- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- 2-1444/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Tranetus“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Tranetus“ bankrotą tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB ,,Tranetus“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB ,,Tranetus“ bankroto byla. Įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas BUAB ,,Tranetus“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu grindė aplinkybe, kad iškėlus bankroto bylą buvęs įmonės vadovas R. Ž. bankroto administratoriui neperdavė turto ir dokumentų, nuo 2008 m. įmonės balansai nebuvo teikiami VĮ Registrų centrui, be to, buvę įmonės vadovai nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad buvusio įmonės vadovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį, t. y. dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, galimo nevykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi netenkino prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Teismas prašymą atmetė konstatavęs, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog BUAB „Tranetus“ valdymo organai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą, sudarė nuostolingus įmonei sandorius, žinodami, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, ar kitaip labiau pablogino įmonės finansinę padėtį, ar kad tai buvo atlikta dėl įmonės vadovo tikslingų tyčinių veiksmų. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad BUAB „Tranetus“ būtų tyčia vengusi atsiskaityti su kreditoriais, kad tai darė sistemingai siekdama dirbtinai pabloginti įmonės finansinę padėtį taip, kad ji nebegalėtų atstatyti savo mokumo. Teismas nurodė, jog vien tas faktas, kad įmonės vadovai neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2008 m. bei neperdavė įmonės bankroto administratoriui dokumentų, nesudaro pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas BUAB ,,Tranetus“ bankroto administratorius prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB ,,Tranetus“ bankrotą tyčiniu. Taip pat prašo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą.
Nurodo, jog aplinkybė, kad įmonės vadovai neperdavė įmonės turto bei finansinės atskaitomybės dokumentų bankroto administratoriui, patvirtina, kad įmonės finansinė būklė buvo slepiama tyčia. Pasak apelianto, pagal ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalį bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai teismas nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo jos turto ar įsipareigojimų dydžio. Apelianto teigimu, iki šiol bankroto administratoriui nėra perduotas joks įmonės turtas bei atskaitomybės dokumentai, BUAB ,,Tranetus“ balansai nuo 2008 m. nepateikti VĮ Registrų centrui. Dėl nepateiktų dokumentų negalima įvertinti ir išsiaiškinti įmonės finansinės padėties, jos kapitalo ir turimų įsipareigojimų dydžio. Apelianto teigimu, tokie įmonės vadovo veiksmai rodo siekį nuslėpti įmonės finansinę padėtį. Be to, pasak apelianto, įmonės vadovas nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pasak apelianto, šioje byloje įmonės buvę vadovai nedalyvavo bankroto procedūroje, neteikė bankroto administratoriui paaiškinimų, nesistengė įrodyti savo nekaltumo, todėl turėtų atsakyti pagal ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas. Pasak apelianto, tik pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, būtų galima atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tikrąją įmonės vadovo padarytą žalą įmonės kreditoriams. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuriame buvo apklaustas ir paaiškinimus davė buvęs įmonės vadovas UAB ,,Tranetus“ vadovas B. G., net nenurodęs, kodėl netenkina tokio prašymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB ,,Tranetus“ bankrotą atsisakyta pripažinta tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Įmonės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcija tyčinį bankrotą apibrėžė kaip įmonės privedimą prie bankroto tyčia (ĮBĮ 2 str. 12 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad tyčinis bankrotas pasireiškė tuo, kad įmonės buvę vadovai nuo 2008 m. neteikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
Pirma, vien ta aplinkybė, kad VĮ Registrų centrui nebuvo teikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, savaime nereiškia, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Apeliantas nepagrindė priežastinio ryšio tarp minėtų dokumentų nepateikimo VĮ Registrų centrui ir įmonės bankroto. Be to, skirtingai nei teigia apeliantas, vien tas faktas, kad laiku nebuvo pateikti dokumentai VĮ Registrų centrui, nereiškia, kad įmonės dokumentai buvo klastojami.
ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriuo vadovaujasi apeliantas, numato, kad teismas pripažįsta įmones bankrotą tyčiniu, jei nustato, kad įmonės bankrotas kilo dėl to, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Net ir neatsižvelgiant į tai, kad ši ĮBĮ 20 straipsnio redakcija įsigaliojo po UAB ,,Tranetus“ bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti nei kad įmonės bankrotą lėmė netinkamas (apgaulingas) buhalterinės apskaitos tvarkymas, nei kad UAB ,,Tranetus“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.
Antra, galima sutikti su apeliantu, kad, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) įstatymas numato įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Tuo atveju, jei įmonės vadovas šios pareigos laiku neatlieka, jam kyla pareiga padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Tačiau tai, kad galėtų būti sprendžiamas įmonės buvusių vadovų atsakomybės klausimas prieš įmonės kreditorius ar pačią įmonę, neleidžia vien šiuo pagrindu konstatuoti tyčinio bankroto.
Trečia, įmonės bankroto administratorius nepagrindė, kaip faktas, kad buvęs įmonės vadovas po įmonės bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų (turto), galėjo lemti įmonės bankrotą. Tuo atveju, jei buvęs įmonės vadovas nevykdo ĮBĮ ir (ar) teismo nutartimi nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui turto ir dokumentų, bankroto administratorius gali kreiptis į teismą dėl baudos buvusiam vadovui skyrimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), vykdomojo rašto dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo išdavimo ir kt. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiomis teisėmis bankroto administratorius naudojosi, be to, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo įmonės buvusio vadovo atžvilgiu pradėjimo dėl teismo nutarties perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtą nevykdymo. Bankroto administratorius tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atskirajame skunde prašė išreikalauti minėto ikiteisminio tyrimo medžiagą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priežastinio ryšio tarp bankroto bylos iškėlimo ir buvusio įmonės vadovo veiksmų neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, nėra. Dėl šios priežasties, ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl teismo įpareigojimų, numatytų po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, medžiaga nėra susijusi su šioje byloje įrodinėjama aplinkybe, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Apeliantas nepagrindė, kad minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga galėtų lemti kitokį bylos išnagrinėjimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs šio bankroto administratoriaus prašymo, padarė proceso teisės pažeidimą (CPK 329 str. 1 d.). Dėl tos priežasties, apeliacinės instancijos teismas taip pat netenkina apelianto prašymo išreikalauti minėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Įmonės bankroto administratorius nepagrindė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei kad pirmiau nurodytais veiksmais (neveikimu) buvo siekiama privesti įmonę prie bankroto tyčia, nei kad minėti veiksmai (neveikimas) būtų lėmę įmonės bankrotą, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir BUAB ,,Tranetus“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.