Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-1963/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
2-1963/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-020093-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Egidijus Žironas
Trečiasis asmuo
A. T., T. S., VSDFV Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos "Roner Auto"
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1963/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-020093-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Roner Auto“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kikiliavas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas pripažinti atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Roner Auto“ bankrotą tyčiniu, tretieji asmenys A. T., T. S., VSDFV Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo B UAB „Roner Auto“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas B UAB „Roner Auto“ bankroto administratorius UAB „Kirkiliavas“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti atsakovo B UAB „Roner Auto“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad 2013 m. spalio 15 d. UAB „Roner Auto“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonė buvo įsteigta 2007 m. rugpjūčio 23 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi 2008 m. gruodžio 1 d. T. S. nupirko 50 paprastųjų vardinių įmonės akcijų; po 2010 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo T. S. priklausė 100 proc. įmonės akcijų. 2011 m. balandžio 28 d. T. S. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė visas 100 proc. akcijų Baltarusijos Respublikoje gyvenamąją vietą turinčiam asmeniui A. T.. UAB „Roner Auto“ vadovas nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. birželio 6 d. buvo T. S., o nuo 2011 m. birželio 6 d. iki UAB „Roner Auto“ bankroto bylos iškėlimo – A. T.. Pareiškėjas iš VMI medžiagos padarė išvadą, kad UAB „Roner Auto“ veikla yra UAB „Roner“ veiklos tęstinumas. UAB „Roner“ akcininkas ir direktorius yra R. P., buvęs UAB „Roner Auto“ akcininkas, buvusio UAB „Roner Auto“ akcininko ir direktoriaus T. S. brolis. 4 iš 5 darbuotojų UAB „Roner auto“ priimti į darbą iš UAB „Roner“, dauguma eina panašias pareigas į buvusias. Buhalterinę apskaitą abejose bendrovėse atlieka ta pati UAB „S&J Interna“. Abi įmonės vykdė vienodą veiklą, jų tiekėjai buvo tie patys, prekybos, veiklos vykdymo ir registruoto biuro patalpos tos pačios. UAB „Roner Auto“ žinodama apie UAB „Roner“ nemokumą 2009 m. sausio - kovo mėn. pagal trišalius susitarimus perėmė UAB „Roner“ kreditorinius - debitorinius įsiskolinimus. UAB „Roner Auto“ prekių pirkimų didžiausią dalį sudarė įsigijimai iš UAB „Roner“. Nepaisant jau 2009 m. buvusios sunkios UAB „Roner“ finansinės būklės, tarp įmonių ir toliau buvo sudarinėjami ūkiniai sandoriai, o už pirktas - parduotas prekes atsiskaitoma tarpusavio užskaitomis. B UAB „Roner Auto“ bankroto administratoriui nėra perduotas nei įmonės turtas, nei dokumentai. Administratorius nerado įmonės registruotu buveinės adresu; buvusiam įmonės vadovui A. T., gyvenančiam Baltarusijoje, siųstas laiškas grįžo neįteiktas; buvęs direktorius T. S. bankroto administratoriui persiuntė tik akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Remiantis VĮ Registrų centro informacija, B UAB „Roner Auto“ niekada neturėjo turto, registruotų transporto priemonių. Iš 2010 m. paaiškinamojo rašto matyti, kad 2010 m. ilgalaikio turto įsigyta už 41 378 Lt (transporto priemonės ir ofiso įranga); parduoto ilgalaikio turto nebuvo ir ataskaitinių metų pabaigoje įmonė turėjo ilgalaikio turto už 197 735 Lt. 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentus pasirašė T. S., tačiau iš vienintelio akcininko sprendimo Nr. 05/2011 matyti, jog A. T. atleido T. S. iš užimamų direktoriaus pareigų 2011 m. birželio 6 d., vadinasi T. S., jau nebūdamas įmonės vadovu ir darbuotoju, pasirašė Paaiškinamąjį raštą prie 2010 metų finansinės atskaitomybės. B UAB „Roner Auto“ akcijų perleidimas tarp T. S. ir A. T. įvykdytas tik dėl akių siekiant išvengti atsakomybės prieš kreditorius. Buvę B UAB „Roner Auto“ vadovai A. T. ir T. S. neperdavė bankroto administratoriui įmonės finansinių dokumentų bei nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d., 20 str. 2 d. 1 p., 5 p.). B UAB „Roner Auto“ turto vertė buvo sumažinta dėl vykusių sandorių su UAB „Roner“ bei akcijų perleidimo. Bankroto bylose galioja atsakovo vadovo kaltumo prezumpcija. Minėtos aplinkybės patvirtina kryptingą įmonės savininko veikimą, priešingą bendrovės ir jos kreditorių interesams, dėl ko B UAB „Roner Auto“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo T. S. atsiliepime į pareikštą prašymą prašė jį atmesti. Teigė, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis prašo B UAB „Roner Auto“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Aplinkybė, jog bendrovės vadovas neperdavė administratoriui finansinių dokumentų nėra susijusi su bendrovės valdymu ar kitais veiksmais, kurie galėjo lemti įmonės prastėjančią finansinę padėtį ar netgi bankrotą. Be to, buvęs vadovas T. S. negalėjo perduoti administratoriui bendrovės dokumentų, nes jie buvo perduoti bendrovės naujajam akcininkui A. T.. Pareiškėjas nenurodė kokių pareigų nevykdė ar jas netinkamai vykdė konkretūs asmenys; kokie konkretūs sandoriai prisidėjo prie bendrovės bankroto; neįrodė priežastinio ryšio tarp vadovų konkrečių veiksmų ar/ir sudarytų sandorių ir bendrovės bankroto. Vien ta aplinkybė, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai, neįrodo, jog bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba netinkamai (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 5 p.). Iš byloje esančio A. T. paaiškinimo matyti, kad T. S. 2011 m. perdavė A. T. įmonės įstatus ir buhalterinius dokumentus, kuris kaip paskutinis bendrovės direktorius ir akcininkas yra atsakingas už bendrovės buhalterinių dokumentų išsaugojimą. 2010 m. bendrovės balansas paneigia prielaidas dėl galimo tyčinio bankroto, nes bendrovės turtas nuo 2009 m. iki 2010 m. padidėjo nuo 746 453 Lt iki 854 311 Lt; kiti rodikliai taip pat pakankamai proporcingai keitėsi tiek į didžiąją, tiek į mažąją pusę. Be to, 2009 m. bendrovės finansinė padėtis lyginant su 2008 m. žymiai pagerėjo, bendrovė įgijo gerokai daugiau turto, nei skolų, o skirtumas tarp bendrovės turto ir mokėtinų sumų išaugo net 20 kartų. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad T. S. vardu su UAB „Roner“ 2009 m. sudaryti sandoriai prisidėjo prie bendrovės bankroto. Pagal teismų praktiką bendrovių vadovams yra leidžiama tam tikra rizika dėl bendrovės sudaromų sandorių. Vadovaujantis teismų praktika net ir nuostolingi bendrovei sandoriai negali lemti išvados dėl tyčinio bankroto, jeigu nėra nustatomi vadovų nuoseklūs veiksmai siekiant bankroto.

Trečiasis asmuo (kreditorius) VSDFV Vilniaus skyrius pateikė informaciją, kad B UAB „Roner Auto“ ne visada laikėsi teisės aktuose nurodytų reikalavimų laiku mokėti VSD įmokas; įmonei buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės, siekiant išsiieškoti skolą. B UAB „Roner Auto“ įsiskolinimas 2013 m. liepos 1 d. buvo 1 808,16 Lt. Nuo 2011 m. birželio 6 d. įmonėje apdraustųjų nebuvo, finansinių ir kitų ataskaitų įmonė neteikia nuo 2011 m. trečio ketvirčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo B UAB „Roner Auto“ bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ prašymą pripažinti atsakovo B UAB „Roner Auto“ bankrotą tyčiniu. Teismas nustatė, kad pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, kilo jos paskutiniam buvusiam vadovui ir vieninteliam akcininkui A. T.. Bankroto administratorius nepasinaudojo galimybę prašyti buvusiam atsakovo vadovui dėl šios pareigos nevykdymo skirti baudą ar kitą sankciją (Įmonių bankroto įstatymo ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., 14 d.). Bankroto administratorius nepateikė duomenų, kad A. T. nevykdė pareigų, susijusių su įmonės valdymu, sudarė nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu. Bankroto administratorius pagal gautus duomenis teikė teismui prašymus dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tvirtinimo, tikslinimo. Teismas padarė išvadą, kad administratorius, gaudamas duomenis iš registrų, antstolių, kitų institucijų, turėjo galimybę vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Teismas pažymėjo, kad ankstesnis vadovas T. S. turėjo pareigą perduoti turtą ir dokumentus naujajam vadovui, o ne bankroto administratoriui. Bankroto administratorius neįrodė, kad T. S. minėtos pareigos neįvykdė. Teismas nelaikė, kad vien dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui įrodo apgaulingą ar netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismas sprendė, kad bankroto administratorius nepateikė argumentų, jog bendrovės vadovas netinkamai vykdė savo pareigas, o tik abstrakčiai nurodė šiuos požymius atitinkantį faktinį pagrindą, iš esmės atkartodamas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius, kuris yra savo srities profesionalas ir kuriam keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, turėjo pagrindą savo iniciatyva rinkti duomenis, patvirtinančius administratoriaus nurodytus tyčinio bankroto požymius. Teismas nenustatė, kad B UAB „Roner Auto“ sudarydama sandorius su UAB „Roner“ mažino turtą, nes bankroto administratorius neįvardino konkrečių sandorių bei nepateikė dokumentų, patvirtinančių sudarytų tarp UAB „Roner Auto“ ir UAB „Roner“ sandorių ekonominio nenaudingumo, kurie būtų lėmę įmonės bankrotą. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, jog vienos įmonės akcininkas yra kitos įmonės vadovu, ar buvusio vadovo giminaičiu; prekės buvo perkamos iš konkrečios įmonės; ta pati bendrovė abejose įmonėse vedė buhalterinę apskaitą, nėra tokios reikšmingos ir sukeliančios neadekvačias pasekmes kaip atsakovo bankroto pripažinimas tyčiniu. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius, nurodydamas abstrakčias aplinkybes apie tarp susijusių bendrovių sudarinėjamus sandorius rėmėsi VMI pateiktu 2009 m. mokestiniu laikotarpiu, nors byloje esantys 2008 m. ir 2010 m. balansai patvirtino, kad įmonės turimas turtas 2009 m. ir 2010 m. didėjo. Teismas sprendė, kad net ir nuostolingi sandoriai negali lemti išvados dėl tyčinio bankroto, jeigu nėra nustatomi veiksmai, kurie leistų konstatuoti bankroto siekį. Teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto administratorius neįrodinėjo kaip atsakovo tyčinį bankrotą galėjo nulemti atsakovo vadovo pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorius neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo dalyvių veiksmų ir teisinių padarinių, dėl ko nepripažino atsakovo bankroto tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos mėn. 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1938/2011).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas B UAB „Roner Auto“ bankroto administratorius UAB „Kirkiliavas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir atsakovo B UAB „Roner Auto“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškėjas nurodo tokius atskirojo skundo argumentus:

teismas nepagrįstai sprendė, kad bankroto administratorius turi galimybę vykdyti bankroto procedūras, gaudamas duomenis iš kitų institucijų. Atsakovo valdymo organams neperdavus bankroto administratoriui dokumentų, pastarasis negali nustatyti įmonės turto ir debitorinių įsipareigojimų, pareikšti ieškinių dėl skolos priteisimo ir atlyginti bent dalį kreditorių finansinių reikalavimų. Taigi, dokumentų neperdavimas yra tyčinio bankroto požymis (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 5 p.);teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis, ar įmonės dokumentai yra paslėpti ir sunaikinti. Vien ta aplinkybė, kad šie dokumentai bankroto administratoriui neperduoti laikytina aplaidžiu ir apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 5 p.);bankroto administratorius buvo įvardinęs atsakovo buvusių vadovų neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė finansinių dokumentų bankroto administratoriui neperdavimu ir pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu (Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 4 p., 8 str. 1 d., 20 str. 2 d. 5 p.);bankroto administratoriaus išvardintos sąsajos tarp B UAB „Roner Auto“ ir UAB „Roner“ įrodo tyčinį atsakovo bankrotą (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d.). Šią išvadą patvirtina tai, kad UAB „Roner“ akcininkas ir direktorius R. P. yra T. S. brolis; 4 darbuotojai buvo pervesti iš UAB „Roner“; ta pati bendrovė tvarkė abiejų įmonių apskaitą; abi įmonės vykdė tą pačią veiklą; turėjo tuos pačius tiekėjus; ten pat buvo registruotos jų biuro patalpos ir veiklos vykdymo vieta. B UAB „Roner Auto“ tęsė UAB „Roner“ veiklą. B UAB „Roner Auto“, žinodamas apie 2009 m. UAB „Roner“ nemokumą, prisiėmė sau pastarosios kreditorinius ir debitorinius įsipareigojimus; sudarinėjo su ja sandorius, atsiskaitė tarpusavio užskaitomis;bankroto administratorius įrodė ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymą kaip tyčinio bankroto požymį (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d.). Visi atsakovo įsiskolinimai atsirado tuomet, kai atsakovo vadovu buvo T. S.. Iš Vilniaus apylinkės prokuratūroje duotų A. T. parodymų matyti, kad atsakovo akcijų perleidimo A. T. sutartis buvo sudaryta tik dėl akių; po A. T. tapimu atsakovo vadovu, atsakovas jokios veiklos nevykdė. Be to, A. T. vienintelio akcininko sprendimu atleido T. S. iš vadovo pareigų 2011 m. birželio 6 d., o pastarasis 2011 m. birželio 13 d. pasirašė paaiškinamąjį raštą už 2010 m.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo T. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad aktyvus teismo vaidmuo negali paneigti rungtyniškumo principo. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo perduoti dokumentai bankroto administratoriui, neįrodo apgaulingo apskaitos vedimo. Bankroto administratorius neįrodė 2009 m. sudarytų atsakovo vadovo sandorių nuostolingumo. Atsakovo finansinė padėtis 2009 m. ir 2010 m. gerėjo. Be to, atsakovo vadovui yra leidžiama tam tikra rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-648/2013).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti 5 požymiai, iš kurių bent vieną konstatavus, bankrotas yra laikomas tyčiniu: 1) įmonės valdymo organai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai; 3) įmonės turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kurie buvo susiję su įmone, jos vadovu, dalyviu; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo panaikintos ar apribotos arba išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai įgyvendinama pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 2 dalį; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. To paties ĮBĮ straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos 2 prezumpcijos, kuomet bent vieną jų nustačius bankrotas laikomas tyčiniu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas B UAB „Roner Auto“ bankroto administratorius UAB „Kirkiliavas“ reikalauja atsakovo B UAB „Roner Auto“ bankrotą pripažinti tyčiniu, remdamasis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-2 ir 5 punktuose įvardintais tyčinio bankroto požymiais bei įrodinėdamas, egzistuojant to paties ĮBĮ straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą prezumpciją dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-2 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių egzistavimo

Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vienas iš tyčinio bankroto požymių yra tuomet, kai įmonės valdymo organai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Vien lingvistinis šios teisės normos aiškinimo būdas suponuoja išvadą, kad norint pripažinti, jog juridinio asmens valdymo organo nario netinkamas pareigų vykdymas nulėmė tyčinį bendrovės bankrotą, turi būti nustatytas sąmoningas ir sistemingas bendrovės valdymo organo veikimas/neveikimas, netinkamai valdant įmonę. Pagrindinės juridinio asmens organų narių pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Vadovaujantis minėtu straipsniu juridinio asmens valdymo organo narys privalo juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo ir pan. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad juridinio asmens valdymo organo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, netinkamas vykdymas kaip tyčinio bankroto požymis gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, kai įmonės valdymo organas atlieka tam tikrus veiksmus ar/ir sudaro sandorius, kurie nulemia tyčinį įmonės privedimą prie bankroto. Tuo tarpu įmonės valdymo organo neveikimas, kuomet jau įmonei esant realiai nemokiai ar inicijavus įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organas nevykdo pareigų, susijusių su dokumentų perdavimu teismui ar bankroto administratoriui, niekaip nenulemia įmonės nemokumo, todėl šių pareigų nevykdymas negali būti laikomas tyčiniu bankroto požymiu vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Dėl pastarųjų pareigų netinkamo vykdymo įmonės valdymo organui gali būti taikomos ĮBĮ numatytos poveikio priemonės (ĮBĮ 9 str. 1 d., 10 str. 7 d. 1 p.). Dėl pareiškimo iškelti bendrovei bankroto bylą nepateikimo laiku – įmonės valdymo organas gali būti įpareigojimas atlyginti bankrutuojančios įmonės kreditoriams žalą dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, apelianto atskirojo skundo argumentai apie vadovo netinkamai vykdytas pareigas, neperduodant bankroto administratoriui dokumentų bei nesikreipiant laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atmetami kaip nesudarantys ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio.

Kitas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas alternatyvus tyčinio bankroto požymis, kurį įrodinėja apeliantas, yra nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymas, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas šį tyčinio bankroto požymį įrodinėjo remdamasis abstrakčiais teiginiais, kad atsakovas B UAB „Roner Auto“ su B UAB „Roner“ sudarinėjo tarpusavyje sandorius, kurie buvo nenaudingi B UAB „Roner Auto“; kad B UAB „Roner Auto“ buvęs vadovas sudarinėjo sandorius, kurie nulėmė įmonės bankrotą; kad B UAB „Roner Auto“ buvo finansiškai nenaudinga, jog jos akcijos perėjo iš vieno akcininko ir tuo metu buvusio vadovo T. S. kitam akcininkui A. T., kuris buvo B UAB „Roner Auto“ vadovu iki bankroto bylos iškėlimo. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų apie minėtų sandorių nenaudingumą įmonei ar nuostolių sukėlimą, kurie būtų tiesiogiai nulėmę B UAB „Roner Auto“ nemokumą (CPK 12 str. ir 178 str.). Aplinkybė, kad aiškinamąjį raštą pasirašė asmuo, kuris jau tuo metu nebuvo įmonės vadovu, taip pat neįrodo, jog vien šio dokumento netinkamas įforminimas nulėmė įmonės nemokumą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kuriais jis įrodinėja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą.

Apeliantas taip pat teigia, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis - buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Šio tyčinio bankroto požymio egzistavimą bankroto administratorius įrodinėja remdamasis vieninteliu argumentu, jog įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės finansinių dokumentų. Vadovaujantis naujai besiformuojančia teismų praktiką šiuo klausimu, pažymėtina, kad vien faktas, jog įmonės vadovas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui ar po įmonės bankroto bylos iškėlimo neperdavė šių dokumentų bankroto administratoriui, savaime neįrodo apgaulingos ar aplaidžios apskaitos vedimo, kuris galėtų būti laikomas tyčinio bankroto požymiu, įtvirtintu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1444/2014). Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, kad vien B UAB „Roner Auto“ finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui, dėl ko pastarajam yra sudėtinga vykdyti bankroto procedūras, laikytinas tyčinio bankroto požymiu.

Kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą, nors bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, tai nereiškia, jog teismas perima byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėjimo pareigą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1918/2012, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2335/2011, 2011 m. birželio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1746/2011, 2014 m. liepos 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1189/2014 ir kt.). Dėl šios priežasties atmetamas kaip nepagrįstas apelianto atskirojo skundo reikalavimas pačiam teismui spręsti iš kur ir kokius įrodymus gauti, siekiant nustatyti aplaidų ar apgaulingą B UAB „Roner Auto“ apskaitos vedimą.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo

Iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatymo leidėjas tyčiniu bankrotu laiko tokią situaciją, kuomet įmonė (kuriai iškelta bankroto byla ir dėl kurios bankroto pripažinimo tyčiniu yra sprendžiamas klausimas) buvo reorganizuota ar kitaip pertvarkyta tokiu būdu, jog jai liko tik finansiniai įsipareigojimai, toliau vykdant veiklą, o visas įmonės turtas, nebaigtos vykdyti sutartys ir (arba) reikalavimo teisės bei darbuotojai buvo perkelti į atskirtą/naujai įsteigtą įmonę. Iš tokių įmonių finansinių dokumentų bei kitų įrodymų turi būti aiškiai matoma, kad bankrutuojančiai įmonei liko visi kreditoriniai įsipareigojimai ir įmonė jokios ūkinės-komercinės veiklos realiai nebevykdo, o atskirtai/naujai įsteigtai įmonei perkeliamas visas turtas bei ji pradeda vykdyti realią ūkinę-komercinę veiklą, kurią iki tol vykdė bankrutuojanti įmonė.

Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, kad atsakovo B UAB „Roner Auto“ bankrotas turi būti laikomas tyčiniu, nes Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 23 d. patikrinimo akte Nr. (21.26)-05-77-29 buvo nustatyta, kad B UAB „Roner Auto“ tęsė B UAB „Roner“ veiklą; į B UAB „Roner Auto“ perėjo B UAB „Roner“ darbuotojai; B UAB „Roner Auto“ perėmė B UAB „Roner“ kreditorinius ir debitorinius įsipareigojimus; B UAB „Roner Auto“ tęsė komercinius santykius su tais pačiais trečiaisiais asmenimis, su kuriais prieš tai dirbo B UAB „Roner“; B UAB „Roner Auto“ buveinė bei veiklos patalpos buvo registruotos tuo pačiu adresu kaip ir B UAB „Roner“; abiejų įmonių dalyviai bei valdymo organai buvo tarpusavyje susiję ir kt. (b.l. 72-80, t. 2). Visų šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad B UAB „Roner Auto“ buvo įkurta tam, kad tęstų B UAB „Roner“ ūkinę-komercinę veiklą. Tačiau įmonės veiklos tęstinumas pats savaime nesuponuoja tyčinio bankroto prezumpcijos. Iš susijusių įmonių finansinių dokumentų bei kitų įrodymų taip pat turi būti nustatyta, kad naujai įkurta įmonė perėmė tik teigiamą balansą, tai yra turtą ir gautinas sumas iš debitorių, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams liko ankstesnėje įmonėje. Nagrinėjamu atveju matyti, kad naujai įkurta įmonė B UAB „Roner Auto“ perėmė ne tik debitorinius, bet ir kreditorinius B UAB „Roner“ įsipareigojimus, į B UAB „Roner Auto“ perėję buvę B UAB „Roner“ darbuotojai patvirtino, kad B UAB „Roner Auto“ jiems sumokėjo su darbo užmokesčiu susijusias išmokas, kurias jiems buvo skolinga B UAB „Roner“. Taigi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos metu nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad B UAB „Roner“ buvo paliktos visos skolos ir įsipareigojimai, o B UAB „Roner Auto“ perėmė tik įmonės turtą. Be to, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad naujai įsteigta B UAB „Roner Auto“ perėmė tik B UAB „Roner“ turtą, visus įsipareigojimus palikdama B UAB „Roner“, tai būtų pagrindas preziumuoti B UAB „Roner“, o ne B UAB „Roner Auto“ bankrotą tyčiniu vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Atsižvelgiant į išdėstyta, atmetami apelianto atskirojo skundo motyvai apie B UAB „Roner“ veiklos tęstinumą kaip neįrodantys ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos (CPK 12 str. ir 178 str.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo B UAB „Roner Auto“ bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė atsakovo B UAB „Roner Auto“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), pareiškėjo B UAB „Roner Auto“ bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas