Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui RimantuiGailiūnui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – Vartojimo kredito sutartį, kredito suteikimo išrašą, raginimą, pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo – nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K351079087 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2025 m. kovo 3 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 371,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 20,89 proc.) ir 96,16 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutartyje nurodyta bendra grąžintina suma – 1 067,56 Eur. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. rugpjūčio 11 d. Sutartį nutraukė. Ieškovės skaičiavimu, atsakovas pagal Sutartį iki jos nutraukimo negrąžino ieškovei 600 Eur kredito, 54,06 Eur palūkanų, 432 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl iš jo ieškovei priteistina 600 Eur negrąžinto kredito dalis ir 54,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 20,89 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 600 Eur nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2025 m. kovo 3 d. Pažymėtina, kad atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2025 m. kovo 3 d. (kredito grąžinimo termino pabaigos) gauti Sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 20,89 proc. metinės palūkanos, kaip negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 600 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo, tačiau ne ilgiau kaip iki kredito grąžinimo termino pabaigos 2025 m. kovo 3 d.

Ieškovė, remdamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo 20,89 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 600 Eur, skaičiuojant nuo Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktas nustato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, t. y. 20,89 proc., yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme aukščiau nurodytos palūkanos laikytinos netesybomis, nes jos mokamos tik esant Sutarties pažeidimui.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nagrinėjamu atveju, nustatytas kompensacinių palūkanų, kaip netesybų, dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų netesybų dydį (18,25 proc. per metus). Vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl minėta Sutarties sąlyga laikytina nesąžininga ir negaliojanti ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 9 dalis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei remiantis įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 20,89 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 600 Eur, skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 432 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 9,90 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 96,16 Eur. Šis mokestis pagal Sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, Sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėtina, kad 96,16 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 1 067,56 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (600 Eur kreditas + 371,40 Eur palūkanos + 96,16 Eur tarpininkavimo mokestis). Tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 336 Eur, todėl visa Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 432,16 Eur. Teismo vertinimu, 96,16 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir priteistina ieškovei.

Tuo tarpu Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Teismas, įvertinęs minėtas Sutarties nuostatas ir Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme ši tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis.

Kaip minėta, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas VKĮ, be to, akcentuotina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktuose numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę ir imperatyvių VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Dėl paminėtų priežasčių teismas laiko, kad Sutarties Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu nevykdant finansinių prievolių, yra nesąžiningos ir negaliojančios ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sutarties Specialiojoje dalyje nurodyta ir prašoma priteisti 336 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina tam tikra netesybų forma, prieštaraujanti nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl ieškovės reikalavimas dėl 336 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies netenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 750,22 Eur (600 Eur + 54,06 Eur+ 96,16 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 69,07 procentai (750,22 × 100 / 1 086,06) reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 154,72 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((24 Eur žyminis mokestis + 200 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą) × 69,07 %).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 54,06 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 06 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 20,89 proc. dydžio metinių palūkanų kaip negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžintos 600 Eur vartojimo kredito sumos nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. kovo 3 d., 96,16 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 16 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 750,22 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų 22 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 154,72 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, į. k. 303225546, A. Vivulskio g. 7, Vilnius, a. s. Nr. LT31 3520 0935 0384 0425.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.