Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai O. V. ir D. V. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė) ieškovui D. V. 2024 m. lapkričio 26 d. surašytą privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1532; 2) panaikinti atsakovės ieškovei O. V. 2024 m. lapkričio 26 d. surašytą privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1531; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems priklauso 0,0182 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Aptartas turtas įsigytas 2018 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. EJ-7746 pagrindu. Ieškovui priklauso 2/3 dalis žemės sklypo, namo ir aikštelės, ieškovei 1/3 dalis nurodytų objektų. Žemės sklypas ribojasi su kitu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovė 2024 m. lapkričio 7 d. atliko žemės sklypo neplaninį patikrinimą vietoje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-1145 (toliau – aktas). Atsakovė nustatė, jog ieškovai žemės sklypą naudoja ne pagal 2004 m. birželio 18 d. kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribų iš pietinės pusės nuo (duomenys neskelbtini), aptvėrę ir naudoja 52,91 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį, kuri naudojama kaip vientisas masyvas su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, minėtus veiksmus ieškovai atlieka nuo 2012 m. Ieškovui 2024 m. lapkričio 26 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti žemės valdymo pažeidimus Nr. ŽPN-1532, o ieškovei buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. ŽPN-1531, kuriais ieškovai buvo įpareigoti ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 9 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą 52,91 kv. m. žemės sklypo dalį ir pašalinti 27,96 m. ilgio segmentinę tvorą ir tujų gyvatvorę. Ieškovai nesutinka su privalomaisiais nurodymais, kadangi jie turi būti surašomi neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, jei šis nenustatytas – savininkui, valdytojui ar naudotojui ir pateiktas per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos, per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Nurodymas turi būti surašomas griežtai pagal eiliškumą. Savininkui nurodymas gali būti surašomas tik nesant ar neidentifikavus savavališkai pastatyto statinio statytojo. Ieškovai valstybinės žemės sklypo aptvėrimo tvora/tujomis darbų niekada neatliko. Sklypą įgijo 2018 m. gruodžio 19 d. Pati atsakovė nurodo, kad sklypo užėmimas pastebimas jau 2012 m., tačiau internetinio puslapio www.geoportal.lt/map fotofiksacijos patvirtina, kad ginčo objektai (tvorą, tujas) buvo dar anksčiau, t. y. 2009–2010 m. Nebūdami sklypo savininkais iki 2018 m. gruodžio 19 d. ieškovai neturėjo poreikio užiminėti sklypo dalies, ją aptverti tvora ir (ar) aklina tujų gyvatvore. Valstybinės žemės sklypas nebuvo jų sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties objektu, dėl ko ieškovai žemės sklypo įgijimo dieną neturėjo ir šiai dienai neturi jokios pareigos domėtis valstybiniu žemės sklypu (jo dalimi) bei aplinkybėmis dėl jame (joje) esančių priklausinių režimo. Nei tvora, nei tujų gyvatvorė ieškovams nėra reikalingos, šie objektai nėra jų nuosavybė, jie nebuvo įrengti ieškovų iniciatyva, todėl jų egzistavimas valstybinio žemės sklypo dalyje nesukuria ieškovams jokių teisių ir (ar) pareigų. Nei prie patikrinimo akto, nei prie privalomųjų nurodymų nebuvo pateikta duomenų, kad žemės sklypą ieškovai naudoja ne jo ribose. Atsakovės pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad ieškovai valstybinės žemės sklypo dalies nėra užėmę, jo dalyje nėra jokių ieškovams priklausančių daiktų, statinių ir (ar) kitų priklausinių, priešingai, visi ieškovams priklausantys daiktai nepatenka į Valstybinio žemės sklypo ribas. Tujų gyvatvorė yra neprižiūrėta, išsikerojusi, ieškovai niekada nesirūpino gyvatvorės priežiūra. Atsakovė jokių pretenzijų dėl minėto sklypo nereiškė daugiau nei 15 metų. Be to, valstybinio žemės sklypo apsodinimas tujomis ir aptvėrimas tvora yra matomas ne tik toje sklypo dalyje, kuri tiesiogiai ribojasi su ieškovų žemės sklypu, tačiau ir kitose dalyse. Ieškovai nepatenka į subjektų, kuriems pagal Lietuvos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktą galėjo būti surašomi ginčijami atsakovės privalomieji nurodymai. Atsakovė nurodymus turėjo surašyti arba aiškiai nustatytam asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus arba Kauno miesto savivaldybei, kaip valstybinio žemės sklypo patikėtinei, kadangi valstybinio žemės sklypo dalies valdytojai ir (ar) naudotojai nėra nustatyti. Privalomuosiuose nurodymuose nėra nurodyta ir kokiu pagrindu remdamasi atsakovė nustatė, kad būtent ieškovai aptvėrė ginčijamą valstybinio žemės sklypo dalį ir (ar) ją naudoja savo poreikių patenkinimui. Atsakovė privalėjo aiškiai pagrįsti kokiu būdu buvo nustatyti neteisėtus veiksmus atlikę subjektai, todėl privalomieji nurodymai papildomai turi būti panaikinti dar ir kaip prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai priimtų tik pagrįstus ir teisėtus administracinius sprendimus.

3. Atsakovė nesutiko su patikslintu ieškiniu ir prašė jo netenkinti. Ieškovas yra praleidęs sutrumpintą 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą, todėl vien tuo pagrindu patikslinto ieškinio dalis, kuri susijusi su ieškovui Inspekcijos pateiktu privalomuoju nurodymu, turėtų būti atmetama. 2024 m. lapkričio 7 d. buvo atliktas žemės sklypo žemės naudojimo neplaninis patikrinimas ir buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad naudojant žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju Inspekcija veikė ne kaip statybos valstybinės priežiūros subjektas, o būtent kaip valstybinės žemės naudojimo priežiūros subjektas. Ieškovai ginčija ne savavališkos statybos aktą, o žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Ieškovai yra neteisėtus veiksmus atlikę asmenys. Atsakovė neteigė, jog ieškovai atliko tvoros statymo ar tujų aptvėrimo darbus, patikrinimo aktas patvirtina, kad žemės sklype fiksuotas žemės naudojimo pažeidimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 7 punktu, kuriame numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Privalomieji nurodymai ieškovams pateikti, kaip neteisėtai valstybine žeme besinaudojantiems asmenims. Fotonuotraukos akivaizdžiai rodo, kad valstybinės žemės plotas yra aptvertas tvora, į šį valstybinės žemės plotą negali patekti kiti asmenys bei aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik žemės sklypo naudotojai ar savininkai, t. y. ieškovai. Ieškovai privalėjo žinoti aplinkybę, kad ginčo tvora ir tujos patenka į valstybinę žemę. Ta aplinkybė, kad ieškovams įsigyjant žemės sklypą, tvora ir tujos galimai jau buvo pastatyti/pasodinti, nereiškia, kad ieškovai šią neteisėtai užimtą valstybinės žemės dalį turi teisę naudoti. Ieškovai rūpinasi veja, kuri yra valstybinėje žemėje, lygiai taip pat kaip savo žemės sklype esančia veja.

Šalies argumentai

8. Ieškovas nurodo, jog faktiškai dokumentus jis atsiėmė tik 2024 m. gruodžio 10 d., kaip ir ieškovė. Teismas pažymėjo, kad skundžiami abu privalomieji nurodymai dėl to paties dalyko, ieškovė termino nepraleido, abu ieškovai siekia analogiškų teisinių pasekmių. Teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytą aplinkybę, jog nurodymą jis gavo tą pačią dieną kaip ir ieškovė. Nors byloje esantis pašto kvitas suponuoja, jog ieškovas terminą praleido, atsižvelgiant į tai, jog tą pačią dieną išduoto privalomojo nurodymo apskundimo termino ieškovė nepraleido, teismas nusprendė privalomojo nurodymo apskundimo terminą ieškovui atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

15.5. Apeliantės vertinimu, ieškovų atsakymai ir paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovai sąmoningai naudojosi visa teritorija, tokie veiksmai rodo ne tik faktinį valstybinės žemės užėmimą, bet ir galimai sąmoningą neteisėtą jos naudojimą. Ieškovų paaiškinimai ir pozicijos nenuoseklumas – viena vertus, pripažįstant, kad nebuvo žinomos žemės sklypo ribos, kita vertus, kai neigiamas valstybinės žemės (kuri yra vientisame masyve su Žemės sklypu) naudojimas – suponuoja tik galimą bandymą nuslėpti faktinį naudojimąsi valstybine žeme. Tokie prieštaringi paaiškinimai kelia abejonių dėl ieškovų veiksmų sąžiningumo ir leidžia abejoti jų nurodomų aplinkybių patikimumu, kuriais vadovavosi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

15.6. Ieškovų duoti paaiškinimai tik atskleidžia, kad jie elgėsi neapdairiai – pirkdami žemės sklypą nesistengė įsitikinti tikrosiomis žemės sklypo ribomis, nors turėjo tokią pareigą, kadangi pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas (ar schema), kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Vėliau, jau naudodamiesi visa aptverta teritorija kaip savo, nerodė jokios iniciatyvos išsiaiškinti, ar naudojama žemė išties priklauso jų žemės sklypui. Be to, faktiniai valstybinės žemės priežiūros veiksmai – pavyzdžiui, žolės pjovimas – liudija apie nuolatinį naudojimąsi valstybine žeme, net jei formaliai deklaruojama kitaip.

15.7. Teismo padarytos išvados, kuriomis galimai konstatuojamas tik kaltės nebuvimas dėl sąmoningo valstybinės žemės užėmimo, galėtų būti aktualios administracinio nusižengimo byloje, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už neteisėtą žemės naudojimą. Visgi, tai savaime nepaneigia esamos faktinės situacijos – kad valstybinė žemė yra užimta ir naudojama ieškovų, kurie šiai dienai yra žemės sklypo savininkai ir tai netampa teisėtu pagrindu panaikinti privalomuosius nurodymus, kurių tikslas yra nutraukti nustatytą žemės naudojimo pažeidimą.

15.8. Civilinės bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad ieškovai šiuo metu valstybinę žemę akivaizdžiai naudoja kaip žemės sklypo savininkai, su kurių žemės sklypu valstybinė žemė sudaro uždarą kontūrą, sukuriant įspūdį, jog tai vientisas sklypas. Nei vienam vidutiniškai protingam asmeniui nekiltų abejonių, jog teritorija už tvoros ir tujų gyvatvorės – tai ne ieškovų nuosavybė, o valstybinė žemė, kuria turi teisę naudotis visa visuomenė. Be to, vien tai, kad ieškovai patys 2025 m. birželio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog 2018 metais pirko „turto vienetą“, akivaizdžiai rodo, kad jie valstybinės žemės dalį buvo priskyrę sau ir ją faktiškai naudoja. Ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, privalo pašalinti patikrinimo aktu Inspekcijos (kuri žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją vykdo tik nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą žemės naudojimo pažeidimą, nepriklausomai nuo to, ar toks pažeidimas atsirado dėl kaltės, neapdairumo, netinkamo dokumentų interpretavimo ar kitų jų nurodomų priežasčių.

Šalies argumentai

16.3. Ieškovai paaiškino teismui, kad jiems nei valstybinio žemės sklypo dalis, nei jame esanti tvora ir (ar) tujų gyvatvorė nėra ir niekada nebuvo reikalingos. Šie objektai nėra ieškovų nuosavybė, jie nebuvo įrengti ieškovų iniciatyva, o jų egzistavimas valstybinio žemės sklypo dalyje nesukuria ieškovams jokių teisių ir (ar) pareigų, dėl ko jie neprieštaravo ir neprieštarauja, kad šiuos objektus valstybė ar Kauno miesto savivaldybė, kaip valstybinio žemės sklypo patikėtinė, naudotų savo nuožiūra. Ieškovai nėra atsakingi už tvoros ir (ar) tujų gyvatvorės atsiradimą ar jų galimą neteisėtumą, todėl įpareigojimas prisiimti šių objektų pašalinimo išlaidas neatitiktų nei teisinio reglamentavimo, nei teisingumo ar sąžiningumo principų. Priešingu atveju, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kuomet ieškovams, neatlikusiems neteisėtų veiksmų, būtų nesąžiningai perkeliamos privalomuosiuose nurodymuose nurodytų padarinių šalinimo išlaidos.

16.4. Tai, kad ieškovai neatliko aptvėrimo (apsodinimo) darbų, visiškai patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tik nuo sutarties sudarymo datos, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d., ieškovai įgijo žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, nors privalomuosiuose nurodymuose valstybinio žemės sklypo dalies užėmimas pastebimas dar ~ 2012 m. Ieškovai pateikė internetinio puslapio www.geoportal.lt/map fotofiksacijas, kurios patvirtina, kad ginčo objektai valstybinio žemės sklypo dalyje buvo gerokai anksčiau bei 2012 m., t. y. net ir 2009–2010 m. laikotarpiu. Šie duomenys patvirtina, kad valstybinio žemės sklypo dalis aptverta tvora ir tujų gyvatvorėmis buvo ieškovams dar net nebūnant žemės sklypo savininkais. Nurodomu laikotarpiu žemės sklypo savininkais buvo A. B. ir V. B.. Ieškovo turimais duomenimis, tujos ir tvoros darbus atliko tuometinis savininkas (duomenys neskelbtini), kas matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo. Apeliantė galėjo tiksliai nustatyti neteisėtus veiksmus atlikusį asmenį, atlikti išsamų tyrimą, bei išsiaiškinti aplinkybes dėl valstybinio žemės sklypo dalies neteisėto užėmimo ir (ar) jiems pateikti privalomuosius nurodymus. Tačiau deklaratyviai bei nesant tam pagrindo patikrinimo vertino, kad valstybinės žemės dalį neteisėtai užėmė būtent ieškovai.

16.5. Ieškovai pažymėjo, kad valstybinis žemės sklypas ir (ar) jo 52,91 kv. m. bendrojo ploto dalis niekada nebuvo 2018 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. EJ-7746 objektu, dėl ko ieškovai žemės sklypo įgijimo dieną neturėjo ir šiai dienai neturi jokios pareigos domėtis valstybiniu žemės sklypu (jo dalimi), bei aplinkybėmis dėl jame (joje) esančių priklausinių teisinio režimo. Ieškovai negali būti laikomi atsakingais už jokius su valstybinio žemės sklypo (jo dalies) naudojimu ar jame esančiais priklausiniais susijusius veiksmus ar pažeidimus, kurių jie neinicijavo ir dėl kurių neturėjo bei negalėjo turėti jokios informacijos. Byloje liko neįrodyta privalomuosiuose nurodymuose nurodyta aplinkybė dėl valstybinio žemės sklypo dalies aptvėrimo, ką nedviprasmiškai pripažino pati apeliantė.

16.6. Nei prie patikrinimo akto, nei prie privalomųjų nurodymų nebuvo pateikta absoliučiai jokių duomenų, kad žemės sklypą ieškovai naudoja ne jo kadastriniais matavimais nustatytose ribose. Ieškovas teismo posėdyje žodžiu papildomai paaiškino, kad kartu su sutuoktine įsigijo nekilnojamąjį turtą 2018 m., tujų nesodino, valstybinio žemės sklypo dalimi nesinaudoja, jame nieko neaugina ir sodinių neprižiūri, vejos nepjauna ir pačiame gyvenamajame name, kuris pastatytas ant žemės sklypo ir ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, jau apskritai ilgą laiką negyvena, kadangi gyvenamasis namas kartu su žemės sklypu yra nuomojamas tretiesiems asmenims. Analogiškus paaiškinimus pateikė ir ieškovė. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad patikrinimo akte bei privalomuosiuose nurodymuose nurodytos aplinkybės dėl valstybės turto neva neteisėto naudojimo yra nepagrįstos faktiniais duomenimis, o išvada apie tariamą valstybinio žemės sklypo dalies naudojimą padaryta tik prielaidų pagrindu, nei prie privalomųjų nurodymų, nei išnagrinėtoje civilinėje byloje apeliantei nepateikiant jokių objektyvių įrodymų.

16.7. Valstybinio žemės sklypo savininkais nuo pat kadastro duomenų pirminio suformavimo buvo ir yra Lietuvos Respublika. Ieškovai nei valstybinio žemės sklypo, nei privalomuosiuose nurodymuose nurodomos jo 52,91 kv. m. dalies nenaudojo ir (ar) nevaldė kitu pagrindu, t. y. nuomos ir (ar) panaudos sutarties pagrindu ir (ar) kitais teisėtais pagrindais, kuriais tokia naudojimo teisė galėtų būti perduodama. Patikrinimo akto pateiktos nuotraukos nedviprasmiškai patvirtina, kad ieškovai valstybinio žemės sklypo dalies nėra užėmę, sklypo 52,91 kv. m. dalyje nėra jokių ieškovams priklausančių daiktų, statinių ir (ar) kitų priklausinių, priešingai, matyti, kad visi ieškovams priklausantys daiktai, pvz. lauko kėdės ir staliukas, niekaip nepatenka į valstybinio žemės sklypo ribas ir yra griežtai jiems priklausančio žemės sklypo ribose. Tujos ir tvora į ieškovų žemės sklypą taipogi nepatenka.

16.8. Patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad tujų gyvatvorė yra neprižiūrėta, t. y. yra išsikerojusi, neapkarpyta. Ieškovai nesirūpino gyvatvorės priežiūra, jos neformavo ir neatliko jokių tvarkymo veiksmų. Tai dar kartą patvirtina, kad nei tujų gyvatvorė, nei tvoros konstrukcijos niekada nebuvo ieškovų naudojamos ar valdomos kaip savos. Jeigu ieškovai būtų laikytini atsakingais už šiuos objektus (taigi ir jų pašalinimą), būtų logiška manyti, kad jie būtų bent minimaliai rūpinęsi jų būkle.

16.9. Apeliaciniame skunde, siekdama pagrįsti savo poziciją, apeliantė selektyviai bando atrinkti ieškovų teismo posėdžio metu duotus žodinius paaiškinimus, neva patvirtinančius, kad valstybinio žemės sklypo dalį ieškovai yra nepagrįstai priskyrę sau ir ją naudoja. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovams nėra žinoma, jog iki įsigyjant žemės sklypą, kaip nekilnojamąjį turtą, atsirastų prievolė pasitikrinti jo faktines ribas. Ieškovams nėra pareigos įsigyjant turtą savarankiškai atlikti geodezinius matavimus ar ribų žymėjimus. Priešingu atveju, tai suponuotų pernelyg aukštą rūpestingumo standartą nekilnojamojo turto pirkėjui. Ieškovai žodžiu pripažino, kad buvo vadovautasi žemės sklypo planu, kuris buvo pateiktas prie pirkimo–pardavimo sandorio. Pirkdami sklypą ir vadovaudamiesi minėtu planu, ieškovai elgėsi visiškai teisėtai, pagrįstai bei pakankamai rūpestingai, o iš dokumentų galėjo numatyti žemės sklypo ribas „pagal faktą“. Atsakovės bandymas pateikti ieškovų paaiškinimus kaip tariamą pripažinimą dėl neteisėto valstybinio žemės sklypo dalies naudojimo yra deklaratyvus, nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek teisės normoms, tiek faktinei situacijai. Sprendime teisėtai koncentruotasi į tai, kad nėra absoliučiai jokių kitų duomenų, patvirtinančių valstybinio žemės sklypo dalies naudojimą ieškovų „aktyviais veiksmais“. Todėl iš konteksto pateikti ieškovų žodiniai pasisakymai negali būti vertinami kaip įrodymas, jog ieškovai sąmoningai ar faktiškai naudojo(-a) valstybinės žemės sklypo dalį.

16.10. Apeliantės atstovė posėdyje nurodė, kad valstybinės žemės sklypo dalies neteisėtas naudojimas pasireiškia išimtinai pasyvumu. Apeliantės teigimu, perkant žemės sklypą ieškovai žinojo šio nekilnojamojo turto faktines ribas bei aplinkybę, kad žemės sklypo ribos yra išplėstos valstybinės žemės sklypo dalies sąskaita, tačiau nesiėmė veiksmų siekiant tujas ir tvorą pašalinti arba informuoti apie tai savivaldybę. Šiuo argumentu apeliantė prieštarauja pati sau, kadangi apeliaciniame skunde bandė pasiremti aplinkybe, jog ieškovai savo žemės sklypo ribų neva nežinojo, kita vertus, paaiškintina, kad valstybinis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl būtent valstybė, veikdama per kompetentingas institucijas, yra atsakinga už tokios žemės naudojimo teisėtumą, ribų nustatymo tikslumą bei paskirties laikymąsi. Ieškovai, kaip privatūs asmenys, įgiję savo žemės sklypą pagal galiojančius sandorio dokumentus, vadovaudamiesi oficialiais registrais, neturi nei įstatyme nustatytos pareigos, nei realios galimybės tikrinti ir kontroliuoti, ar valstybinė žemė naudojama pagal jos paskirtį, ar joje esantys objektai atitinka teisės aktų reikalavimus.

16.11. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priimta administracinių nusižengimų bylose dėl ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau šioje byloje pagal civilinio proceso, o ne administracinių nusižengimų procesines taisykles buvo nustatinėjama ir vertinama, ar privalomieji nurodymai ieškovams buvo surašyti teisėtai ir pagrįstai. Byloje niekaip nebuvo sprendžiamas administracinės atsakomybės ieškovams už administracinį nusižengimą taikymo klausimas. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys šiai bylai yra teisiškai nereikšmingos, o nutarčių pagrindu apeliaciniame skunde pateikti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

16.12. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad egzistuoja prielaidos vertinti nutartyse pateiktus išaiškinimus dėl ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką administracinė atsakomybė taikoma nustačius, jog asmuo atliko aktyvius neteisėtus veiksmus užimant valstybinį žemės sklypą (jo dalį), sodinant sodinius (augalus), bei pastatant statinius (tvorą, trinkelių dangą), nesant suderinimo su valstybinės žemės savininku (patikėtiniu). Nagrinėjamu atveju, nors privalomieji nurodymai buvo grindžiami aplinkybe, kad ieškovai valstybinio žemės sklypo dalį yra „aptvėrę“, užtveriant tvorą ir susodinant akliną tujų gyvatvorę, ši aplinkybė bylos nagrinėjimo iš esmės metu nepasitvirtino.

16.13. Apeliantė jokių pretenzijų dėl neteisėtai užimto valstybinio žemės sklypo 52,91 kv. m. dalies niekam nereiškė daugiau nei 15 metų. Valstybinio žemės sklypo apsodinimas tujomis ir aptvėrimas tvora yra matomas ne tik toje valstybinio žemės sklypo dalyje, kuri tiesiogiai ribojasi su ieškovų žemės sklypu, tačiau ir kitose valstybinio žemės sklypo dalyse. Apeliantė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų savo tariamai pažeistoms teisėms ginti, o tai leidžia daryti išvadą, jog ji pati nesuvokė arba nepripažino jokio teisės pažeidimo. Tokia neveikimo trukmė suponuoja pagrįstą įsitikinimą, kad jokia faktinė ar teisinė žala nebuvo padaryta, o galimi ginčai inicijuojami tik dabar, siekiant tam tikros naudos (pvz. objektų pašalinimo ieškovų sąskaita) ar kitų subjektyvių tikslų. Ieškovai mano, kad apeliantės reikalavimai negalėjo ir negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais. Ieškovai niekaip nepateko į subjektų ratą, kuriems pagal TPSŽNVĮ 24 straipsnio 8 dalies 2 punktą galėjo būti surašomi ginčijami privalomieji nurodymai.

16.14. Be to, apeliantės surašyti privalomieji nurodymai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatoms. Privalomuosiuose nurodymuose nėra pasisakyta, kokiu pagrindu remiantis apeliantė nustatė, kad būtent ieškovai aptvėrė ginčijamą valstybinio žemės sklypo dalį ir (ar) ją naudoja savo poreikių patenkinimui, kas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų dėl individualaus administracinio akto motyvavimo, bet ir pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, pagal kurį, valstybės institucijų priimami sprendimai turi būti aiškūs, motyvuoti, logiškai nuoseklūs bei paremti objektyviais duomenimis. Kad valstybinio žemės sklypo ginčijamoje dalyje yra užtverta žalios spalvos tvora, pati apeliantė sužinojo tik 2025 m. birželio 11 d. vykusiame teismo posėdyje, tuo patvirtindama privalomojo nurodymo papildomą nepagrįstumą ir absoliučiai formalų jo surašymą, apeliantei pačiai nežinant visų aplinkybių.

16.15. Iki surašant ginčijamus privalomuosius nurodymus apeliantė nebandė nustatyti „neteisėtus veiksmus atlikusio asmens“, kaip tai suprantama pagal TPSŽNVĮ 24 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Toks formalus požiūris į tyrimo pareigą reiškia, kad administracinis aktas buvo priimtas neatlikus esminių aplinkybių nustatymo. Priimdama privalomuosius nurodymus, apeliantė juose privalėjo aiškiai pagrįsti, kokiu būdu buvo nustatyti (ar bent jau nustatinėjami) šie subjektai. Nėra aišku, kodėl buvo pasirinkta nukreipti atsakomybę būtent į ieškovus. Jei nėra pateikiama aiškių duomenų, įrodančių, kad ieškovai savo iniciatyva aptvėrė valstybinės žemės sklypo dalį arba ja naudojosi/ją valdė, jų įtraukimas į šį procesą (surašant privalomuosius nurodymus) yra nepagrįstas.

16.16. Priimdama privalomuosius nurodymus, apeliantė iš esmės grindė juos ŽĮ 21 straipsnio 7 punktu. Ieškovai pakartotinai pažymi, jog nevykdo ir niekada nevykdė jokios veiklos valstybiniame žemės sklype (jo dalyje). Valstybinis žemės sklypas (dalis) apie kurį kalbama, niekada nebuvo naudojamas ieškovų ūkinėms ar kitoms reikmėms (poreikiams) ir net minimalia dalimi nėra užimtas ieškovų, pastariesiems disponuojant jų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomu žemės sklypu. Ieškovų žemės sklype esantys priklausiniai, kaip minėta, nepatenka į valstybinį žemės sklypą. Atsakovės sprendimas taikyti nurodytą teisės normą, neatsižvelgiant į faktinę situaciją, kurioje ieškovai nėra susiję su šio valstybinio žemės sklypo naudojimu, rodo netinkamą teisinio pagrindo pasirinkimą ir klaidingą normų interpretavimą, todėl privalomieji nurodymai turi būti laikomi nepagrįstais. Priimdama privalomuosius nurodymus, apeliantė netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nes nevertino fakto, kad ieškovai neturi ryšio su valstybinio žemės sklypo naudojimu, todėl negali būti laikomi pažeidžiančiais žemės naudojimo tvarką ir (ar) kažkokiu būdu pažeidžiančiais gretimų sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus.