilnojamojo turto – 1/6 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Zarasų r., areštą, ir laikinąsias apsaugos priemones taikyti kitam jai priklausančiam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Zarasų r. Nurodė, kad aprašydamas S. G. priklausantį turtą antstolis neatsižvelgė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Zarasų r., yra ne vienos atsakovės paveldėta nuosavybės teisė, o priklauso dar penkiems asmenims. Žemės plotas iš esmės nėra padalintas natūra. Be to, pagal registrų centro išrašą, areštuoto S. G. nekilnojamojo turto dalis neatitinka solidariai skolos sumai padengti.

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad 2010-11-04 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams V. N. G. ir S. G. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ir piniginių lėšų 26 077,32 Lt sumai, areštą. Vykdydamas minėtą teismo nutartį, antstolis sudarė areštuoto turto aprašą ir į šį aprašą įtraukė S. G. priklausantį turtą, t. y. 1/6 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Zarasų r. sav. 2011-11-04 teismo sprendimu iš atsakovų V. N. G. ir S. G. solidariai ieškovo daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Šlaitas“ naudai priteistas 26 077,32 Lt įsiskolinimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones byloje, kai yra skolininkų daugetas, pagrindinė taisyklė yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai. Byloje nėra jokių duomenų, jog ši taisyklė buvo pažeista. Tai, kad vykdant teismo nutartį areštuotas tik vienam iš solidariųjų skolininkų priklausantis turtas, niekaip neįtakoja teismo priimto sprendimo vykdymo procese. Šiuo atveju areštuota tik pareiškėjai priklausanti sklypo dalis, o ne visas sklypas.

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-10 nutartį panaikinti. Nurodo, kad aprašydamas S. G. priklausantį turtą antstolis neatsižvelgė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Zarasų r., priklauso ne vienai S. G., o dar penkiems bendrasavininkams. Šis žemės sklypas yra padalintas į šešias lygias dalis, jo piniginė vertė kiekvienam bendraturčiui atskirai nėra įvertinta. Todėl teisėjas nutartyje klaidingai nurodė, kad antstolio sudarytame areštuoto turto apraše sklypo dalis, priklausanti S. G., įvertinta 26 077 Lt. Be to, teismo priimtoje nutartyje nurodytas visai ne to sklypo adresas, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimas kitam jai priklausančiam nekilnojamajam turtui, neturės įtakos solidariai skolos sumai padengti, kadangi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Zarasų r., vertė atitinka priteistai solidariai skolos sumai padengti.

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas pakeisti 2010-11-04 teismo nutartimi areštuotą turtą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šios sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1284/2013). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 str. 1 d.), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str. 1 d.). Galimybė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja viso proceso metu, jos neriboja antstolio atliekami veiksmai, todėl atsakovas turi keletą alternatyvių galimybių: kreiptis į teismą iki turto apyrašo sudarymo ir vietoje abstraktaus turto arešto prašyti taikyti konkretaus turto areštą; turto apyrašo sudarymo metu kreiptis į antstolį ir prašyti areštuoti konkretų turtą; arba po apyrašo sudarymo ir konkretaus turto arešto kreiptis į teismą, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti kitą konkretų turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-590/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė S. G., prašydama vietoje jai priklausančio 1/6 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Zarasų r., arešto areštuoti kitą jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Zarasų r., t. y. areštuoti kitą konkretų turtą, nesivadovauja aukščiau minėtais principais.

Priešingai apeliantės teiginiui, neva aprašydamas S. G. priklausantį turtą antstolis neatsižvelgė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Zarasų r., priklauso ne vienai S. G., o dar penkiems bendrasavininkams, iš pažymėjimo apie Turto arešto akto pakeitimo įregistravimą Turto arešto aktų registre matyti, kad areštuojama tik 1/6 dalis, priklausanti savininkei S. G. (t. 1, b. l. 89). Šią aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Iš dalies sutiktina su apeliantės argumentu, jog teismas klaidingai nurodė, kad antstolio sudarytame areštuoto turto apraše sklypo dalis, priklausanti S. G., įvertinta 26 077 Lt. Tačiau, kaip nurodo ir pati apeliantė, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Zarasų r., vidutinė vertė yra 91 687 Lt. Tokiu būdu, areštavus jai priklausančią 1/6 žemės sklypo dalį, akivaizdu, jog laikinųjų apsaugos priemonių mastas niekaip neviršija bendros ieškinio sumos. Tuo tarpu S. G. siūlomo areštuoti turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Zarasų r., vertė sudaro tik 8 164 Lt (o ne 30 000 Lt, kaip nurodo apeliantė) (t. 2, b. l. 141-143), kas yra ženkliai mažiau už 2011-11-04 teismo sprendimu iš atsakovų solidariai priteistą skolos sumą.

Skundo argumentas, jog teismo priimtoje nutartyje nurodytas visai ne to sklypo adresas, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties. Akivaizdu, jog šiuo atveju padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, kuri sprendžiant klausimą dėl areštuoto turto pakeitimo esminės reikšmės neturi.

Minėtos bylos aplinkybės patvirtina taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba iš esmės keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė